| Kultūros naujienos
|  | |
|
 |
|
| Interfeisas
|  | |
|
|
| Kontaktai
| | |
|
|
| AutorinÄ—s teisÄ—s
| | |
|
|
| Skaitikliai | | |
|
|
|
ISSN 2538-8940 El. paštas: info@elibrary.lt
Tel.: (+370 5) 248-1536
Fax: (+370 5) 248-1629
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lietuvos širdies ir krūtinės chirurgų draugija |
| |
| |
| |
|
|
15-asis Pasaulio Širdies ir Krūtinės Chirurgų Kongreso (15th World Congress of the World Society of Cardio-Thoracic Surgeons) tikslas – pateikti jo dalyviams aukšto lygio mokslinę programą bei stimuliuoti bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus bei kuriant bendrus projektus Širdies ir krūtinės chirurgijos bei su ja susijusiose srityse. Kongreso metu taip pat veikė paroda, kur buvo pristatytos naujausios technologijos bei produktai šioje srityje.
15-ajam Pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų kongresui savo mokslinius darbus pateikė daugiau nei 500 profesionalų iš 42 šalių, tarp jų iš Japonijos, Kinijos, Taivano, Zimbabvės, Irano, Brazilijos, JAV, Europos šalių. Į kongresą užsiregistravo per 700 dalyvių, renginys yra vienas svarbiausių įvykių medicinos pasaulyje.
Kongreso dalyviai
Kongresas spaudoje
Viskas širdžiai
Birželio 19-23 d. Vilniuje vyko 15-asis pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų kongresas - pirmasis tokio lygio medicinos forumas Lietuvoje. Savo mokslinius pranešimus ir darbus kongresui pateikė daugiau kaip 500 šios srities profesionalų iš 42 šalių, užsiregistravo daugiau kaip 700 dalyvių. Kongreso organizatoriai - Pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų draugija (World Congress of the World Society of Cardio-Thoracic Surgeons - WSCTS) kartu su Lietuvos širdies ir krūtinės chirurgų draugija. 15-ojo kongreso globėju sutiko būti Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Kongreso pirmininkas - Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Vytautas Sirvydis.
Priminsime, kad pirmasis Pasaulio Å¡irdies ir krÅ«tinÄ—s chirurgų kongresas vyko 1991 m. Tailande, o vÄ—lesnieji - Turkijoje, Austrijoje, Izraelyje, Puerto Rike, Japonijoje, Vokietijoje, JAV, Portugalijoje, Kanadoje, Brazilijoje, Å veicarijoje, vÄ—l JAV ir Kinijoje. Kaip matome, Lietuva tapo pirmÄ…ja iÅ¡ Vidurio ir Rytų Europos Å¡alių, kurioje surengtas Å¡is Kongresas. Kad tai ne atsitiktinumas, savo prakalbose pažymÄ—jo ne viena pasaulinÄ— įžymybÄ—. Ä® Vilnių atvyko Pasaulio Å¡irdies ir krÅ«tinÄ—s chirurgų draugijos įkÅ«rÄ—jas ir jos ideologas prof. Juro Vada (Juro Wada), kuris, nors ir yra garbaus amžiaus, vadovauja jo vardu pavadintam Å irdies ir plauÄių institutui Tokijo mieste (Juro Wada Commemorative Heart and Lung Institute). Prof. J. Vada ir mÅ«sų žymusis Å¡irdies chirurgijos mokyklos kÅ«rÄ—jas prof. Algimantas MarcinkeviÄius buvo 15-ojo kongreso Vilniuje garbÄ—s pirmininkai.
Atidarymas
Kongreso atidarymo vakaras buvo surengtas Trakų salos pilyje, kur pasaulio Å¡irdies ir krÅ«tinÄ—s chirurgijos žiedas galÄ—jo paragauti ne tik lietuviÅ¡ko midaus, bet ir įvertinti dainų ir Å¡okių ansamblio Lietuva programÄ…. Energingi, dinamiÅ¡ki Å¡okiai, uždeganÄios lietuvių liaudies dainos sveÄiams turÄ—jo palikti malonų įspÅ«dį, nes tai programa, teigianti senos tautos gyvybingumÄ… ir toli gražu dar neiÅ¡eikvotÄ… potencialÄ….
