| Kultūros naujienos
|  | |
|
 |
|
| Interfeisas
|  | |
|
|
| Kontaktai
| | |
|
|
| AutorinÄ—s teisÄ—s
| | |
|
|
| Skaitikliai | | |
|
|
|
ISSN 2538-8940 El. paštas: info@elibrary.lt
Tel.: (+370 5) 248-1536
Fax: (+370 5) 248-1629
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Švietimo ir kultūros naujienos |
| |
| |
| |
|
| | Režisierius Arūnas Matelis taps garbingiausios Europos kino institucijos - Europos kino akademijos (EKA) - tikruoju nariu su balso teise. Kaip pranešė studija "Nominum", tai jam užtikrins galimybę rinkti "Europinių Oskarų" laureatus bei narius į EKA valdybą. A.Matelis taip pat galės būti ir pats išrinktas į EKA valdybą bei atstovauti akademijai politinėse, ekonominėse ir kultūrinėse iniciatyvose.
EKA 1988 metais įkÅ«rÄ— 40 žymiausių Europoje kino menininkų. Pirmuoju akademijos prezidentu buvo vienas iÅ¡ jos įkÅ«rimo iniciatorių Ingmaras Bergmanas. Å iuo metu EKA vadovauja vokieÄių kilmÄ—s režisierius Wimas Wendersas. EKA veiklÄ… pradÄ—jo rinkdama geriausius Europos filmus ir kÅ«rÄ—jus bei apdovanodama juos "Europiniais Oskarais", kurie dabar neoficialiai vadinami "Efa" pagal Akademijos tarptautinį "European Film Academy" trumpinimÄ… EFA. NusprÄ™sta, jog Å¡i garbiausia Europinio kino ceremonija bus rengiama rotacijos principu ir vyks ne tik Berlyne, kur yra centrinÄ— EKA bÅ«stinÄ—. Kas dvejus metus ji paliks BerlynÄ… ir bus rengiama vis kituose Europos miestuose. Pažymint buvusios Rytų Europos kino indÄ—lį bei atiduodant pagarbÄ… Lenkijos kino mokyklai, nutarta 2006-ųjų apdovanojimo ceremonijÄ… surengti VarÅ¡uvoje. Kitais metais Å¡i ceremonija grįš į BerlynÄ… , o vÄ—liau bus rengiama vis kitame Europos mieste: Londone, Paryžiuje, Romoje ir Barselonoje.
|
|
|
| | Seimo Å vietimo, mokslo ir kultÅ«ros komitetas, iÅ¡klausÄ™s įvairių institucijų, įstaigų ir organizacijų, susijusių su meniniu ugdymu, atstovų ir įvertinÄ™s Lietuvoje esanÄiÄ… situacijÄ… meninio ugdymo srityje, susipažinÄ™s su Å¡.m. Lisabonoje vykusios UNESCO PasaulinÄ—s meninio ugdymo konferencijos parengtomis Meninio ugdymo gairÄ—mis, nusprendÄ— siÅ«lyti Vyriausybei įvardinti meninį ugdymÄ… kaip vienÄ… pagrindinių kultÅ«ros ir Å¡vietimo politikos prioritetų brandžiai asmenybei ugdyti, patvirtinti ir pradÄ—ti vykdyti parengtÄ… Vaikų ir jaunimo kultÅ«rinÄ—s edukacijos programÄ…. IÅ¡ įvairių su meniniu ugdymu susijusių institucijų ir organizacijų atstovų sudaryti darbo grupÄ™ kuri, įvertinus Lietuvoje esanÄiÄ… situacijÄ… meninio ugdymo srityje iki 2006 m. spalio 1 d. patobulintų ir papildytų Å vietimo ir mokslo ministerijos sudarytos darbo grupÄ—s parengtÄ… Meninio ugdymo koncepcijÄ…, jÄ… pavadinant KultÅ«rinio ugdymo koncepcija.
Rengiant Meninio ugdymo koncepcijÄ… ir programÄ… siÅ«loma atsižvelgti į 2006 m. kovo mÄ—nesį UNESCO pasaulinÄ—s meninio ugdymo konferencijos metu patvirtintas Meninio ugdymo gaires. SiÅ«loma iÅ¡nagrinÄ—ti bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planus ir, nedidinant mokinio krÅ«vio, padidinti meninio ugdymo dalykams skirtas proporcijas. Menino ugdymo turinį papildyti Å¡okio, teatro dalykais bei dalyku, kurio tikslas ugdyti gebÄ—jimÄ… tyrinÄ—ti kino filmų, spaudos, televizijos laidų ir programų kÅ«rimo metodikÄ…, suvokti ir kritiÅ¡kai vertinti perduodamÄ… informacijÄ…; integruoti menus į pradinio ir bendrojo lavinimo mokyklų programas kaip priemonÄ™ mokyti bendrojo lavinimo dalykų; įvertinant neformaliojo ugdymo reikÅ¡mÄ™ paspartinti neformaliojo ugdymo finansavimo įdiegimÄ… taikant mokinio krepÅ¡elio principo įgyvendinimÄ…. Numatyta siÅ«lyti stiprinti bendradarbiavimÄ… tarp Å vietimo ir mokslo, kultÅ«ros ir socialinÄ—s apsaugos ir darbo ministerijų meninio ugdymo srityje, siÅ«lyti LRT ir LTV2 kartu su KultÅ«ros bei Å vietimo ir mokslo ministerijomis, nacionalinÄ—mis kultÅ«ros įstaigomis, meno kÅ«rÄ—jų ir savivaldos asociacijomis parengti kelias naujas televizijos programas, apžvelgianÄias meninio ugdymo situacijÄ… Lietuvoje, vidurinių, muzikos mokyklų, gimnazijų veiklÄ…, patraukliai, Å¡iuolaikiÅ¡kai pristatanÄias respublikinius ir tarptautinius vaikų bei jaunimo konkursus Lietuvoje, supažindinanÄius su jaunųjų atlikÄ—jų, kompozitorių darbais, edukacinÄ—mis muziejų programomis. Rengiamasi siÅ«lyti parengti ir paskelbti "gerųjų" kultÅ«rinio ir meninio ugdymo pavyzdžių Lietuvoje žemÄ—lapį."
|
|
|
| | Balandžio 21-27 dienomis kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ vyko VI lenkų kino savaitė. Parodytos aštuonios filmų premjeros, Krzysztofo Kieślowskio kūriniai ir Lodzės kino mokyklos studentų bei absolventų trumpo metražo filmai.
Beveik visi VI kino savaitÄ—s filmai buvo sukurti praÄ—jusiais metais, o jų premjeros įvyko rudenį, pagrindiniame Lenkijos kino festivalyje, kuris vyksta GdynÄ—je. Tik du filmai – „Mano Nikiforas“ ir „Niekados!“ buvo sukurti 2004-aisiais, ir dÄ—l vienokių ar kitokių priežasÄių neparodyti Lietuvoje.
Å iais metais „VI lenkų kino savaitÄ—je“, be paÄių naujausių ir kritikų ar publikos dÄ—mesio sulaukusių kino filmų, buvo taip pat paminÄ—tas K. KieÅ›lowskis. VI lenkų kino savaitÄ—je“ parodyti du K. KieÅ›lowskio filmai – „Kino mÄ—gÄ—jas“ ir „Atsitiktinumas“. Å ie filmai gana svarbÅ«s režisieriaus kÅ«ryboje, nes juose jau galima įžvelgti tÄ… paÄiÄ… problematikÄ…, kuriÄ… vÄ—liau jis iÅ¡sakys paÄiuose žymiausiuose savo filmuose.
Taip pat Å¡iemet kino savaitÄ—s naujovÄ— – naktinÄ— trumpo metražo filmų iÅ¡ LodzÄ—s kino muziejaus archyvų peržiÅ«ra, kurios metu buvo parodyti per dvideÅ¡imt skirtingų žanrų (vaidybiniai, dokumentiniai, animaciniai) ir trukmÄ—s (nuo Å¡eÅ¡ių iki dvideÅ¡imt devynių minuÄių) filmų, tarp kurių ir Zbigniewo RybczyÅ„skio „Tango“, kuris dar 1983 metais buvo apdovanotas „Oskaru“ kaip geriausias trumpametražis animacinis filmas, ir trys pirmieji Romano PolaÅ„skio filmai, ir net juosta, kurioje vaidina K. KieÅ›lowskis. Visi Å¡ie filmai buvo rodomi atskirais blokais, per jų pertraukas grojo įdomi, drÄ…si ir maiÅ¡tinga grupÄ— „Gravel“. Viso Å¡io seanso trukmÄ— – veik septynios valandos.
Žiūrovai galėjo pažiūrėti Krzysztofo Zanussio filmą „Persona non grata“ ir susitikti su režisieriumi bei paklausyti jo paskaitos, taip pat ir viena populiariausių jaunosios kartos lenkų aktorių Malgorzata Kożuchowska.
|
|
|
| | Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija pritarė Vidurinio ugdymo programos aprašo (patobulintam profilinio mokymo modelio projektui) ir teikia jį svarstyti mokyklų bendruomenėms ir visuomenei. Dokumentas nustato, kaip keisis vidurinio ugdymo programos sandara ir jos įgyvendinimo principai. Vienas iš šio dokumento pagrindinių tikslų – priartinti akademinį mokymo turinį prie gyvenimo poreikių, suartinti bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, sudaryti platesnes galimybes skirtingus mokymosi kelius pasirinkusiems mokiniams tęsti mokslą aukštosiose mokyklose.
Siekiant giliau diferencijuoti ir individualizuoti ugdymÄ…, numatyta reglamentuoti tik bendrojo lavinimo branduolį, kuris sudaro apie 60 proc., o 40 proc. mokymosi turinio mokinys rinksis laisvai (papildomus branduolio dalykus, dalykų iÅ¡plÄ—stinius kursus, dalykų modulius ir pasirenkamuosius dalykus). Nebus ribojamas mokinio pasirinktų iÅ¡plÄ—stinių kursų skaiÄius. Dar viena naujovÄ— ta, kad į vienÄ… blokÄ… sujungiama meninis ugdymas, informacinÄ—s technologijos ir technologinis ugdymas. Mokyklos galÄ—s taip pat siÅ«lyti ir integruotÄ… menų ir technologijų kursÄ…. Å io bloko dalykų kursų paskirtis – padÄ—ti mokiniui įgyti praktinÄ—s veiklos sriÄių, paÄiam įvertinti darbo veiklos polinkius ir galimybes. Vidurinis iÅ¡silavinimas bus įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programÄ… ir iÅ¡laikius lietuvių kalbos ir vieno (dviejų) dalykų egzaminus.
Ministerija kreipėsi į rajonų (miestų) švietimo padalinius prašydama informuoti mokyklas apie Vidurinio ugdymo programos aprašo projektą ir inicijuoti jo svarstymą. Iki liepos 1 d. dokumento rengėjai lauks pastabų ir siūlymų. Jei dokumentas bus patvirtintas, jis turėtų įsigalioti nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.
|
|
|
| | Rimas Tuminas pakviestas statyti spektaklį â€VyÅ¡nių sodas†(pagal AntonÄ… ÄŒechovÄ…) didžiojoje Geteborgo teatro scenoje. Režisierius vyksta į Å vedijÄ… kartu su savo kÅ«rybine grupe, plaÄiai žinomu lietuvių scenografu ir kostiumų dailininku Adomu Jacovskiu bei kompozitoriumi Faustu LatÄ—nu.
