Įvadas

Efektyvūs moksliniai tyrimai negalimi be informacinio aprūpinimo, ypač naujojo šimtmečio, kuris vadinamas informacinės visuomenės amžiumi, pradžioje. Tai numato specialistų platesnes galimybes susipažinti su moksline informacija, pirmiausia, su įtakingiausiais Rusijos ir užsienio moksliniais žurnalais ir duomenų bazėmis, kas padeda palaikyti aukštą Rusijos mokslininkų kūrybinį lygį, susipažinti su naujomis pasaulinio mokslo idėjomis ir tendencijomis, vystyti abipusiai naudingą tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą.
Jau 8-9 dešimtmetyje Rusijos mokslinės bibliotekos pradėjo jausti lėšų stygių užsienio žurnalų užsakymui. Nuo 1992 –ųjų metų padėti tapo katastrofiška – ekonominiai sunkumai lėmė tai, jog buvo žymiai sumažinti užsakomų leidinių kiekiai ir beveik visai nebeperkami nauji mokymo ir informacijos leidiniai. Pavyzdžiui, Mokslų akademija 9 dešimtmetyje užsienio leidiniams pirkti gaudavo iki 15 mln. dolerių per metus, 1994 metais – vieną milijoną, o 1998-2002 metais lėšos užsienio leidiniams visai neskiriamos.
Šiuo metu Rusijoje mokslo ir švietimo sistemų informacinio aprūpinimo lygis gerokai žemesnis nei išsivysčiusiose šalyse. Dėl finansinių sunkumų labai suprastėjo netgi žymiausių bibliotekų ir informacinių centrų Rusijos ir užsienio mokslinių techninių periodinių leidinių komplektacija. Akivaizdu, jog artimiausiu metu dėl riboto finansavimo ir didžiulės šalies teritorijos situacijos pakeisti įprastais metodais neįmanoma. Mokslininkų ir specialistų informacinio aprūpinimo lygio pakėlimui reikalingos naujos netradicinės priemonės.
Šiuolaikinės technologijos leido sukauptą žmonijos informaciją paversti į elektronę formą ir kurti iš esmės naujų rūšių informacinius resursus. Priėjimo prie šių resursų organizavimas tapo pagrindiniu informacinio-bibliotekinio aptarnavimo, kultūros ir švietimo uždaviniu. Šiandien akivaizdu, jog efektyviausiai šis uždavinys išsprendžiamas kuriant naujas elektronines bibliotekas, kurios įgyvendina kokybiškai naują informacijos gamybos, saugojimo, organizavimo ir platinimo lygį.
Suprasdami Rusijos mokslo ir švietimo informacinio aprūpinimo svarbą, Rusijos fundamentinių tyrimų fondo (RFTF) taryba 1996 metų pabaigoje priėmė ir savo prioritetu pavertė Rusijos mokslinių bibliotekų palaikymo programą, kurios tikslas pirmajame etape buvo būtinų Rusijos mokslininkams užsienio žurnalų užsakymas.
Suprasdami, jog skirtų lėšų nepakanaka aprūpinti visas mokslines bibliotekas būtinais žurnalais, RFTF taryba nusprendė sutelkti dėmesį ties stambiausiomis regioninėmis bibliotekomis, tuo pačiu užsakant joms kiek įmanoma daugiau žurnalų. Bibliotekų sąrašas buvo suformuotas po konkurso, atlikus paiūlymų analizę. Pasiūlymus pateikė RMA Informacinė-bibliotekos taryba, akademikai Ž.I.Alferova, V.A.Matvejeva, L.B.Okunja, V.A.Rubakova, V.P.Skulačeva ir kiti mokslininkai bei stambiausios šalies bibliotekos, kitos žinybos, universitetai, medicinos centrai. Visus pasiūlymus peržiūrėjo Ekspertų komisija, kuriai vadovavo akademikė M.V.Alfimova, dalyvavo ir V.A.Rubakova, E.L.Kosareva (RMA Fizikinių problemų institutas), RMA Informacinė-bibliotekos tarybos pirmininko pavaduotoja, BEN RMA direktorė A.G.Zacharova, GPHTB SO RMA atstovas L.V.Bosinoj, RFTF Leidybos padalinio vadovas V.D.Novikova. Suformauotos komisijos sudėtis buvo aptarta ir patvirtinta RFFI taryboje.