IÅ¡kilminga 15-ojo pasaulio Å¡irdies ir krÅ«tinÄ—s chirurgų konferencijos atidarymo ceremonija birželio 20 d. vyko Le Meridien Villon konferencijų centro Grand Opera salÄ—je. Sveikinimo kalbas sakÄ— kongreso globÄ—jas Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, sveikatos ministras Žilvinas Padaiga, Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka. Sveikinimo žodį tarÄ— ir kongreso pirmininkas prof. Vytautas Sirvydis. Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius prof. Egidijus AleksandraviÄius sveÄiams pateikÄ— iÅ¡samiÄ… Lietuvos istorijos apžvalgÄ…, kalbÄ—jo ir apie dabarties procesus, kurie svarbÅ«s lietuvių tautos ir Lietuvos valstybÄ—s ateiÄiai. Po Å¡ios prakalbos prie E. AleksandraviÄiaus priÄ—jo ne vienas kongreso dalyvis, dÄ—kojo už turiningÄ… ir įdomų supažindinimÄ… su Lietuvos istorijos ir dabarties peripetijomis. Daugeliui sveÄių tai buvo, ko gero, pirmas kiek gilesnis žvilgsnis į LietuvÄ….
Tokiam teiginiui bÅ«tų galima ir paprieÅ¡tarauti. Pasaulio Å¡irdies ir krÅ«tinÄ—s chirurgų draugijos generalinis sekretorius Volfgangas R. AdÄ— (Wolfgang R. Ade) iÅ¡ Japonijos Mokslo Lietuvos atstovui įteikÄ— 15-ajam kongresui Vilniuje skirtÄ… žurnalo The Journal of Cardiovascular Surgery numerį, kuriame yra ir generalinio sekretoriaus V. R. AdÄ—s žodis Kongreso dalyviams. Prakalbos autorius tvirtina prieÅ¡ 10 metų Paryžiuje susipažinÄ™s su prof. V. Sirvydžiu, seniai norÄ—jÄ™s aplankyti LietuvÄ…, ir Å¡is troÅ¡kimas Å¡iemet iÅ¡sipildÄ™s. LietuvÄ… sveÄias teigia žinojÄ™s kaip puikios Å¡irdies chirurgijos ir UNESCO saugomų trijų kultÅ«ros paveldo objektų kraÅ¡tÄ…. Kaip privalomÄ… credo kiekvienam medikui, V. R. AdÄ— cituoja lietuvio gydytojo ir publicisto Vinco Kudirkos 1892 m. paraÅ¡ytus žodžius, kurie, anot sveÄio, susiÅ¡aukia ir su prof. J. Vados, Pasaulio Å¡irdies ir krÅ«tinÄ—s chirurgų draugijos kÅ«rÄ—jo, gyvenimo ir veiklos nuostatomis.
Robotai skverbiasi į širdies chirurgiją
Po oficialiosios kongreso atidarymo ceremonijos atidaryta paroda, kurioje garsios pasaulyje kompanijos pristatė savo naujausias technologijas, taikomas ir dar tik siūlomas diegti širdies bei krūtinės chirurgijoje. Parodą aplankė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, kurį lydėjo Kongreso pirmininkas prof. Vytautas Sirvydis.
Po to vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavo 15-ojo kongreso pirmininkas prof. V. Sirvydis, garbÄ—s pirmininkas prof. J. Vada, Pasaulio Å¡irdies ir krÅ«tinÄ—s chirurgų draugijos prezidentas X.-D. Džu (Zhu), kuris buvo 14-ojo kongreso Pekine (Kinija) pirmininkas, WSCTS generalinis sekretorius V. R. AdÄ— iÅ¡ Japonijos, Lietuvos Å¡irdies ir krÅ«tinÄ—s chirurgų draugijos prezidentas prof. RiÄardas Janilionis ir bÅ«simojo 16-ojo kongreso, kuris 2006 m. rugpjÅ«Äio 17-20 d. vyks Otavoje (Kanada) pirmininkas prof. Tofis Musivandas (Toffy Mussivand). Å iame straipsnyje daugiausia dÄ—mesio ir skirsime spaudos konferencijoje iÅ¡sakytoms mintims.
Atsakydamas į klausimÄ…, kodÄ—l 15-asis pasaulio Å¡irdies ir krÅ«tinÄ—s chirurgų kongresui pasirinktas Vilnius, prof. J. Vada atsakÄ— Å¡tai kaip: Lietuva yra žinoma savo puikiais Å¡irdies chirurgijos atstovais, stipriais Å¡ios srities medicinos centrais, todÄ—l pasirinkta visai neatsitiktinai. 40 valstybių atstovai atvyko į Vilnių, Äia tikisi patirti naujų įspÅ«džių. Prof. J. Vada iÅ¡skyrÄ— ir ypaÄ gerai įvertino prof. V. Sirvydžio mokslinius bei praktinius Å¡irdies chirurgijos nuopelnus.