Spektaklyje Ranevskają vaidins Carina Boberg, Ranevskajos dukrą Anią – Hanna Bogren, Varią – Anna Persson, Ranevskajos brolį Gajevą – Johanas Gry, pirklį Lopachiną – Johanas Karlbergas, studentą Trofimovą – Danielis Larssonas, Firsą – Eivinas Dahlgrenas ir t.t.
„Vyšnių sodo“ premjera Geteborgo miesto teatre įvyks š.m. balandžio 20 d., o antroji premjera numatyta š.m. rugsėjo 1 d.
Spektaklio nuotraukas ir išsamią informaciją apie spektaklį galima rasti Geteborgo miesto teatro svetainėje: http://www.stadsteatern.goteborg.se
2004 m. Rimas Tuminas Geteborgo teatre su Å¡vedų aktoriais pastatÄ— didelÄ—s sÄ—kmÄ—s sulaukusį ir vienÄ… labiausiai publikos lankomÄ… spektaklį â€Idiotas†(pagal F.Dostojevskį). TaÄiau pirmoji gioteborgieÄių pažintis su Å¡iuo režisieriumi įvyko dar 2002-aisiais, kai į Gioteborgo miesto teatrÄ… buvo atvežtas parodyti jo pastatymas â€Maskaradasâ€.
|
|
|
| | Šiemet pirmą kartą organizuojamo valstybinio informacinių technologijų egzamino balą aukštosios mokyklos įtraukė į konkursinį balą. Vilniaus universitete naujasis valstybinis egzaminas bus svarbus stojant į matematikos, informatikos ir komunikacijos studijų kryptis. Stojant į verslo informacijos vadybą ir informologiją šis egzaminas turės trisdešimt procentų svorio. Pasirinkusiems bioinformatiką, verslo informatiką – penkis procentus.
PažymÄ—tina tai, jog 2006 metais dar galios anksÄiau patvirtintos konkursinio balo formavimo nuostatos, todÄ—l valstybinio informacinių technologijų egzamino rezultatai į konkursinį balÄ… įvedami su kito mokomojo dalyko alternatyva. Stojantieji į kai kurias fizinių mokslų studijų programas vietoje informacinių technologijų egzamino kaip ir ankstesniais metais dar galÄ—s laikyti matematikÄ…, fizikÄ…, pasirinkusieji kai kurias komunikacijos srities studijas – istorijÄ…. Kitais metais alternatyvų nebeliks. Pasirinkusiems verslo informacijos vadybÄ… ir informologijÄ…, istorijos vertinimai nebebus svarbÅ«s, nes vietoje jų sudarant konkursinį balÄ… bus atsižvelgiama tik į naujÄ…jį valstybinį informacinių technologijų egzaminÄ…. PanaÅ¡iai bus formuojamas ir kai kurių fizinių mokslų krypÄių konkursinis balas.
Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, naują valstybinį egzaminą šiemet pageidavo laikyti apie 1200 kandidatų iš 51 285, pareiškusių norą dalyvauti brandos egzaminų sesijoje.
Kaip žinia, iki šių metų universitetai, rengiantys informacinių technologijų specialistus, studentus atsirinkdavo pagal matematikos, fizikos brandos egzaminų ir metinių vertinimų rezultatus.
|
|
|
| | Pasaulinė intelektinės nuosavybės dienos proga Vilniaus Kongresų Rūmuose įteikti Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) apdovanojimai už kūrybinę veiklą. Šiemet PINO apdovanojimai įteikti rašytojai Jurgai Ivanauskaitei, atlikėjai Veronikai Povilionienei ir išradėjui Bronislovui Spruogiui.
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«ra (LATGA-A) pagarsino ir „Metų autorius“ - kÅ«rÄ—jus, kurių muzika ar tekstai 2005 metais dažniausiai skambÄ—jo televizijos ir radijo stoÄių eteryje, vizualinio meno darbai buvo dažniausiai eksponuoti parodose, publikuoti spaudoje. Populiariausios 2005 metų raÅ¡ytojas pirmÄ… kartÄ… rinktas pagal 25 Lietuvos bibliotekų, kuriose galima automatizuotai paskaiÄiuoti kiekvienos knygos iÅ¡davimo kartus, duomenis. LATGA-A aukso žvaigždÄ— ir „Metų autoriaus“ laureato diplomas ketvirtÄ… kartÄ… įteiktas kompozitoriui Faustui LatÄ—nui. Jo muzika per praÄ—jusius metus skambÄ—jo 273 kartus, 49 pavadinimų spektakliuose. Populiariausi jų - „Madagaskaras“, „Trys seserys“,„Škac mirtie, visados Å¡kac“. Teatro muzikos kategorijoje apdovanojimÄ… pelnÄ— Algirdas Martinaitis, kuris pripažintas dažniausiai scenoje, televizijos ir radijo eteryje skambÄ—jusios akademinÄ—s muzikos autoriumi. Populiariosios muzikos autorių kategorijoje nugalÄ—jo Stanislavas Stavickis (Stano). Populiariausia dainų tekstų autore pripažinta NejolÄ— LaukaviÄienÄ—. Populiariausio dramaturgo ir pjesių vertÄ—jo kategorijoje nurungÄ— NijolÄ— IndriÅ«naitÄ—, kurios žodis pernai skambÄ—jo „LÄ—lÄ—s teatro“ spektakliuose „Baltos pasakos“, „MuzikinÄ— dėžutė“, „Coliukė“ ir kituose. IÅ¡ dailininkų ir fotomenininkų aukso žvaigždÄ™ pelnÄ— fotografÄ— SigutÄ— AbramaviÄienÄ—. Populiariausios raÅ¡ytojos titulÄ… pelnÄ— Daiva VaitkeviÄiÅ«tÄ—. Pagal bibliotekų pateiktus knygų panaudos duomenis Å¡ios autorÄ—s knyga „Moterys meluoja geriau“ pernai buvo iÅ¡duota 936 kartus. IÅ¡ viso D.VaitkeviÄiÅ«tÄ—s knygas iÅ¡ bibliotekų 2005-aisiais Ä—mÄ— 3307 skaitytojai.
Atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises ginanti Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) apdovanojo grupę „YVA“ ir fonogramų gamintoją „Bombos įrašai“. Radijo stotyse dažniausiai skambėjusios muzikos autoriams įteiktos kompaktinės plokštelės pavidalo statulėlės. Už nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai teikiamas AGATA garbės prizas šiemet atiteko dainininkei Veronikai Povilionienei.
|
|
|
| | Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijai "GelbÄ—kit vaikus" surengus moksleivių raÅ¡to darbų konkursÄ… "Mano pasiÅ«lymas Lietuvai", kuriame vaikai ir jaunimas teikÄ— pasiÅ«lymus Å¡alies politikams dÄ—l jiems aktualių problemų sprendimo, paaiÅ¡kÄ—jo, kad didžiausiÄ… vaikų susirÅ«pinimÄ… kelia Å¡vietimo ir socialinÄ—s problemos. IÅ¡ 300 konkursui pristatytų darbų, kone pusÄ— jų nagrinÄ—jo Å¡vietimo problemas, o likusieji darbai buvo socialinÄ—mis, sveikatos, teisÄ—saugos, politikos, ekonomikos, sveikatos, kultÅ«ros temomis. Konkurse aktyviau dalyvavo ir savo pilietinÄ™ pozicijÄ… dažniau iÅ¡sakÄ— kaimuose bei rajonų centruose gyvenantys vaikai – iÅ¡ jų sulaukta kone 60 proc. visų darbų, kiek pasyvesni buvo jaunieji didmiesÄių gyventojai. Daugiausia pasiÅ«lymų (72 proc.) sulaukta iÅ¡ 14-18 metų paauglių.
40 proc. konkursui pateiktų darbų buvo nagrinÄ—jamos Å¡vietimo problemos ir teikiami pasiÅ«lymai, kaip jas iÅ¡sprÄ™sti. Tarp dažniausiai minimų Å¡vietimo problemų – pernelyg ankstyvas profiliavimas, per didelis pamokų krÅ«vis, prasti santykiai su mokytojais ir mokytojų nesupratingumas, darbo organizavimo problemos. Antroje vietoje pagal pasiÅ«lymų dažnumÄ… – socialinÄ—s problemos, kurias iÅ¡kÄ—lÄ— apie 20 proc. konkurso dalyvių. Daugiau nei pusÄ— darbų Å¡ia tema nagrinÄ—jo emigracijos klausimus. Vaikai piktinosi tÄ—vų darbu užsienyje, skundÄ—si to sÄ…lygojama jų dÄ—mesio stoka bei iÅ¡reiÅ¡kÄ— pageidavimÄ…, kad tÄ—vai dirbtų tÄ—vynÄ—je. Konkurse dalyvavÄ™ vaikai pateikÄ— nemažai pasiÅ«lymų, kaip sustabdyti emigracijÄ… ir grąžinti į LietuvÄ… užsienyje dirbanÄius artimuosius. Tarp raÅ¡inių socialine tematika dažnai buvo keliami nemokamo maitinimo mokyklose kokybÄ—s ir jaunimo užimtumo kaimo vietovÄ—se klausimai. Likusieji darbai buvo skirti kitiems klausimams nagrinÄ—ti – dažniausiai buvo minimos narkomanijos mokyklose, per sunkių kuprinių, politikų korupcijos problemos.
Konkursas "Mano pasiūlymas Lietuvai" buvo surengtas kaip projekto "Nebijok politikos" dalis. Pusę metų šį projektą vykdžiusi Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija "Gelbėkit vaikus" siekė paskatinti jaunimo pilietinį aktyvumą. Konkursui pateiktus darbus vertino komisija, sudaryta iš Seimo narių ir Ministerijų atstovų, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų narių.
|
|
|
| | Balandžio 24 d. oficialiai atidarytas naujas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos pastatas, kurio statybos darbai pradėti 1998 m. Visą viešosios bibliotekos kompleksą su neorenesansinio stiliaus pastatu, kuriame biblioteka veikė nuo 1952 metų, planuojama sutvarkyti per kitus dvejus metus. Bendra investicinio projekto „Bibliotekos Klaipėdoje statyba“ vertė – per 30 milijonų litų.
KlaipÄ—dos apskrities vieÅ¡oji biblioteka yra viena iÅ¡ penkių Lietuvoje veikianÄių apskriÄių viešųjų bibliotekų. Jos fonduose sukaupta daugiau nei milijonas įvairiausių dokumentų. 2005 metais biblioteka vartotojams iÅ¡davÄ— apie 730 tÅ«kstanÄių dokumentų, o joje apsilankÄ— 232 tÅ«kstanÄiai lankytojų.