Paskirstant lėšas bibliotekoms, buvo atsižvelgta į mokslinių ir švietimo organizacijų kiekį, RFTF stipendijų kiekį atitinkamuose regionuose, nes detalus tyrimas parodė, jog RFTF stipendijos skiriamos didelei daliai aktyvių ir produktyviai dirbančių Rusijos mokslininkų. Susitelkiant ties aptarnaujamų mokslinių organizacijų ir atskirų skaitytojų skaičiumi, RFTF stipendijų kiekiu, fondo taryba kiekvienais metais patvirtina lėšų skyrimą žymiausioms bibliotekoms žurnalų užsakymui. Kiekviena biblioteka, atsižvelgdama į savo skaitytojų pageidavimus, suformulavo savo prašymus, o fondas vykdė užsakymų koordinavimą, siekiant sumažinti jų dubliavimą.
Trumpai pakometuosime šį pasiskirstymą. Pirmiausia, verta atkreipti dėmesį į tai, jog didelė dalis lėšų buvo skirta vienai organizacijai – Maskvos universitetui. Tai galima paaiškinti tuo, kad MVU – nepavejamas rekordininkas pagal stipendijų skaičių, jis gauna 8-10 proc. RFTF tyrimams skirtų stipendijų. Centrinėms ir regioninėms RMA bibliotekos bendra skiriamų lėšų dalis viršija 60 proc., kas atitinka stipendijų daliai, gaunamai Mokslų akademijos ir jos regioninių padalinių mokslininkų.
INION RMA biblioteka gavo 5 proc. lėšų, kas atitinka stipendijų dalį mokslo apie žmogų ir visuomenę tyrimams vykdyti. Reikia pažymėti ir tai, jog faktinis humanitarinės krypties “svoris” paskistyme yra šiek tiek aukštesnis, nes kai kurios bibliotekos taip pat užsisakė humanitarinės krypties leidinius. Be to, mes tikimės, kad ateityje analogišką programą pradės įgyvendinti ir Rusijos mokslinis humanitarinis fondas, kurio pagalba, žinoma, bus skiriama humanitarinės krypties biliotekoms.
Universitetų bibliotekų fondų komplektavimo centras įsipareigojo nukreipti gaunamus žurnalus ne į tuos regionus, kur jau yra stambios bibliotekos – RFTF programos dalyviai (turima omenyje, Maskva, Sankt-Peterburgas, Novosibirskas, Jekaterinburgas ir Vladivostokas), o į stambius universitetinius centrus, tokius kaip Saratovas, irkutskas, Krasnojarskas, Tomskas, Čeliabinskas ir kt.
Šiuolaikinių komunikacijos technologijų vystymosi ir informacijos pristatymo dėka pasirodė mokslinių žurnalų elektroninės versijos, kurių skaitymas buvo įmanomas tik per lokalią mašiną, vėliau lokaliame tinkle, o dabar ir Internetu.

Mokslinė elektroninė biblioteka: išvados

Tolesnis Programos vystymasis – 1998 m. gruodžio 1 d. sukurta ir Internete pradėjo veikti Mokslinė elektroninė biblioteka Rusijos mokslininkams. Pavadinime minimas terminas “mokslinė” yra suprantamas plačiąja prasme, kaip nurodymas, jog biblioteka skirta mokslui ir technikai, švietimui, medicinai ir sveikatos apsaugai, kultūrai. Pagrindinė elektroninės bibliotekos užduotis – nemokamo priėjimo prie pilnateksčių elektroninių versijų geriausių užsienio ir Rusijos žurnalų ir duomenų bazių, apimančių visas mokslo kryptis, suteikimas Rusijos mokslininkams, inžinieriams, profesoriams, dėstytojams, aspirantams ir studentams, medicinos darbuotojams. Šios užduoties įgyvendinimui fondas nuo 1998 metų aprūpina specialistus elektroninių žurnalų ir duomenų bazių užsakymu. Leidyklų ir žurnalų atrinkimas užsakymams vyksta atsižvelgiant į stambiausių bibliotekų pageidavimus.