KalbÄ—damas apie naujausias Å¡irdies ir krÅ«tinÄ—s chirurgijos tendencijas pasaulyje, Otavos Å¡irdies institute dirbantis prof. T. Musivandas pabrėžė, kad Å¡i medicinos sritis plÄ—tojasi labai intensyviai; ji padeda iÅ¡gelbÄ—ti daugybÄ—s žmonių gyvybes. Å irdies koronarų chirurgija, Å¡irdies persodinimai, dirbtinių vožtuvų panaudojimas - tai Å¡irdies chirurgijos kasdienybÄ—. Ateityje ligoniams vis daugiau ir veiksmingesnių paslaugų teiks profilaktika ir naujausios gydymo technologijos, o chirurgija, anot profesoriaus iÅ¡ Otavos, turÄ—tų tapti kraÅ¡tutine žmogaus gyvybÄ—s gelbÄ—jimo priemone. T. Musivandas pažymÄ—jo, kad Å¡irdies chirurgijos technika ir technologijos taip pat gali bÅ«ti sÄ—kmingai panaudojamos ir kitų organų, pavyzdžiui, plauÄių operacijoms.
Prof. X.-D. Džu pridÅ«rÄ—, kad ateityje turÄ—tų pirmiausia tobulÄ—ti operacijų metodai. Å iuo metu darant operacijas dažniausiai atidaroma krÅ«tinÄ—s lÄ…sta, o ateityje tereikÄ—s organizme atverti keletÄ… skyluÄių, ir endoskopiniu bÅ«du naudojant robotus bus atliekamos visos svarbiausios operacijos. Vadinasi, žmogaus organizmas bus vis mažiau pažeidžiamas. Ä® tai ir nukreiptos dabartinÄ—s Å¡irdies chirurgijos mokslo pastangos.
Prof. V. Sirvydis pritarė, kad robotai po truputį, tegul ir iš lėto, bet vis drąsiau įžengia į širdies chirurgijos sritį. Vadinasi, atsiveria operacijų, darant labai mažus pjūvius, metas.
Mažėja Å¡untavimo operacijų dÄ—l koronarinÄ—s ligos, kadangi kardiologai zonduodami iÅ¡pleÄia Å¡irdį maitinanÄias kraujagysles. Å ie metodai pratÄ™sia gyvenimÄ…, taÄiau ateina laikas, kai Å¡irdis dÄ—l pakartotinių ligų, infarktų praranda gebÄ—jimÄ… susitraukti. Žmogus gali mirti esant Å¡irdies nepakankamumui, todÄ—l tenka naudoti dirbtinÄ™ Å¡irdį ir transplantacijÄ…. TaÄiau trÅ«kstant donorų, Å¡irdies persodinimÄ… tenka ilgam atidÄ—lioti. Laimei, tobulÄ—jant technikai, kuriamos vis patikimesnÄ—s dirbtinÄ—s Å¡irdys, kurios visai pakeiÄia žmogaus Å¡irdį. Skamba kone fantastiÅ¡kai, bet pasaulyje vis daugiau žmonių gyvena iÅ¡vis be Å¡irdies, negana to, jie dirba įvairius darbus, vairuoja automobilį, slidinÄ—ja. Tų žmonių kraujÄ… varinÄ—ja dirbtinÄ— Å¡irdis.
PlauÄių persodinimo laukia vis daugiau ligonių
Prof. R. Janilionis priminÄ—, kad krÅ«tinÄ—s lÄ…stoje veikia ne vien Å¡irdis, bet ir daugybÄ— kitų organų, ir jų patologija didÄ—ja - tÄ… rodo pasaulio ligų statistika. KrÅ«tinÄ—s patologijos ligų vis daugÄ—ja, o to priežastys - traumos, pÅ«linÄ—s ligos ir navikai. Dabartiniai krÅ«tinÄ—s lÄ…stos gydymo specialistai sugeba pasiekti minimalų invazinių procedÅ«rų skaiÄių, minimaliai atveria krÅ«tinÄ—s lÄ…stÄ… ir operacijas sugeba padaryti krÅ«tinÄ—s lÄ…stos viduje. Tam naudojami sudÄ—tingi instrumentai ir aparatai. Vis dÄ—lto tai brangios operacijos, todÄ—l jos gana sunkiai skinasi keliÄ… į praktikÄ….
2005 m. liepos 7-20 d.
Mokslo Lietuva Nr 13 (325)
|
|