Atidarytame pastate, kurį projektavo architektÄ— Neringa BlaževiÄienÄ—, nuo antradienio prasidÄ—jo įprastas bibliotekos gyvenimas – vartotojai skolinsis knygas, skaitys laikraÅ¡Äius, dirbs penkiose specializuotose skaityklose, ieÅ¡kos informacijos duomenų bazÄ—se ir internete. Erdviuose vieÅ¡osios bibliotekos holuose nuolat vyks meno kÅ«rinių parodos, literatÅ«riniai renginiai, kiti KlaipÄ—dos miesto ir apskrities bendruomenÄ—s renginiai. Bibliotekoje įdiegtas automatizuotas skaitytojų aptarnavimo posistemis su vieningu, daugelyje Lietuvos viešųjų bibliotekų galiojanÄiu, skaitytojo pažymÄ—jimu, leidžianÄiu operatyviai aptarnauti skaitytojus.
Praeitais metais, įgyvendinant Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 m. programÄ…, valstybÄ—s investicijos skirtos 16, o 2006 m. – 23 bibliotekų pastatų renovacijos ar statybos projektams. Dar šį pavasarį Lietuvoje po rekonstrukcijos duris vartotojams turÄ—tų atverti ir Panevėžio apskrities GabrielÄ—s PetkeviÄaitÄ—s-BitÄ—s vieÅ¡oji biblioteka bei Å ilutÄ—s rajono Fridricho BajoraiÄio vieÅ¡oji biblioteka.
|
|
|
| | BaigÄ—si terminas pateikti darbus “Nacionalinei pažangos premijai†(NPP) gauti. NPP komitetas iÅ¡ viso sulaukÄ— 14 darbų, atitikusių darbams iÅ¡keltus reikalavimus. Darbus premijai pateikÄ— įvairios Å¡alies mokslo institucijos ir mokslininkų grupÄ—s, verslo, meno ir kultÅ«ros asociacijos bei visuomeninÄ—s organizacijos. Nors darbų pateikimo premijoms forma buvo gana laisva, dokumentai turÄ—jo visapusiÅ¡kai atskleisti darbo esmÄ™ bei darbo rezultatų svarbÄ… Lietuvai. KonkurencinÄ— kova dÄ—l “NacionalinÄ—s pažangos premijos†prognozuojama biotechnologijos, moderniosios chirurgijos ir medžiagų inžinerijos srityse. Pateikta intriguojanÄių darbų ir KultÅ«ros pažangos premijai. Tai – geros praktikos kultÅ«ros vadybos pavyzdžiai bei visiems gerai žinomi novatoriÅ¡ki kultÅ«riniai reiÅ¡kiniai, nors jų kÅ«rÄ—jai iki Å¡iol tinkamai nepagerbti.
Balandžio 25 d. Vilniaus universitete vyksianÄiame NPP komiteto posÄ—dyje “Nacionalinei pažangos premijai†pateikti darbai perduoti NPP komitetui, kurį sudaro 14 narių: 8 mokslo, 4 verslo ir 2 kultÅ«ros autoritetai. NPP komitetas sudarÄ— tris skyrius - Mokslo pažangos, PartnerystÄ—s pažangos ir KultÅ«ros pažangos - kiekvienai premijai pateiktų darbų reitingavimui. IÅ¡samesniam pateiktų darbų moksliniam įvertinimui į NPP komiteto posÄ—džius bus kvieÄiami nepriklausomi ekspertai. NPP komiteto nariai ir ekspertai privalo laikytis Konfidencialumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos ir neskelbti pateiktų darbų bei jų nekomentuoti tol, kol gegužės 11 d. nebus paskelbti 9 nominantai galutiniam jų svarstymui NPP komitete. Laureatų paskelbimas įvyks iÅ¡kilmingoje “NacionalinÄ—s pažangos premijos†apdovanojimų ceremonijoje, kuriÄ… 2006m. gegužės 21 d. tiesiogiai transliuos LNK televizija.
Šiais metais bus teikiamos trys 70 000 litų vertės premijos: Mokslo pažangos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pažangos.
“Nacionalinės pažangos premijos†iniciatoriai: Vilniaus Universitetas, LNK ir Hansabankas. AB “Lietuvos telekomas†ir AB “VST†– šių premijų mecenatai; advokatų kontora „Norcous ir partneriai“ - atstovai teisiniais klausimais.
|
|
|
| | Balandžio 21–23 d. Kaune buvo skaitomos naujos lietuviÅ¡kos pjesÄ—s. Trijose teatro salÄ—se buvo pristatyta apie 12 kÅ«rinių (režisieriai Vytautas Balsys, Balys LatÄ—nas, Mantas Verbiejus, Martynas Žukas, Paulius Budraitis, Arvydas LebeliÅ«nas, Agnius JankeviÄius, RamunÄ— KudzmanaitÄ—, Gintaras Varnas, Jonas Vaitkus ir kiti). ŽiÅ«rovai rinko jiems labiausiai patinkanÄias, specialistai diskutavo, kokios dramos reikia Å¡iuolaikiniam Lietuvos teatrui.
RengÄ—jams pateikta beveik 90 pjesių. Dramas raÅ¡anÄių amplitudÄ— labia plati – nuo seniai klasikais laikomų Juozo Glinskio, Kazio Sajos ar Å¡iandienos lietuvių dramaturgijos „žvaigždžių" (Sigito Parulskio, Lauros Sintijos ÄŒerniauskaitÄ—s) iki pensininkų ir moksleivių, panorusių iÅ¡bandyti dramaturginius sugebÄ—jimus. Dramaturgų dÄ—mesį traukia kasdienis gyvenimas, eilinių žmonių santykių niuansai. Atidesnį įsižiÅ«rÄ—jimÄ… į kasdienybÄ™, matyt, lemia poreikis suvokti, kas yra svarbu Å¡iuolaikinio žmogaus gyvenime. Å iuolaikinÄ—s lietuvių dramos leidžia teigti, kad žmonÄ—ms svarbu suartÄ—ti, įveikti susvetimÄ—jimÄ…, suvokti save ir kitus.
„Panoramos" stiprybÄ— – ne griežtas vertinimas ir atranka, o siekis parodyti pagrindinius Å¡iuolaikinÄ—s nacionalinÄ—s dramaturgijos atramos taÅ¡kus. Tai kol kas humaniÅ¡kiausias Lietuvoje vykÄ™s nacionalinÄ—s dramaturgijos konkursas – Äia niekas neklasifikuoja autorių, nebando įspausti jiems vertÄ—s žymÄ—s.
|
|
|
| | Å iÄ… vasarÄ… jau ketvirtus metus iÅ¡ eilÄ—s vilnieÄiai vaikai galÄ—s poilsiauti karinio patriotinio ugdymo stovykloje "Å aunuolis", kuriÄ… organizuoja Vilniaus miesto savivaldybÄ— ir KraÅ¡to apsaugos ministerija.
Vilniaus mero pavaduotojas Gediminas Paviržis ir Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretorius Valdemaras Sarapinas pasirašys bendradarbiavimo sutartį dėl stovyklos "Šaunuolis" centriniame poligone Pabradėje organizavimo.
Nuo 2003 metų sostinės Savivaldybė ir Krašto apsaugos ministerija sėkmingai bendradarbiauja organizuodamos Vilniaus vaikų vasaros poilsį ir užimtumą. Pabradės centriniame poligone nuolat rengiamos stovyklos, kuriose dalyvauja apie 700-800 socialiai remtinų vaikų. Šiose stovyklose aktyviai propaguojamas sveikas gyvenimo būdas, vaikai susipažįsta su kario profesija, karine technika, daug sportuoja. Nors stovykla garsėja griežta tvarka, ji sulaukia populiarumo rizikos grupės vaikų tarpe.
|
|
|
| | Balandžio 18-22 d. vyko XIII festivalis "Jauna muzika-2006". "Jaunos muzikos" festivalio istorijoje šiemet pirmą kartą buvo pristatyti net keli stambūs sceniniai veikalai. Vienas jų - elektroakustinė mono-opera "Salt Itinerary", kurios autorius portugalas Miguelis Azguime yra ir jos atlikėjas - aktorius, muzikantas ir skaitovas.
Antrąją operą pristatė olandų menininkas Arnoud Noordegraafas, žinomas ne tik kaip kompozitorius, bet ir kaip filmų kūrėjas. Festivalyje skambėjo A. Noordegraafo koliažinė kamerinė opera "Voyager", filmo ir muzikos projektai "Pong" (2003) bei "Tod & Wahnsinn" (2005).
Kino estetika muzikoje - dar viena pastebima Å¡ių metų "Jaunos muzikos" naujovÄ—. "Koncertas kaip paroda arba kaip muzikinÄ—s grafinÄ—s notacijos retrospektyva", kurį atliko unikalaus Lietuvoje kompiuterių kvarteto "20, 21" nariai, skambÄ—jo J. Tenney, K. Stockhauseno, C. Cardew, V. V. JurguÄio, T. Grunskio ir A. BumÅ¡teino kompozicijos, kurių nemuzikinÄ—s kilmÄ—s grafinÄ— medžiaga buvo eksponuojama publikai, o tuo pat metu ir perskaitoma kaip savitas muzikinis raÅ¡tas, Äia pat tampantis garsu. Ä®vyko dar dviejų originalių, specialiai festivaliui rengiamų projektų premjeros: Gintaro Sodeikos "Inductance" ir RamÅ«no MotiekaiÄio "Jouissance".
Koncertuose greta K. Saariaho, J. Harvey'aus, S. Reicho, portugalų kompozitorių A. P. Vargas, E. Nunes ir J. P. Oliveiros opusų buvo galima iÅ¡girsti ir keturias lietuvių kompozicijas. Tai Vytauto V. JurguÄio kÅ«rinys "Terra tecta"; RyÄio Mažulio mikrotoninÄ—s manipuliacijos kompozicijoje "Forma yra tuÅ¡tuma" (2006 m.); taip pat nauja ir intriguojanti ŽibuoklÄ—s MartinaitytÄ—s kompozicija "Laiko ir erdvÄ—s iliuzijos" (2006 m.). Festivalio debiuto privilegija Å¡iemet suteikta jaunai kompozitorei Egidijai MedekÅ¡aitei, kurios kÅ«rinio "PanÄami" (2006 m.) inspiracijos Å¡altiniu tapo viena indų ragų dermių.
Koncerte skambÄ—jo K. Stockhauseno "Studie II" (1954) - pirmasis klasikinis elektroninÄ—s muzikos kÅ«rinys, užfiksuotas grafine notacija popieriuje - pasaulyje jis laikomas enciklopediniu pavyzdžiu, minimu Å¡iuolaikinÄ—s muzikos vadovÄ—liuose, taÄiau dÄ—l komplikuotos atlikimo technologijos skambantis itin retai.
|
|
|
| | Praėjusią savaitę priimtas sprendimas atidėti Lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimus.
Projektas, kuriame siÅ«loma vietoje dviejų (testo ir teksto interpretacijos) egzaminų rengti vienÄ… skaitymo ir raÅ¡ymo egzaminÄ…, nuo 2007-ųjų nebegali įsigalioti, nes bÅ«tų pažeistas AukÅ¡tojo mokslo įstatymas. Tad ateinanÄiais metais lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminas bus rengiamas pagal tÄ… paÄiÄ… egzamino programÄ… kaip ir Å¡iemet. Modeliuojamas egzaminas turÄ—tų bÅ«ti lengvesnis jau vien dÄ—l to, kad vietoje dviejų mokiniai laikytų tik vienÄ…. RaÅ¡ymo užduotį mokiniai galÄ—s rinktis pagal polinkius: linkÄ™ į racionalų, loginį mÄ…stymÄ… dažniau rinksis samprotaujamojo pobÅ«džio raÅ¡inius, o turintys daugiau kÅ«rybinių polinkių – teksto interpretacijÄ….