Rusijos mokslų akademijos prezidentas akademikas J.S.Osipov savo kalboje, pasakytoje šventiniame renginyje, skirtame fondo 10 metų jubiliejui, teigė, jog Mokslinės elektroninės bibliotekos sukūrimas yra vienas iš svarbiasių RFTF pasiekimų.

Kokia šiandien yra Mokslinė elektroninė biblioteka?

Elektroninė biblioteka buvo kuriama pagal vieną iš projektų, kuris laimėjo RFTF skelbtą konkursą 1998 m. – “Elektroninės bibliotekos” (Projektas “Užsienio mokslinės periodikos elektroninė biblioteka”, Nr. 98-07-91222, projekto vadovas A.N.Petrov, RMA Fotochemijos centras). Projekto įgyvendinimo grupė sukūrė specializuotą bibliotekų serverį su didele atminties apimtimi ir galimybe jos didėjimui, organizuotas rpiėjimas prie serverio ir užsakytų elektroninių žurnalų bei duomenų bazių indeksacija, Rusijos mokslininkams užtikrintas priėjimas prie bibliotekos resursų.
Tokio sprendimo privalumai akivaizdūs – juk kiekvienas spausdintas žurnalas užsakomas vienu egzemplioriumi ir yra saugomas vienoje bibliotekoje, o elektroniniai žurnalai pasiekiami visiems bibliotekos skaitytojams – programos dalyviams, bei daugeliui mokslinių organizacijų ir Rusijos universitetų. Kadangi serveris yra Maskvoje, priėjimas yra daug greitesnis ir patikimesnis nei jungiantis prie užsienio serverių. 2002-2004 metais bibliotekos serveryje kartu su užsienio moksliniais žurnalais, kurios leidžia “Elsevier”, “Kluwer” ir “Springer” pasirodė leidyklų “Blackwell”, “Fizikos institutas”, “Emerald”, Didžios Britanijos Karališkoji chemikų bendruomenė, Kompanija “Ebsco”, RMA visuomeninių mokslų mokslinės informacijos institutas, kitų leidyklų žurnalai. Bendras pasiekiamų elektroninių žurnalų skaičius viršija 4700 ir yra iš daugiau nei 640 leidyklų. Bibliotekoje patalpinta daugiau nei 200 tūkst. žurnalų leidimų, o bendras pilnateksčių straipsnių skaičius viršija 6 milijonus.
Palyginus su Vakaruose žinomu sąrašu “Top 500”, kuris apima 500 įtakingiausių ir daugiausia cituojamų žurnalų, matome, kad daugelis jų įeina į mūsų sąrašą. Į sąrašą nepateko žurnalai, populiarūs Vakaruose, bet aptariantys labai praktiškas problemas ar, pavyzdžiui, praktinės medicinos klausimus. Mūsų užduotis – aprūpinti Rusijos mokslininkus svarbiausiais leidiniais fundamentinių mokslų srityje – sėkmingai sprendžiama.
Bendra bibliotekos resursų apimtis viršija 700 gigabaitų. Ir tai ne tik informacijos “sandėlys”. Bet kuris straipsnis iš bet kurios žurnalo vieningos paieškos sitemos dėka gali būti per kelias sekundes ištraukti iš šio informacijos vandenyno, nukopijuotas į vartotojo kompiuterį ar atspausdinta. Be to, jo vaizdas, teksto išdėstymas, iliustracijos yra tiksli žurnale esančio straipsnio kopija.
Prienamos ir žymios duomenų bazės – Amerikos mokslinės informacijos instituto, matematikos, medicinos ir biologijos duomenų bazės, Amerikos ir Kanados disertacijų duomenų bazė “ProQuest”, trumpų ataskaitų apie atliktus bei atliekamus mokslinius projektus, kuriuos remia RFTF, duomenų bazė.
2000 metais baigtas RFTF projekto Mokslinės elektroninės bibliotekos techninio aprūpinimo darbas – įsigyta būtina įranga, informacija indeksuota, perkrauta, užtikrina priėjimo ir paieškos galimybė, teikiama pagalba kuriant ir plėtojant veidrodinius serverius, organizuojamas gaunamos medžiagos saugojimas ir rezervinis kopijavimas, teikiama pagalba bibliotekos skaitytojams. Pereita prie Kolektyvinio naudojimo centro “Elektroninės mokslinės informacijos informacinis-analitinis centras” įgyvendinimo (Projektas RFTF Nr. 01-07-92000, vadovas A.N.Petrov, RMA Fotochemijos centras).