Daug diskusijų sukÄ—lusi Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzamino programa neteikta tvirtinti ministrui laikantis nuostatos, kad visi egzaminų pakeitimai, o ypaÄ struktÅ«riniai, turi bÅ«ti skelbiami prieÅ¡ dvejus metus.
|
|
|
| | Apdovanoti Geriausių 2005 metų laidų konkurso “Pragiedruliai†nugalėtojai. Geriausių laidų konkurse, kurį Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) organizavo jau ketvirtą kartą, buvo išrinktos geriausios praėjusiais metais transliuotos televizijos ir radijo kultūros laidos, taip pat geriausios televizijos ir radijo laidos vaikams, buvo įsteigti specialieji prizai. Konkursui iš viso buvo pateiktos 54 laidos: 36 TV kultūros laidos, 8 radijo kultūros laidos, 7 TV laidos vaikams ir 3 radijo laidos vaikams.
Konkurso nugalÄ—tojais pripažintos Å¡ios laidos: Geriausia 2005 metų nacionalinių televizijų kultÅ«ros laida “Laiko ženklai†(LTV); Geriausia 2005 metų regioninių televizijų kultÅ«ros laida “Vandens kelias, kurio nebuvo†(Å iaulių regiono televizija “S pliusâ€); Geriausia 2005 metų nacionalinių radijų kultÅ«ros laida “KultÅ«ra ir religija†(Lietuvos radijas); Geriausia 2005 metų regioninių radijų kultÅ«ros laida “99 istorijos apie KlaipÄ—dą†(“Vox Marisâ€); Geriausia 2005 metų televizijos laida vaikams “Gustavo enciklopedija†(LTV); Geriausia 2005 metų radijo laida vaikams “TauÅ¡kuÄių skrynelė†(Alytaus radijas “FM99â€).
Specialieji prizai įteikti Å¡ioms laidoms: Geriausia 2005 metų kultÅ«ros Å¡vietimo informacinÄ— laida “Tas džiazuojantis pasaulis†(TV1); Geriausia 2005 metų kultÅ«ros Å¡vietimo analitinÄ— laida “Amžių Å¡eÅ¡Ä—liuose†(LTV); Už autentiÅ¡kų paproÄių dokumentavimÄ… “Velykų nakties tradicija†(KelmÄ—s kabelinÄ— TV); Už aktualų kultÅ«ros žinių reportažą “ŠeÅ¡iakampÄ— bažnyÄia†(LNK); Už televizijos vaidmenį telkiant bendruomenÄ™ “KunigaikÅ¡Äio Vykinto kelias†(KelmÄ—s kabelinÄ— TV).
Konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti prizais ir premijomis, kuriuos įsteigė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
|
|
|
| | Lietuvos jaunųjų mokslininkų sÄ…junga (LJMS) ragina Lietuvos Respublikoje iÅ¡duodamuose daktaro mokslo laipsnio diplomuose daryti papildomÄ… įraÅ¡Ä… anglų kalba arba iÅ¡duoti diplomo priedÄ… anglų kalba. LJMS, atsižvelgdama į Å¡iÄ… europinÄ™ patirtį, mano, kad įraÅ¡ai anglų kalba lietuviÅ¡kuose daktaro diplomuose yra vienas iÅ¡ bÅ«dų skatinti Lietuvos jaunų mokslininkų mobilumÄ… ir pilnavertį tarptautinį bendradarbiavimÄ…. Rezoliucijoje teigiama, kad toks žingsnis sudarytų palankesnes sÄ…lygas jauniems mokslininkams įsitraukti į tarptautinius projektus ir dalyvauti mokymuose bei stažuotÄ—se užsienio Å¡alyse, o tuo paÄiu bÅ«tų prisidÄ—ta prie Bolonijos proceso formuojant Europos aukÅ¡tojo mokslo erdvÄ™ ir Lietuvos mokslo kokybÄ—s užtikrinimo.
PanaÅ¡i praktika yra ir kitose Europos Å¡alyse. Pvz., Estijoje ne tik pats diplomas, bet ir priedai prie diplomo yra ir estų, ir anglų kalbomis, be to, pateikiamas ir visas Estijos aukÅ¡tojo mokslo sistemos apraÅ¡ymas. Tokia tvarka ir Danijoje, panaÅ¡iai yra ir Nyderlandų, Å vedijos, Serbijos, ÄŒekijos, Kroatijos universitetuose. Vengrijoje kovo mÄ—nesį įsigaliojÄ™s aukÅ¡tojo mokslo įstatymas taip pat įteisino dvikalbystÄ™ iÅ¡duodamuose diplomuose. TaÄiau daug kur universitetai patys sprendžia, kokiomis kalbomis iÅ¡duodami jų diplomai ir priedai prie diplomų. Pvz., Vokietijoje iÅ¡duodami diplomai gali bÅ«ti tik vokiÅ¡ki, tik angliÅ¡ki ar dvikalbiai. Norvegijoje diplomai iÅ¡duodami lotynų kalba, o priedai – anglų.
Rezoliucija adresuota visiems doktorantūros teisę turintiems Lietuvos universitetams bei akademijoms, Mokslo tarybai, Mokslų akademijai, LR Švietimo ir mokslo ministerijai, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, LR Vyriausybės kanceliarijai.
|
|
|
| | Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į seniausius Lietuvos istorijos liudininkus ir skatinti šių kultūros paveldo vertybių išsaugojimą ateities kartoms, jau treti metai iš eilės Kultūros paveldo departamentas kartu su Lietuvos archeologijos draugija organizavo Geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkursą. Šiais metais savivaldybių paminklotvarkininkai, seniūnijos, girininkijos, regioninių parkų direkcijos, mokyklos konkursui pateikė 23 archeologijos paveldo išsaugojimo darbų projektus. Visos pateiktos paraiškos suskirstytos į keturias grupes pagal darbų sritis: archeologijos paveldo populiarinimas, archeologijos vertybių priežiūra, archeologijos vertybių tvarkymas ir archeologijos vertybių pritaikymas.
Konkurso komisija, susipažinusi su pateiktais darbais, nutarė Didžiuosius prizus skirti: Tauragės Žalgirių vidurinės mokyklos kolektyvui už archeologijos paveldą populiarinantį projektą „Piliakalniai laukia Tavo rankų ir širdies“; Jurbarko rajono savivaldybės Veliuonos seniūnijos kolektyvui už Veliuonos piliakalnių priežiūrą; Vilkaviškio rajono savivaldybės Pajevonio seniūnijos kolektyvui už Kunigiškių, Pajevonio piliakalnio tvarkymo darbus; Varnių regioninio parko direkcijos kolektyvui už Burbiškių kūlgrindos pritaikymo pažintinei rekreacijai darbus.
|
|
|
| | Palyginus kovo-balandžio mÄ—nesiais ir anksÄiau praÄ—jusių metų spalį nevyriausybinÄ—s organizacijos "GelbÄ—kit vaikus" iniciatyva atliktas apklausas paaiÅ¡kÄ—jo, kad Lietuvos moksleivių žinios apie Å¡alies politinį gyvenimÄ… tapo iÅ¡samesnÄ—s.
Į klausimą, kokia institucija Lietuvoje leidžia įstatymus, kovą atliktos apklausos metu teisingai atsakė 10 proc. daugiau vaikų nei spalio mėnesį - 58 proc. apklaustųjų. Tiek pirmojo, tiek antrojo tyrimo metu absoliuti dauguma vaikų žinojo, kas yra Lietuvos prezidentas (atitinkamai 92 ir 94 proc. apklaustųjų). Kiek daugiau nei pusė apklaustų vaikų (50,6 proc.) žinojo kiek valstybių sudaro Europos Sąjungą, panašus procentas (46 proc.) apklausos dalyvių teisingai į šį klausimą atsakė ir spalio mėnesį.
Palyginti su 2005 spalio mÄ—nesio tyrimu, 9 proc. padaugÄ—jo vaikų žinanÄių, kad Europos SÄ…jungos pilietybÄ— papildo jau turimÄ… (atitinkamai nuo 63 proc. spalio mÄ—nesį iki 72 proc. balandį).
Nors vaikų nuomonÄ—s dÄ—l jų indÄ—lio į pilietinį Å¡alies gyvenimÄ… iÅ¡siskyrÄ—, taÄiau abiejose apklausose iÅ¡ryÅ¡kÄ—jo neigiamas požiÅ«ris į valdžiÄ…. Vaikų, ateityje svajojanÄių tapti politikais, skaiÄius iÅ¡liko toks pats - apie 20 proc. Moksleivių, mananÄių, kad politikai atsižvelgia į jų nuomonÄ™, skaiÄius taip pat nepakito - abi apklausos rodo, kad spalio mÄ—nesį politikų dÄ—mesio stoka skundÄ—si daugiau nei du treÄdaliai vaikų (84 proc).
SociologinÄ— apklausa, kuriÄ… atliko nuomonÄ—s ir rinkos tyrimų bendrovÄ— "Spinter tyrimai", yra vaikų ir jaunimo pilietinį aktyvumÄ… skatinanÄio projekto "Nebijok politikos" dalis. Projektas buvo vykdomas nuo praÄ—jusių metų spalio iki Å¡ių metų balandžio.
|
|
|
| | PirmÄ… kartÄ… Kaune rengiama Katalonijos kultÅ«ros savaitÄ— prasidÄ—s Alfred Porres Pla parodos „BÅ«ti iÅ¡girstam“ („To have a voiceâ€) bei Katalonijos architektų bendrijos pristatomos parodos „Katalonų architektÅ«ra pasaulyje†atidarymu.
Alfred Porres Pla parodoje pateikiama naujo formato kÅ«rinių serija. Darbų cikle, nagrinÄ—jami tokie klausimai, kaip kolektyvinių identitetų kÅ«rimo procesai (Flagscape, 2004; Hymnotic, 2004), jų vaidmuo sudaiktÄ—jimui (De Fronteres i Pasteres, 2002), samprotavimai apie nepripažinimÄ…, atsirandanÄias rezistecijos galimybes visuomenÄ—s viduje (Prendas delicadas, 2004; World White Wall, 2005), kur prasmÄ— jau yra nebe vaizduose, o judÄ—jime (Do-mestic/ate, 2005; Puzzle, 2005).
Anot garsaus kuratoriaus Dano Camerono, gyvename laikotarpiu, kai menininkai, istorikai ir kritikai mokosi istoriškai įgytas vertybes pakeisti savomis. Taip kasdienės problemos pradedamos spręsti tokiais būdais, kurie gali neturėti nieko bendro su įprastiniu menu. Alfred Porres Pla meninis darbas įsilieja į tokio tipo projektus.
Ekspozicijoje „Katalonų architektūra pasaulyje†pateikiama katalonų architektų darbų užsienyje apžvalga. Pirmą kartą Kaune rengiamų Katalonijos kultūros dienų - CATWEEK metu pristatomoje kultūrinėje programoje bus ne tik video menas, teatras, poezija, šokis, fotografija, bet ir gastronomija.
Parodą rengia Lietuvių - katalonų draugija. Paroda vyks iki balandžio 30 dienos.
|
|
|
| | Gausus Alytaus apskrities ir žinomų vilnieÄių matematikų bÅ«rys Ūdrijos pagrindinÄ—je mokykloje (Alytaus r.) paminÄ—jo vieno pirmųjų lietuviÅ¡kų matematikos vadovÄ—lių Å¡imtmetį.
Å io kaimo mokytojų Petro Bendoriaus ir Prano Daugirdos 1906 metais paraÅ¡ytas vadovÄ—lis „Aritmetikos uždavinių ir pavyzdžių rinkinys pradedamosioms mokykloms ir žmonÄ—ms, norintiems iÅ¡mokti gerai sÄ…skaitoti“ Lietuvos mokyklose buvo naudojamas kelis deÅ¡imtmeÄius.
Vadovėlis daug prisidėjo prie lietuviškų matematikos terminų kūrimo.
|
|
|
| | Lietuva baigÄ— pasirengimo darbus vienam didžiausių Å¡iuolaikinio meno festivalių Vokietijoje – Å iaurÄ—s Reino Vestfalijos žemÄ—je nuo 1957-ųjų kas dvejus metus vykstanÄiam renginiui „Scena Å iaurÄ—s Reino Vestfalijoje“ („Scene: in NRW“). Lietuva vieÅ¡nios teisÄ—mis dalyvauti Å¡iemet pakviesta kartu su Latvija ir Estija.
Balandžio–birželio mÄ—nesiais vyksianÄiame festivalyje bus galima aplankyti per 30 LietuvÄ… ir jos Å¡iuolaikinį menÄ… pristatanÄių renginių. IÅ¡ viso festivalyje dalyvaus per 100 Lietuvos menininkų. Bus siekiama supažindinti su įvairiomis mÅ«sų kultÅ«ros sritimis – muzika, kinu, teatru, literatÅ«ra, vizualiniu menu. Be meninių renginių, Dortmunde numatytos ir įvairios visuomeninÄ—s diskusijos.
Festivalis „Scene: Estland, Lettland, Litauen in NRW“ oficialiai baigsis birželio mÄ—n., nors atskiri renginiai vyks iki lapkriÄio mÄ—n. Organizatorių teigimu, Å¡is festivalis susilaukia iki 18 mln. lankytojų.
|
|
|
| | Estijos vyriausybÄ— priÄ—mÄ— sprendimÄ…, kad Estija sudarys sÄ…lygas mokytis deÅ¡imÄiai Baltarusijos studentų, kurie dÄ—l politinių priežasÄių buvo paÅ¡alinti iÅ¡ savo Å¡alies aukÅ¡tųjų mokyklų.
Estija apmokės išlaidas, susijusias su dešimties Baltarusijos studentų mokymusi ir gyvenimu šalyje. Kiekvieno studento studijos priklausomai nuo specialybės kainuos apie 164 tūkst. kronų (36 tūkst. litų).
|
|
|
| | Lietuvos generalinio konsulato Niujorke patalpose atidaryta lietuvių dailininkės Neringos Žukauskaitės grafikos paroda.
Vilniuje gyvenanti Neringa Žukauskaitė yra žinoma jaunosios kartos lietuvių grafikė. Menininkė gimė 1975 metais Vilniuje, dailę studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Dailininkė parodose dalyvauja nuo 1996 metų, jos darbai jau buvo eksponuojami įvairiose užsienio šalyse.
Tai pirmoji Neringos Žukauskaitės paroda Niujorke. Parodos atidaryme saksofonu grojo Liudas Mockūnas, žinomas Lietuvos moderniojo džiazo ir laisvosios avangardinės muzikos atlikėjas ir kompozitorius.
|
|
|
| | Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ISAK-520 "Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. ISAK-286 "Dėl valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir vykdymo†pakeitimo†patvirtinti naujos redakcijos dokumentai: Valstybinės kalbos mokėjimo egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas ir Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijų nuostatai.
Naujos redakcijos dokumentais patikslinamos egzaminų organizavimo ir vykdymo procedÅ«ros. Nuo Å¡ių metų gegužės mÄ—nesio keiÄiama egzaminų ir kandidatų registracijos tvarka: kaip ir brandos egzaminų valstybinÄ—s kalbos mokÄ—jimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų bei kandidatų registravimas vyks Nacionalinio egzaminų centro duomenų perdavimo sistemoje KELTAS, Å¡ioje sistemoje vyks ir minÄ—tų egzaminų rezultatų registravimas. ValstybinÄ—s kalbos mokÄ—jimo kvalifikavimo komisijų nuostatuose patikslinta komisijų sudarymo tvarka.
Siekiant padÄ—ti suaugusiesiems kitakalbiams savarankiÅ¡kai pasirengti valstybinÄ—s kalbos mokÄ—jimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminams iÅ¡leistas naujas leidinys “Pasirenk egzaminams pats!â€.
|
|
|
| |
Balandžio 18 dienÄ… pasaulyje minima TarptautinÄ— paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena. Å ia proga Vilniaus senamiesÄio atnaujinimo agentÅ«ra kvieÄia miesto gyventojus ir sveÄius pažinti Vilniaus paveldÄ…, iÅ¡girsti paminklų atgaivinimo istorijas. Balandžio 19 dienÄ…, 16.30 val. Å v. Mikalojaus bažnyÄioje (Å v. Mikalojaus g. 4) kvieÄiama pasigrožėti interjero freskų restauravimu. Balandžio 20 dienÄ…, 13 val. PranciÅ¡konų bažnyÄioje (Trakų g. 9) kvieÄiama susipažinti su Å v. Lauryno koplyÄios istorija ir restauravimo darbais.
Vilniaus pilių valstybinio kultÅ«rinio rezervato direkcija balandžio 21 d. maloniai kvieÄia Vilniaus gyventojus, visuomenines organizacijas, moksleivius bei studentus, valstybinių ir privaÄių institucijų darbuotojus į Vilniaus pilių teritorijos tvarkymo talkÄ….
Balandžio 18-ąją Tarptautine paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena 1982 metais paskelbė Tarptautinė paminklų ir vietovių apsaugos taryba (ICOMOS). Lietuvoje šios dienos minėjimas atgaivintas 1997 metais. Šią dieną visame pasaulyje stengiamasi atkreipti visuomenės dėmesį į kultūrai reikšmingų pastatų, ansamblių bei paveldo vietovių būklę, skatinama pagerbti reikšmingus kultūrinius paminklus, išsaugoti jų autentiškumą bei pritaikyti visuomenės reikmėms.
|
|
|
| | Jau ketvirti metai iÅ¡ eilÄ—s Å¡vietimo ministerijų tinklas (European Schoolnet), bendradarbiaudamas su Europos Komisija, organizavo "Pavasario dienÄ… Europoje", kurios tikslas - supažindinti jaunimÄ… su Europos klausimais. 2006 m. kovo 21 - gegužės 9 d. valstybių narių, stojanÄių ir kitų Europos Å¡alių (Norvegijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Å veicarijos ir kt.) mokyklose tuo pat metu vyksta renginiai tema "Diskutuokime apie savo ateitį".
"Pavasario diena Europoje" yra rengiama kasmet nuo 2001 m., tai jaunimo pažindinimo su Europos klausimais kampanija, o ypaÄ unikali proga visoms bendrojo lavinimo mokykloms pareikÅ¡ti savo nuomonÄ™ ir parodyti Europos pilieÄiams, kad jaunimas ir ES institucijos gali suvienyti savo jÄ—gas, siekdami geresnio dialogo ir demokratinių pokyÄių Europoje supratimo.
Nacionaliniai ir ES politikos veikėjai (Europos Komisijos, Europos Parlamento, Regionų komiteto bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai) raginami aktyviai dalyvauti ir prisidėti prie diskusijų apie Europos ateitį: lankytis mokyklose, rengti diskusijas 2006 m. kovo 21 - gegužės 9 d. ir dalyvauti diskusijose internete. Mokyklose taip pat bus organizuojami sprendimų priėmimo procedūros vaidmenų žaidimai, diskusijos ir su Europos vertybėmis susiję renginiai.
Trijose ankstesnÄ—se "Pavasario dienose Europoje" buvo nagrinÄ—jamas Konventas (2003), plÄ—tra (2004) ir Konstitucija (2005).
Tinklalapį apie renginius dvideÅ¡imÄia kalbų galima rasti adresu www.springday2006.org.
|
|
|
| | Italijos bei PrancÅ«zijos festivaliuose atidarytos lietuvių fotomenininkų parodos. Romoje, Hanso Christiano Anderseno muziejuje, festivalio "FotoGrafia" lankytojams pristatyta paroda, pavadinta "Lietuvių fotografija. Pakeliui į 21 amžių", praneÅ¡Ä— Kauno "F galerija". Romoje bus eksponuojami fotografų Antano Sutkaus, Aleksandro Macijausko ir Romualdo Požerskio darbai. Trijų Å¡alies fotografų - klasikų darbai atskleidžia tiek jų kÅ«rybinÄ—s stilistikos evoliucijas, tiek ir Lietuvos socialinÄ™ raidÄ… per pastaruosius 50 metų. Lankytojai galÄ—s susipažinti su mÅ«sų dar nesena istorija - lietuvių tapsmu miestieÄiais, inteligentais, tautinių Å¡venÄių dalyviais, kovotojais už natÅ«rinį Å«kį, už nepriklausomybÄ™ bei svajotojais.
TÄ… paÄiÄ… dienÄ… PrancÅ«zijoje, VanÄ— mieste atidarytas JÅ«ros fotografijos festivalis, kuriame Lietuva dalyvauja vieÅ¡nios teisÄ—mis. PrancÅ«zijoje mÅ«sų Å¡aliai atstovauja paroda "Lietuvių fotografija: tarp 9-to dangaus ir 99 km jÅ«ros".
|
|
|
| | Artėjant abitūros egzaminams, švietimo ir mokslo įstaigos pristato šių metų brandos egzaminų tvarką bei ragins moksleivius, jų tėvus ir mokytojus valdyti stresą.
Mobiliosios informacinės kampanijos „Egzaminai.Nesinervink.lt“ komandos pradeda keliones po Lietuvos mokyklas. Iki gegužės 12 dienos specialiai apmokyti studentai aplankys 130 mokyklų, drauge su mokiniais sprogdins baimės burbulus ir ragins ramiai ruoštis egzaminams. Svarbu, kad raginimas nepūsti egzaminų baimės burbulo pasiektų ne tik moksleivius, bet ir visus, kurie yra šalia jų. Kelią nepagrįstoms baimėms turi užkirsti žinojimas, kad egzaminų užduotys kiekvienais metais rengiamos pagal mokymosi programas, o informacija apie egzaminus, jų laikymo tvarką yra prieinama internetu, telefonu ir skelbiama mokyklose. Užuot nerimavę, abiturientai visą energiją turėtų skirti susikaupimui ir ramiam mokymuisi. Švietimo ir mokslo ministro teigimu, šių metų kampanija skatins moksleivius labiau pažinti save ir suprasti, kad keliai į sėkmę yra skirtingi. Egzaminų laikymo patirtimis ir mintimis apie jų rezultatų svarbą su Lietuvos moksleiviais dalysis žinomi žmonės, atradę savo sėkmę Lietuvoje - Jurga Šeduikytė, Marius Veselis, Jurga Baltrukonytė.