Žinoma, iškliko klausimas dėl didelio vartotojų kiekio aprūpinimo resursais tuo pačiu metu. Egzistuojanti užsienio programinė įranga, skirta šios problemos sprendimui, kainavo ne mažiau nei 200 tūkst. dolerių. Todėl buvo nuspręsta sukurti savo sistemą. Šios problemos sprendimui buvo pakviesta kompanija “Intra-centr+”, besispecializuojanti internet-technologijų srityje. Šiai kompanijai tai tapo prioritetiniu projektu (šiuo metu kompanija vadinasi “Mokslinė elektroninė biblioteka”).
Svarbiausi sukurtos programinės įrangos ir techninio sistemos įgyvendinimo apsektai:
• vieningas interfeisas visiems resursams iš visų leidyklų ir vieninga paieškos sitema;
• rusiškas interfeisas (ko nėra nė vienoje užsienio versijoje);
• vieningas informacinis ir paslaugų centras;
• informacijos patalpinimas Rusijos serveryje, kas lemia sujungimo spartą ir mažesnius tarifus nei jungiantis prie užsienio serverių;
• informacinių resursų Rusijos vartotojams išsaugojimas pasibaigus Licencinių susitarimų galiojimui;
• maksimalios sistemos automatizacijos ir resursų intergracijos dėka, sumažinamos organizacinės išlaidos;
• kainos sumažėjimas vartotojų konsorciumų organizavimo dėka (eilė užsienio leidyklų pasirašė sutartis su Rusijos konsorciumu, kurį įkūrė RFTF, ir tai buvo pirmasis konsorciumas, su kuriuo jos pradėjo bendradarbiauti);
• sistemos valdymo ir nustatymų patogumas.
Kolektyvinio naudojimo centro organizavimas, pritraukiant kompaniją “Intra-centr+”, leido suburti efektyviai dirbantį kolektyvą, sėkmingai įgyvendinantį techninį ir organizacinį palaikymą bei šio projekto tolesnę plėtrą. Žinoma, šis darbas negalėjo būti atliktas be atitinkamo finasavimo iš RFTF pusės. Mokslininkų, dirbančių tolimuosiuose šalies regionuose, naudojimosi bibliotekos medžiaga palengvinimui sukurti veidrodiniai serveriai Kazanėje, Sankt-Peterburge ir Novosibirske.
Šiuo metu Mokslinėje elektroninėje bibliotekoje yra užsiregistravę daugiau nei 850 kolektyvinių vartotojų – Rusijos mokslinių organizacijų – iš beveik visų Rusijos Federacijos regionų. Mokslininkų, studentų, dėstytojų, užsiregistravusių kaip individualūs bibliotekos skaitytojai, yra apie 160 tūkst., iš kurių beveik pusė reguliariai “lankosi” bibliotekoje. Vidutinis statistinis skaitytojas bibliotekoje lankosi 8 kartus per metus. Per 2003 m. mūsų skaitytojai iš bibliotekos gavo daugiau nei 700 tūkst. straipsnių, per pirmuosius tris 2004 m. mėnesius – jau daugiau nei 250 tūkst. Biblioteka eLibrary.lt šiandien yra vienas iš labiausiai lankomų tnklapių Rusijos Interneto moksliniame sektoriuje. Pagal kreipimųsi skaičių (apie 20 000 per dieną) jis nuolat užima vieną iš pirmųjų vietų Rusijos reitingų sistemos Rambler mokslinėje srityje.
Mokslinės elektroninės bibliotekos komplektacija įgyvendinama pagal Licencinius susitarimus su Rusijos ir užsienio partneriais – informacinių resursų savininkais. Pirmaisiais metais informaciniai resursai kompaktiniuose diskuose (CD-ROM) buvo pristatomi į RFTF arba, pagal RFTF įgaliojimą, į RMA Fotochemijos centrą. Pastaruoju metu didesnioji dalis medžiagos perkraunama į FTP-serverį RMA Fotochemijos centre, ją automatiškai patalpina patys gamintojai. Tai žymiai supaprastino informacijos gavimą ir pagreitino priėjimą prie jos. Užsienio leidyklų, turinčių savo internetiius tinklapius, atstovų teigimu, Mokslinės elektroninės bibliotekos turima programinė įranga nenusileidžia geriausioms užsienio programoms, o pati biblioteka pagal savo mastelį, skaitytojų skaičių, apimtį ir pateikiamos mokslinės informacijos kokybę, Rusjos ir užsienio elektroninių resursų integraciją neturi analogų visame pasaulyje, nes daugelis užsienio leidyklų suteikia priėjimo teisę tik prie savų elektroninių resursų.

Bibliotekos programos finansavimas

Mokslinė informacija – brangus malonumas, ypač užsienio mokslinė periodika. Tuo pačiu metu mokslininkams mokslinė informacija šiandien yra reikalingiausias darbo istrumentas, kuris visada turi būti šalia. Pasaulinė praktika rodo, kad 10 proc. lėšų, skiriamų moksliniams tyrimams, išleidžiami informaciniam šių tyrimų aprūpinimui. Bibliotekos programai įgyvendinti RFTF 1997 metais skyrė apie 1 mln. dolerių, kas leido užsakyti daugiau nei 1000 įdomiausių užsienio mokslinių žurnalų. 1998 ir 1999 metais programos finansavimas padidėjo dvigubai, o leidinių skaičius viršijo 2 tūkst. Nuo 1998 metų dalis lėšų skiriama elektroninių žurnalų ir duomenų bazių užsakymui, bibliotekos serverio kūrimui ir palaikymui bei jo programiniam aprūpinimui. Programos finansavimas 2000-2002 metais pasiekė 5 mln. dolerių. Šios investicijos buvo skirtos elektroninių žurnalų ir duomenų bazių prieinamumo didinimui.
Šiandien RFTF yra vienintelė Rusijos organizacija, kuri įgyvendina tokią stambią mokslinių bibliotekų palaikymo programą. 1999-2002 metais RFTF bibliotekos finansavimo programoje dalyvavo “Atviros visuomenės” institutas (Sorošo fondas), o 1999-2000 metais – Maskvos savivaldybė bei Rusijos Federacijos Švietimo ir mokslo ministerija. Gaila, bet šių rėmėjų lėšos nebuvo didelės – ne daugiau nei 10 proc. fondo finansavimo.
Manoma, kad dabar pats metas ministerijoms ir savivaldybėms, kurioms priklauso mokslinės ir mokslinės-techninės bibliotekos, pasirūpinti ne tik išgyvenimu, bet ir savo bibliotekų plėtra. To leidžia tikėtis ir 2003-2004 metų biudžetuose numatytas padidėjęs finansavimas Rusijos mokslų akademijos bibliotekai, Rusijos Federacijos gamybos, mokslo ir technikos ministerijai bei Rusijos Federacijos Švietimo ir mokslo ministerijos išlaidų padidėjimas universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų bibliotekoms.

Mokslinė elektroninė biblioteka: perspektyvos

Mokslinė elektroninė biblioteka yra dalis mokslinių tyrimų informacinio aprūpinimo programų ir projektų komplekso, kurį įgyvendina Rusijos fundamentinių tyrimų fondas, ir teigiamai įtakoja mokslo bei švietimo sferos informatizacijos procesus, šalyje atliekamus mokslinius tyrimus ir jų praktinį įgyvendinimą. Bibliotekos veikla plačiai nušviesta moksliniuose ir moksliniuose-visuomeniniuose leidiniuose, jos pasiekimai aptarti Rusijos ir tarptautinėse konferencijose bei seminaruose, ją palaiko ir mokslinė bendruomenė.