Kaip ir ankstesniais metais iki egzaminų sesijos pabaigos moksleiviams, jų tėvams ir mokytojams informaciją teiks nemokama „Lietuvos telekomo“ Egzaminų pagalbos linija 8-800-10118, interneto svetainė http://www.nesinervink.lt.
Informaciniais akcijos partneriais sutiko būti 60 žiniasklaidos kanalų, kurie seks akcijos eigą, patars moksleiviams, kaip pasiruošti egzaminams. Skirtukų knygoms su naudinga informacija jaunimas galės gauti savo mokyklose.
|
|
|
| | Vilniaus miesto delegacijos vizito Sant Peterburge metu aptarta galimybė 2009-aisiais Vilniuje atidaryti bendrą Gugenheimo (JAV) bei Ermitažo (Rusija) muziejų filialą.
Vilniaus miesto meras su Gugenheimo muziejaus vadovu Niujorke buvo susitikęs dar praėjusiais metais. Susitikime su Ermitažo vadovu planas įkurti bendrą muziejų filialą aptartas atsižvelgiant į glaudų Ermitažo bei Gugenheimo muziejų bendradarbiavimą. Planuojama, kad per artimiausius du mėnesius Gugenheimo muziejaus vadovas iš Niujorko bei Ermitažo vadovas susitiks Vilniuje ir jau vietoje aptars visas filialo steigimo galimybes.
Taip pat sutarta jau šią vasarą Vilniuje įgyvendinti virtualaus Ermitažo muziejaus projektą.
|
|
|
| | Å vietimo ir mokslo ministerija, vykdydama programos ITMiS paprogramÄ™ LieDM, skelbia konkursÄ… paremti aukÅ¡tojo mokslo nuotolinių studijų kursus, priklausanÄius jau teikiamoms arba naujai rengiamoms studijų programoms, taip pat kursus, kurie bus naudojami kvalifikacijos tobulinimui ar perkvalifikavimui. Prioritetas bus suteikiamas kelių institucijų kartu rengiamiems bei teikiamiems kursams.
Nuotolinių studijų kurso rengimo paramai bus skiriama iki 12 tūkst. Lt, bet ne daugiau kaip 75 % kurso rengimo išlaidų.
Paraiškos priimamos iki 2006 m. balandžio 28 d. Paraiškos formą bei ankstesnių Nuotolinio mokymosi kursų rengimo konkursų nugalėtojų sąrašą galima rasti interneto svetainėje http://www.mokslas.lt skyriuje „Technologijos“.
|
|
|
| | Balandžio 11 d. Kaliningrade, Frydlando vartuose įvyko trims garsiems Kionigsbergo miesto gyventojams skirtos parodos atidarymas.
Å iemet sukanka 230 metų kai gimÄ— PrÅ«sijos karalienÄ— LuizÄ— — karaliaus Frydricho Vilhelmo III, valdžiusio PrÅ«sijÄ… 1776-1840 m., žmona, 10 vaikų motina, mirusi sulaukusi vos 34 metų, Ernstas Teodoras AmadÄ—jus Hofmanas (1776- 1822) — romantizmo atstovas, raÅ¡ytojas, dailininkas ir kompozitorius, 20 metų gyvenÄ™s Kionigsberge ir Liudvikas RÄ—za — Kionigsbergo universiteto rektorius, K.DonelaiÄio „Metų“ leidÄ—jas.
Frydlando vartai, kuriuose vyksta paroda — vieni iš septynių iki mūsų dienų išlikusių fortgifikacinių Kionigsbergo vartų, kuriuose įrengtas muziejus. Parodą kartu su muziejumi rengia Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade kultūros atstovybė.
|
|
|
| | Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus Vytauto Kaminsko įsakymu įvestas norminis pagrindinių studijų studentų žinių vertinimas. Remiantis juo dėstytojai siūlo patiems studentams susitarti dėl pažymių. VDU nauja žinių vertinimo sistema įvesta atsižvelgiant į Bolonijos deklaraciją, pagal kurią iki 2010 metų bus sukurta bendra Europos studijų erdvė. Lietuva, pasirašius Bolonijos deklaraciją, tapo proceso dalyve. Dėl studentų mobilumo šalies viduje ir tarp skirtingų Europos šalių, negalima palyginti studentų įvertinimų.
Norminis vertinimas studentus reitinguoja ne pagal absoliutines žinias, o pagal tai, koks tu esi sraute, grupÄ—je ar kurse. Pagal VDU rektoriaus įsakymu įvestÄ… norminÄ™ vertinimo sistemÄ… bus atskirai vertinami teigiamus ir neigiamus įvertinimus gavÄ™ studentai. DÄ—stytojas nustato minimalų įvertintų žinių kiekį, už kurį raÅ¡omas pažymys 5. Minimalus žinių kiekis turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35% ir ne didesnis kaip 55% visų žinių. Pagal VDU rektoriaus V. Kaminsko pasiraÅ¡ytÄ… įsakymÄ…, norminis vertinimas gali bÅ«ti netaikomas, kai grupÄ—je yra mažiau nei 25 studentai, taip pat vertinant žinias, įgyjamas seminarų, pratybų, praktikų, laboratorinių darbų metu, vertinant kursinius darbus ir individualias užduotis. Pagal dokumentÄ…, kai neigiamų galutinių pažymių skaiÄius virÅ¡ija 25 % studentų, turÄ—jusių teisÄ™ laikyti egzaminÄ…, dÄ—l įvertinimo analizÄ—s sudaroma katedros komisija, kuri iÅ¡vadas teikia dalyko dÄ—stytojui ir katedros vedÄ—jui.
Nauja tvarka nepatenkinti ne tik studentai, kurie bijo nuvertinimo, bet ir dalis dėstytojų, kurie mano, kad toks žinių vertinimas nėra teisingas studentų atžvilgiu.
|
|
|
| | Balandžio 5-11 d. Visbadene (Heseno žemÄ—) vyko Å eÅ¡tasis tarptautinis kino festivalis goeast, skirtas Rytų ir Vidurio Europai. SavaitÄ™ truksianÄio festivalio metu konkursinÄ—je programoje buvo parodyti 157 ilgieji ir trumpieji filmai iÅ¡ 25 Å¡alių. Vien Å¡ioje programoje buvo galima pamatyti 13 vokieÄių filmų premjerų. Festivalio metu kasmet organizuojama rubrika ,,Portretas“, kurioje pristatomas dar sovietmeÄiu pradÄ—jÄ™s filmuoti režisierius, darbÄ… tebetÄ™siantis iki Å¡iol. Tuo bÅ«du galima susipažinti su visa menininko kÅ«rybine biografija. Å iemet ,,Portreto“ rubrika skirta lietuvių režisieriui Å arÅ«nui Bartui, parodyti septyni filmai (,,Namai“, 1997; ,,Koridorius“, 1995; ,,Laisvė“, 2001; Septyni nematomi žmonÄ—s“, 2005; ,,MÅ«sų nedaug“, 1996; ,,PraÄ—jusios dienos atminimui“, 1990; ,,Trys dienos“, 1991), įvyko režisieriaus pokalbis su kino kritiku Skirmantu Valiuliu. Daugiau informacijos apie festivalį – interneto svetainÄ—je www.filmfestival-goeast.de.
Visbadeno galerijoje ,,Photonet“ atidaryta fotografės Ramūnės Pigagaitės paroda ,,Cleaning Woman“. Paroda veiks iki gegužės 12 d. (www.photonet-online.de). Berlyne, buvusiame baldų fabrike įsikūrusioje galerijoje (Zurmoebelfabrik) pirmą kartą Vokietijoje koncertavo garsi Lietuvos elektroninės muzikos grupė ,,Fusedmarc“, gegužę dalyvausianti ir festivalyje Šiaurės Reino Vestfalijoje.
Diuseldorfe (Å iaurÄ—s Reino Vestfalijos žemÄ—) balandžio mÄ—n. vyksta teatro festivalis ,,Naujoji Europa – barbarų belaukiant?“ (Das Neue Europa – warten auf die Barbaren?, www.theaterkanal.de). Festivalyje dalyvauja Barselonos, BudapeÅ¡to, Krokuvos ir Palermo teatrai, kaip ir Diuseldorfo teatras, priklausantys Europos teatrų sÄ…jungai (U.T.E.). Festivalio metu, Å¡alia A. Stasiuko, J. Andruchowytziaus, J. Topolio skaitymų balandžio 11 d. dalyvaujant autoriui vyko festivalio užsakymu paraÅ¡ytos Mariaus IvaÅ¡keviÄiaus pjesÄ—s ,,Apgaubti“ (,,Abgeschirmt“, vertÄ— Claudia Sinnig) sceninis skaitymas (rež. Stefanie Achnelt).
|
|
|
| | Kazickų fonas skyrė stipendiją gabiems Lietuvos studentams mokytis Jeilio universitete magistro studijų pakopoje. Įstojusiam į programą mokslų daktaro laipsniui gauti Jeilio universitete studentui bus apmokamos studijos, skiriama disertacijos stipendija ir vasaros praktikos parama penkeriems metams. Lietuvos studentai, siekiantys mokslų daktaro laipsnio ir turintys reikalingas mokslines kvalifikacijas, turėtų stoti į pasirinktą programą.
Daugiau informacijos apie mokslus Jeilio universitete bei apie šią programą, galima gauti Jeilio universiteto internetinėje svetainėje: http://www.yakle.edu/graduateschool/admissions/. Taip pat interesantai turėtų atsiųsti savo gyvenimo aprašymus adresu kffusa@excite.com. Nurodytu adresu galima užduoti ir klausimus.
|
|
|
| | Å iaulių „AuÅ¡ros“ muziejaus padalinyje — Fotografijos muziejuje veikia tarptautinÄ— XIX a. Ispanijos fotografijų paroda „Hola, España!“, kuriÄ… surengÄ— Lietuvos dailÄ—s muziejus, Ispanų istorinio paveldo institutas (Madridas), Lietuvos ir Ispanijos draugija. Parodos atidaryme pristatytas lietuvių ir ispanų kalbomis iÅ¡leistas jos katalogas. Renginyje dalyvavo parodos kuratoriai bei katalogo sudarytojai Margarita MatulytÄ— (Lietuvos dailÄ—s muziejus) ir Evaldas Galvanauskas (Lietuvos ir Ispanijos draugija).
Å ia paroda tÄ™siamas Lietuvos dailÄ—s muziejaus kilnojamųjų fotografijos parodų ciklas „Sveika, Europa!“. 2004 m. balandžio 30 d. Vilniaus paveikslų galerijoje buvo atidaryta „Salve, Italia!“, 2005 m. balandžio 22 d. – „¡Hola, España!“, o 2006 m. rengiama „Bonjour, la France!“. 2005 m. birželio–liepos mÄ—n. kilnojamoji paroda „Salve, Italia!“ buvo eksponuojama ir Fotografijos muziejuje Å iauliuose. Migelio de Servanteso Savedros (1547–1616) romano „IÅ¡moningasis idalgas Don Kichotas iÅ¡ La ManÄos“ 400 metų jubiliejui skirta paroda yra Lietuvos Respublikos ir Ispanijos KaralystÄ—s 2004–2008 m. kultÅ«ros bendradarbiavimo programoje vienas reikÅ¡mingiausių vaizduojamojo meno projektų. ParodÄ… rÄ—mÄ— ir jos katalogo leidybÄ… finansavo Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija.