Vienas iš Mokslinės elektroninės bibliotekos uždavinių artimiausioje ateityje – įtraukti naujus resursus į bibliotekos fondus, įskaitant ir Rusijos mokslinius žurnalus. Žinoma, šis projektas negali aprėpti dešimtis tūkstančių pasaulyje egzistuojančių mokslinių žurnalų. Toks tikslas ir nekeliamas. Buvo ir bus atskiri žurnalai, kurie nėra įtraukti į elektroninę biblioteką, bet jie domina Rusijos mokslininkus. Pasaulyje egzistuoja daugybė įdomiausių informacinių resursų, be to, jų kiekis ir kokybė nuolat auga (gaila, bet jų kaina taip pat auga). Šių resursų leidėjai ir savininkai, žinoma, suinteresuoti plėsti savo žurnalų, knygų, duomenų bazių ir kt. leidinių užsakymus, tuo pačiu ir iš Rusijos. Kita vertus, Rusijoje ir NVS šalyse yra daugybė organizacijų, kurios nori gauti leidimus naudotis šiais resursais. Tai bibliotekos, mokslinės organizacijos, universitetai ir kitos aukštosios mokyklos, medicinos įstaigos ir kitos organizacijos. Esminis klausimas – kaip padėti ir tiems, ir kitiems rasti vieniems kitus ir patenkinti jų abipusius poreikius.
Čia mes neatsitiktinai paminėjome NVS šalis – šiandien jos neturi techninių ir finansinių galimybių sukurti sistemas, analogiškas Mokslinei elektroninei bibliotekai, bet, sutikus informacinių resursų savininkams, jie irgi gali naudotis mūsų biblioteka.
Šiame procese yra ir trečioji šalis – tai organizacijos, dirbančios su leidėjais, ir su vartotojais. Tai įvairios užsakymų agentūros, konsorciumai, informaciniai centrai. Galime paminėti ir Nacionalinį elektroninį-informacinį konsorciumą (NEIKON), kurio ekspertai vertina informacinius resursus, sprendžia apie jų įsigyjimo būtinybę Rusijos bibliotekoms ir universitetams.
Šiuolaikinėje politikoje ir ekonomikoje populiari nuomonė apie darnų vystymąsi atskirose šalyse, šalių grupėse ar pasaulinėje sistemoje. Šią nuomonę, su kai kuriomis išlygomis galima pritaikyti ir elektroninėms bibliotekoms. Paaiškinsime šią mintį pavyzdžiu. Sakykime, Stambiausios nacionalinės bibliotekos, tokios kaip Britanijos muziejaus biblioteka, Kongreso biblioteka (JAV) ar Rusijos valstybinė biblioteka, vien turėdamos tokį statusą, yra pasmerktos darniai vystytis vien dėlto, kad gauna ar įsigyja būtinus knygų ar kitų leidinių egzempliorius. Neįmanoma įsivaizduoti, kad viena iš šių bibliotekų po 3 ar 5 metų išnyks. Norint užtikrinti darnų elektroninės bibliotekos vystymąsi, būtina įgyvendinti dvi sąlygas: palaikyti ir plėsti informacijos fondus bei gauti atitinkamą finansinę paramą.
Kaip jau minėjome, dabar Mokslinėje elektroninėje bibliotekoje pateikiama daugiau nei 4700 leidinių. Ekspertų nuomone, norint vystyti ir palaikyti mūsų šalies mokslo ir švietimo sistemas, būtina Rusijos mokslininkams ir specialistams suteikti priėjimo teisę prie 15000 žymiausių ir įtakingiausių žurnalų. Tam reikia finansinius kaštus mokslinės informacijos įsigyjimui padidinti mažiausiai tris kartus, tai yra iki beveik 20 mln. dolerių per metus. Tai daug ar mažai? Žinoma, šalies masteliu tai nedidelė suma. Palyginimui galime pasakyti, jog vieno kilometro gero automobilių kelio nutiesimas kainuoja apie milijoną dolerių.