Parodoje „Hola, España!“ pristatoma Lietuvos dailÄ—s muziejaus XIX a. Ispanijos fotografijų kolekcija ir Ispanijos istorinio paveldo institute, Madride, saugomas Laurent’o fotografijos namų archyvas. Eksponuojama muziejaus XIX a. originalių fotografijų kolekcija ir instituto kolodijaus stiklo negatyvų atspaudai. Tai ne tik integruoja mÅ«sų Å¡alyje saugomÄ… rinkinį į bendrÄ… Europos kultÅ«ros paveldÄ…, bet ir atskleidžia senosios „fotolaboratorijos“ specifikÄ…. Parodoje – 1858–1887 m. Ispanijos pietų, vidurio ir Å¡iaurÄ—s regionų vaizdai: miestų panoramos, gatvÄ—s, architektÅ«ra, uostai, geležinkeliai, tiltai bei kiti istoriniai objektai, gyventojų portretai. Viena įspÅ«dingiausių parodos fotografijų yra septynių dalių Sevilijos panorama, sukurta apie 1866 m. Vertingas karalienÄ—s IzabelÄ—s II epochÄ… atspindinÄias fotografijas sukÅ«rÄ— Žanas Lorenas (Jean Laurent) bei jo įsteigti fotografijos namai. Fotografo, jo kompanionų veiklos mÄ…stÄ…, darbų populiarumÄ… liudija ir Lietuvos Å¡viesuomenÄ—s XIX a. pab. rinkti bei iÅ¡saugoti Ispanijos fotovaizdai.
Šiauliuose paroda veiks iki gegužės 6 d. Paroda pristatoma Lietuvos muziejų portale www.muziejai.lt bei Lietuvos dailės muziejaus svetainėje www.ldm.lt.
|
|
|
| | Įvertinusi praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje įkurto programinės įrangos paslaugų centro sėkmę IBM nusprendė toliau plėtoti savo veiklą ir pradeda remti Lietuvos moksleivių informatikos olimpiadą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas programavimui.
Balandžio 5-8 dienomis Å venÄionių Zigmo ŽemaiÄio gimnazijoje vyko baigiamasis septynioliktosios Lietuvos moksleivių informatikos olimpiados etapas. DÄ—l nugalÄ—tojo titulo sprÄ™sdami programavimo užduotis rungÄ—si beveik penkiasdeÅ¡imt geriausiai Lietuvoje programuojanÄių moksleivių. I ir II laipsnio diplomais apdovanota 12 moksleivių. III laipsnio diplomai atiteko 5 moksleiviams. Dar 10 moksleivių gavo pagyrimo raÅ¡tus. Laureato diplomas įteiktas Adomui PaltanaviÄiui iÅ¡ Vilniaus liciejaus.
Septynioliktosios Lietuvos moksleivių informatikos olimpiados interneto svetainÄ— – http://zemaicio.svencionys.mit.lt/index.php?p=94. PlaÄiau apie Lietuvos ir tarptautines informatikos olimpiadas – http://ims.mii.lt/olimp.
|
|
|
| | Ministras Pirmininkas A.Brazauskas pasiraÅ¡Ä— nutarimÄ… dÄ—l Lietuvos aukÅ¡tojo mokslo sistemos plÄ—tros 2006–2010 metų plano patvirtinimo. Å is nutarimas buvo priimtas lapkriÄio 29 d. VyriausybÄ—s posÄ—dyje.
Planas – etapinis Lietuvos švietimo sistemos dokumentas, atveriantis kelius nuosekliai mūsų šalies aukštojo mokslo reformai. Plane numatoma tobulinti visos aukštojo mokslo sistemos ir valstybinių aukštųjų mokyklų valdymą ir pertvarkyti sistemos finansavimą. Taip pat numatytos studijų turinio atnaujinimo ir aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo priemonės.
Planas bus įgyvendinamas dviem etapais. Pirmajame etape (2006-2007 m.) parengiami ir priimami teisÄ—s aktai, reikalingi planui įgyvendinti ir veiksmingai, darniai, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu iÅ¡teklių naudojimu grindžiamai kokybiÅ¡kai aukÅ¡tojo mokslo sistemai sukurti. Antrajame etape (2008–2010 m.) plano nuostatos įgyvendinamos vadovaujantis pakeista teisine baze. Numatoma, kad bus pertvarkytos ir suderintos dabartinių ekspertinių ir aptarnaujanÄių aukÅ¡tojo mokslo įstaigų ir organizacijų (Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos mokslų akademijos, Rektorių konferencijos, Studijų kokybÄ—s vertinimo centro ir kt.) funkcijos. Bus sukurta mokslinių tyrimų programinio ir konkursinio finansavimo sistema, kuri leis koreguoti dabartinÄ™ institucijų finansavimo pagal mokslinių tyrimų rezultatus tvarkÄ….
Rengiant projektą Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva buvo atlikta išsami aukštojo mokslo sistemos būklės analizė, kurią rengiant aktyviai dalyvavo įvairių institucijų (Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, studentų sąjungų, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos ir kt.) atstovai. Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo organizuojami vieši projekto svarstymai. Planas parengtas atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikę strategiją, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą, Europos Vadovų Tarybos 2000 m. priimtą Lisabonos strategiją ir Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą
|
|
|
| | Kovo 30 – balandžio 9 d. Tel Avive prasidėjo tradicinis tarptautinis dokumentinis kino festivalis Docaviv. Šio festivalio specialioje nekonkursinėje programoje parodytas ir Arūno Matelio filmas „Prieš parskrendant į Žemę“. Filmo autorius dalyvavo filmo pristatyme ir susitikime su filmo žiūrovais.
PirmÄ… kartÄ… Lietuvos kino istorijoje lietuviÅ¡kas filmas pristatomas Kanuose didžiausioje pasaulyje komercinÄ—je TV mugÄ—je MIP DOC. Joje dalyvauja pagrindinių TV kanalų programų sudarytojai, vadovai, distributoriai ir kÅ«rÄ—jai. ÄŒia filmas ir TV „atranda“ vieni kitus ir taip filmo auditorija nuo jo rodymo festivaliuose ir kino teatruose iÅ¡sipleÄia iki deÅ¡imtmilijoninÄ—s auditorijos visame pasaulyje. Filmas yra pristatomas Å¡veicarų kompanijos kino stende, nurodant kad filmo autorius yra lietuvis ir filmas sukurtas Lietuvoje bei pristatomi visi jo prizai, iÅ¡kovoti Europoje.
Kovo 31 – balandžio 9 d., St. Peterburge filmas buvo rodomas konkursinėje festivalio „Time to Live“ programoje. Čia dalyvavo filmo operatorius Audrius Kemežys (filmo ir operatoriaus dalyvavimą remia Lietuvos konsulatas St. Peterburge). Balandžio 8–14 d. Kijeve kino festivalyje „Kontakt“ filmas rodomas nekonkursinėje programoje „XXI amžiaus vaikai“ (CHILDREN OF THE XXI). Kovo 29 filmas buvo parodytas Nyderlanduose per visuomeninę TV bei kovo 5 d. per Prancūzijos – Vokietijos kultūrinį ir meno kanalą ARTE. A.Matelio pageidavimu, filmas bus nedubliuotas ir rodomas lietuvių kalba su subtitrais. Tai gana retas atvejis tų kanalų tokiose laiko pozicijose. Abi TV pristatydamos ir reklamuodamos nepamiršta paminėti, jog tai filmas pelnęs daugybę europinių apdovanojimų ir nominuotas „Europiniam Oskarui“.
|
|
|
| | Balandžio 10 d. Vilniaus Rotušėje, Mero menėje Kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pasirašė VšĮ „Vilnius-Europos kultūros sostinė 2009“ steigimo aktą. Šiai įstaigai ketinama patikėti programos "Vilnius -Europos kultūros sostinė 2009" projekto rengimą bei įgyvendinimą.
Vilnius – Europos kultÅ«ros sostinÄ— 2009 — tai yra vienas rimÄiausių iÅ¡Å¡Å«kių ne tik Vilniaus miestui, bet ir mÅ«sų valstybei. Europos kultÅ«ros sotinÄ— turi bÅ«ti ne vienos dienos fejerverkas, kuris nuÅ¡vis danguje ir po kelių akimirkų užges, o ilgalaikÄ— investicija miestui bei kuriant Å¡alies įvaizdį. Per Å¡iuos svarbius metus sukurta nauja infrastruktÅ«ra ar užmegzti kultÅ«rinai ryÅ¡iai turi bÅ«ti stiprus katalizatorius tolimesnei miesto ir jo kultÅ«ros raidai, todÄ—l įsteigtos įstaigos laukia sunkus ir atsakingas darbas.
Po įstaigos įsteigimo bus skelbiamas konkursas įstaigos vadovo pareigoms užimti. Įstaiga turės parengti programos „Vilnius – Europos kultūros sotinė 2009“ projektą ir jį įgyvendinti. Įstaigos steigėjai Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Programa "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" yra valstybinė svarbos projektas, už kurio sėkmę atsakomybė tenka Vyriausybei.
|
|
|
| | Balandžio 7 d. laisvalaikio ir pramogų centre "Mega" Kaune prasidÄ—jo nacionalinio konkurso "NerÅ«kanti klasÄ— 2006" finalinis turas, kuriame dÄ—l nerÅ«kanÄios klasÄ—s titulo varžėsi klasÄ—s iÅ¡ visų 10 Lietuvos apskriÄių. Ä® finalinį "NerÅ«kanÄios klasÄ—s" turÄ… dalyviai pateko nugalÄ—jÄ™ atrankiniuose apskriÄių turuose, kurių metu klasÄ—ms teko demonstruoti savo meninius sugebÄ—jimus, gilinti žinias apie rÅ«kymo žalÄ…, rungtis sporto rungtyse. Konkurso metu klasÄ—s vykdÄ— prevencinÄ™ veiklÄ… mokyklose, ir galÄ—jo bet kada bÅ«ti patikrintos ar laikosi savo pažado nerÅ«kyti konkurso metu. Pirmųjų vietų nugalÄ—tojai buvo apdovanoti vertingais prizais, o konkurso dalyvių pasveikinti atvyko Sveikatos apsaugos ministras prof. Ž. Padaiga.
Konkursas "NerÅ«kanti klasÄ—" vyksta daugelyje Europos Å¡alių. Jo efektyvumas yra patvirtintas mokslinÄ—mis studijomis. Lietuvoje vykusiame konkurse Å¡iemet dalyvavo daugiau nei 100 8-ų klasių iÅ¡ visos Lietuvos. SusidomÄ—jimas buvo toks didelis, kad rengÄ—jams teko daryti norinÄiųjų dalyvauti atrankÄ…. Kitais metais planuojama plÄ—sti konkurso apimtis, įvedant rajoninius turus ir taip suteikiant galimybÄ™ dalyvauti didesnei daliai norinÄiųjų patekti į konkursÄ….