Kita vertus, RFTF galimybės nėra beribės. Akivaizdu, kad fondas negalės skirti pakankamai lėšų tokios globalios problemos sprendimui. Be to, žurnalų, pavyzdžiui technikos ar medicinos srities, įsigyjimas nėra profilinis RFTF uždavinys. Tam egzistuoja kitos žinybos. Norėtume, kad ir jie suprastų šio projekto svarbą bei prisijungtų prie jo finansavimo. Pavyzdžiui, mūsų skaitytojų pasiskirstymo pagal amžių analizės duomenys rodo, jog studentai ir aspirantai yra pati didžiausia ir aktyviausia bibliotekos vartotojų grupė. O šiuo metu beveik visi šalies universitetai neturi priėjimo teisės prie didelės dalies resursų Mokslinėje elektroninėje bibliotekoje, iš dalies ir prie leidyklos “Elsevier” žurnalų. Regioninių mokslinių ir švietimo organizacijų priėjimo prie Mokslinės elektroninės bibliotekos plėtra turi didelę reikšmę. Nepaisant to, kad tarp kolektyvinių bibliotekos vartotojų yra visų regionų atstovų, didelė dalis organizacijų-vartotojų yra Maskvoje ir Sankt-Peterburge, kituose dideliuose miestuose. Kita vertus, bet kuris universitetas ar biblioteka – nuo Kaliningrado iki Kamčiatkos – šiandien gali tapti elektroninės bibliotekos skaitytojais. Ir suteikti savo skaitytojams priėjimo teisę prie tūkstančių šiuolaikinių mokslinių žurnalų.
Galiausiai, Mokslinė elektroninė biblioteka turi tapti daugelio žinybų, bibliotekų, leidyklų, mokslininkų, inžinierių kolektyvinių pastangų rezultatu tapti taržinybine, o vėliau ir Nacionaline moksline elektronine biblioteka. Bet tai – ateities uždavinys.

Pabaiga

Mokslinė elektroninė biblioteka, pradėjusi savo veiklą kaip Rusijos fundamentinių tyrimų fondo remiamas projektas, šiuo metu tapo stipriu elektroninės mokslinės informacijos informacijos centru visoje šalyje. Ji tapo tikrai būtinu projektu, reikalingu visai mokslinei bendruomenei. Ji išryškino šiuolaikinių informacinių technologijų privalumus. Jau dabar daugybė mokslininkų visoje šalyje turi galimybę, neatsitraukdami nuo savo darbo vietos, peržiūrėti naujausių leidinių publikacijas, vykdyti globalinę paiešką visame mokslinės periodikos archyve ir nedelsiant nukopijuoti bei esant būtinybei atsispausdinti rastus straipsnius. Dabar tai nebeatrodo fantastiška. Nors ne taip jau seniai reikėjo dienų dienas sėdėti bibliotekoje, peržiūrėti šūsnis žurnalų, ieškant reikalingos informacijos. Jau nekalbame apie tai, jog geros mokslinės bibliotekos yra ne kiekviename Rusijos regione ir netgi geriausios iš jų šiandien skaitytojams gali pateikti gana skurdžią užsienio periodikos įvairovę.
Per visą žmonijos istoriją bibliotekos užėmė svarbiausią vietą informacijos, žmogaus minties turtų, rinkimo, saugojimo ir platinimo procese. Ateities bibliotekos šią problemą spręs kur kas efektyviau, nes taps elektroninėmis bibliotekomis. Jos suteiks galimybę (ir jau suteikia) nugalėti laiko ir erdvės barjerus, būdingus tradicinėms bibliotekoms, su kurių sukaupta medžiaga gali susipažinti tik nedaugelis skaitytojų bibliotekų darbo valandomis. Žmogaus ir informacijos tarpusavio santykiai įgauna kokybiškai visiškai naują pobūdį. Elektroninės bibliotekos gerokai padidina mokslinių tyrimų kokybę, švietimo lygį, patį mokymo procesą, medicininių tyrimų ir medicinos praktikos lygį, įstatymų leidimo ir vykdomosios valdžios darbo efektyvumą, pagreitina naujųjų technologijų kūrimą ir diegimą. Apskritai – elektroninės bibliotekos tobulina šio pasaulio, kuriame mes gyvename, supratimą. Joms lemta tapti viena iš svarbiausių mūsų istorinės ir kultūrinės atminties, mūsų kolektyvinio mąstymo naujove.
Elektroninės bibliotekos gali ir privalo tapti svarbiausiu Rusijos atgimimo resursu dinamiškai besivystančioje, aukštųjų technologijų, išsimokslinusioje, intelektualinėje visuomenėje. Mokslinė elektroninė biblioteka yra svarbus žingsnis šiame kelyje.