Vyko ir naujas ES kovos su rÅ«kymu kampanijos "HELP – už gyvenimÄ… be tabako" etapas, kurio metu keliaujama po visÄ… EuropÄ… ir surengta daugiau nei 100 renginių, buvo tikrinamas pilieÄių iÅ¡kvÄ—pto anglies monoksido lygis. Akcijos metu, ES Å¡alyse ketinama patikrinti daugiau kaip 50 000 gyventojų. Daugiau informacijos apie kampanijÄ… "HELP-už gyvenimÄ… be tabako" galima rasti tinklalapyje www.help-eu.com
|
|
|
| | Balandžio 7–9 dienomis Vilniaus mokytojų namuose vyko „Knygų pavasarisâ€. Tai jau devintoji literatÅ«rinÄ— Å¡ventÄ—, kurios metu visas tris dienas veikÄ— Lietuvos leidyklų ir Punsko „AuÅ¡ros†leidyklos surengta knygų mugÄ—, beveik kas valandÄ… Mokytojų namų erdves užpildÄ— įvairÅ«s renginiai: naujausių knygų pristatymai, susitikimai su autoriais, leidÄ—jais, koncertai, netradicinÄ—s literatÅ«rinÄ—s akcijos. TradiciÅ¡kai tomis dienomis lankytojai galÄ—jo apžiÅ«rÄ—ti parodas. Renginio metu buvo nominuojamos labiausiai perkamos knygos. Å is renginys buvo dar viena gera proga leidÄ—jams susitikti su skaitytojais, o skaitytojams leidyklų kainomis įsigyti įvairaus turinio paÄių naujausių ir anksÄiau iÅ¡leistų knygų.
Visas tris dienas „Knygų pavasaryje†veikÄ— tradicinÄ— naujausių knygų paroda, o galerijoje „Koridorius†– Felikso Marcinkaus fotografijų paroda „Gražiausios Lietuvos sodybosâ€.
|
|
|
| | Teisingumo ministerija ragina nevyriausybines organizacijas teikti visuomenÄ—s teisiniam Å¡vietimui skirtus projektus. MinÄ—ti projektai bus finansuojami iÅ¡ VisuomenÄ—s teisinio Å¡vietimo programos lėšų. ParaiÅ¡kas gali teikti visos įregistruotos nevyriausybinÄ—s organizacijos, kurių tikslas - žmogaus teisų gynimas, teisinis Å¡vietimas, pilietinis ugdymas. Teisingumo ministerija laukia projektų, kurie bus įgyvendinami 2007 metais. ParaiÅ¡kos priimamos iki Å¡ių metų lapkriÄio 1 d. Teisingumo ministro įsakymu sudaryta komisija atsižvelgdama į nevyriausybinÄ—s organizacijos patirtį ginant žmogaus teises, skatinant pilietinį ugdymÄ…, vykdant teisinį Å¡vietimÄ…, vertins projekto aktualumÄ…, veiksmingumÄ… ir įgyvendinimo realumÄ…. Ji siekia, kad projektai pasiektų kuo didesnÄ™ ir įvairesnÄ™ auditorijÄ….
Vykdydama Visuomenės teisinio švietimo programą, Teisingumo ministerija ne vienerius padeda organizuoti bendrojo lavinimo mokyklų mokinių teisinių žinių viktoriną – konkursą "Temidė". Pernai panaši "STOP" olimpiada buvo surengta teisę studijuojantiems jaunuoliams. Teisingumo ministerijos iniciatyva išleistas vadovėlis 10-12 klasių moksleiviams "Teisė kiekvienam". Šio vadovėlio pagalba mokyklose dėstomi teisės pagrindai.
Informaciją apie projektus, jų finansavimo tvarką bei paraiškos formą galima rasti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje www.tm.lt , ministro įsakymų skiltyje (2005 m. gruodžio 28 d. LR teisingumo ministro įsakymas Nr. 418 "Dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio informavimo ir konsultavimo projektų finansavimo taisyklių patvirtinimo).
|
|
|
| | Valstybiniame Jaunimo teatre sveÄiavosi vos prieÅ¡ metus užgimÄ™s, taÄiau tarptautinio dÄ—mesio nestokojantis pogrindinis Baltarusijos teatras. Jaunimo teatras tÄ™sia teatro forumo tradicijas ir Å¡iais metais žiÅ«rovus supažindins su aktualiausiais kaimyninÄ—s Baltarusijos teatriniais reiÅ¡kiniais.
Å ių metų Baltarusijos laisvojo teatro forumas neapsiriboja naujausių baltarusiÅ¡kų pjesių eskizais ir skaitymais, naujojo Jaunimo teatro projekto tikslas - pristatyti prieÅ¡ metus kaimyninÄ—je Å¡alyje gimusį naujÄ… meninį reiÅ¡kinį - LaisvÄ…jį teatrÄ…. Å iandien tai vienintelÄ— nepriklausoma trupÄ—, drÄ…siai besiprieÅ¡inanti valdžios cenzÅ«rai ir spaudimui. Didžiausias paradoksas, jog paÄiame Minske patekti į Laisvojo teatro spektaklius publikai labai sudÄ—tinga - siekiant iÅ¡vengti valdžios provokacijų kiekvienas žiÅ«rovas turi praeiti griežtÄ… atrankÄ…. Laisvojo teatro lyderis Nikalojus Chalezinas minÄ—jo, kad norint Minske žiÅ«rovui patekti į spektaklį, jam reikia sužinoti specialų telefono numerį, prisiskambinti ir užsiregistruoti. Tik po to atvykstama į susitartÄ… vietÄ… mieste, kur reikia patvirtinti savo tapatybÄ™. Ä® visus spektaklius žiÅ«rovai registruojami iÅ¡ anksto, tiesiog Å¡iaip patekti į patalpÄ… kurioje rodomas spektaklis praktiÅ¡kai neįmanoma.
Baltarusijos Laisvasis teatras įkurtas pernai kovą, kada dramaturgas N. Chalezinas ir jo žmona Natalija Koliada inicijavo šiuolaikinės dramaturgijos konkursą. Per du mėnesius jie sulaukė 230 pjesių iš 9 šalių.
|
|
|
| | Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) iÅ¡platino vieÅ¡Ä… laiÅ¡kÄ…, kuriuo pasisako prieÅ¡ LR Konstitucijos 41 straipsnio įstatymo pataisos projektÄ…, kuris siÅ«lo Lietuvoje įvesti privalomÄ… mokslÄ… iki 18 metų. LMP manymu, įvesti privalomÄ… mokslÄ… iki 18 metų yra netikslinga, nes vis tiek nepasitvirtintų teiginys, kuriuo Å¡i pataisa yra argumentuojama, jog taip Lietuvos valstybÄ—je bÅ«tų daugiau žmonių, turinÄių vidurinį iÅ¡silavinimÄ…. VieÅ¡ajame laiÅ¡ke akcentuojama, kad daugelis mokinių vidurinį iÅ¡silavinimÄ… įgyja sulaukÄ™ 18,5 – 20 metų. LMP teigia, kad nereikÄ—tų dar ilgiau mokyklose laikyti mokinių, kurie neturi motyvacijos mokintis, nes taip jie tik trukdytų tiems, kurie nori įgyti vidurinį iÅ¡silavinimÄ…, kad turÄ—tų bÅ«ti sukurtos palankios sÄ…lygos ir tiems, kuriems pakanka pagrindinio iÅ¡silavinimo bei tiems, kurie deda pastangas, jog gautų vidurinio iÅ¡silavinimo atestatÄ…. TodÄ—l LMP, iÅ¡reikÅ¡damas savo pozicijÄ…, LR Seimui siÅ«lo nepritarti Å¡iai įstatymo pataisai ir palikti iki Å¡iol galiojusiÄ… sistemÄ…, kai privalomas mokslas yra iki 16 metų.
Lietuvos mokinių parlamentas – tai nacionalinė demokratiškai renkama mokinių organizacija, vienijanti laisvus ir atsakingus mokinius, kurie argumentuotai ir tvirtai pateikia mokinių problemas bei poziciją ir kryptingai formuoja jaunimo politiką Lietuvoje.
|
|
|
| | Lietuvos dailÄ—s muziejaus Prano DomÅ¡aiÄio galerijoje KlaipÄ—doje balandžio 5–7 d. buvo minimos 120-osios dailininko Adomo Brako (1886-1952), vienintelio profesionalaus lietuvio dailininko, studijas baigusio Paryžiuje, nuolat gyvenusio prieÅ¡kario KlaipÄ—doje, gimimo metinÄ—s. MinÄ—jimo programÄ… finansavo KlaipÄ—dos miesto savivaldybÄ—s administracija.
Balandžio 5 d. Adomo Brako dailÄ—s mokykloje vyko dailininko A. Brako vardo suteikimo buvusiai KlaipÄ—dos vaikų dailÄ—s mokyklai iÅ¡kilmÄ—s. Buvo pristatytas mokyklos auklÄ—tinių projektas „Adomui Brakui – 120“ ir VDA KlaipÄ—dos vizualinio dizaino katedros studentų projektiniai darbai „Adomo Brako dailÄ—s mokyklos ženklas“. Dalyvavo aktorius Valentinas Klimas, smuikininkas Juozas Staniulis. Balandžio 6 d. LDM Prano DomÅ¡aiÄio galerijoje buvo surengta mokslinÄ— konferencija „UžmarÅ¡ties dulkes nubraukus. KlaipÄ—dos kraÅ¡to visuomenÄ—s veikÄ—jo Adomo Brako 120-Ä…sias gimimo metines minint“. ÄŒia pirmÄ… kartÄ… buvo nagrinÄ—jama A. Brako kultÅ«rinÄ—, visuomeninÄ— veikla, jo idÄ—jų paveldas. Konferencijoje dalyvavo praneÅ¡Ä—jai iÅ¡ KlaipÄ—dos, Vilniaus, PagÄ—gių. Balandžio 7 d. LDM Prano DomÅ¡aiÄio galerijoje atidaryta paroda „MÅ«sų brangiajam gimtajam KraÅ¡teliui“, skirta dailininko Adomo Brako kÅ«rybai (paroda veiks iki gegužės 7 d.). PirmÄ… kartÄ… buvo eksponuojami iki Å¡iol visuomenei nežinomi A. Brako kÅ«riniai, saugomi Lietuvos literatÅ«ros ir meno archyve Vilniuje (60 vnt.). Buvo galima pamatyti kitus, Nacionaliniame M. K. ÄŒiurlionio dailÄ—s muziejuje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, privaÄiuose rinkiniuose saugomus kÅ«rinius, taip pat A. Brako iliustruotus leidinius iÅ¡ KU bibliotekos dr. K. Pemkaus ir Mažosios Lietuvos archyvų; dokumentus, rankraÅ¡Äius. Balandžio 7 d. LDM Prano DomÅ¡aiÄio galerijoje vyko kultÅ«ros vakaras „Kad lietuvis su džiaugsmu prisipažintų esÄ…s lietuvis“. Dalyvavo aktoriai Virginija KochanskytÄ— (vakaro scenarijus ir režisÅ«ra), Petras Venslovas, Sigita KubiliÅ«tÄ— (vokalas), Rima GutautaitÄ— (fortepijonas), KlaipÄ—dos etnokultÅ«ros centro ir Mažosios Lietuvos bendrijos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „VorusnÄ—lė“ (vad. Dalia KiseliÅ«naitÄ—), choras „KlaipÄ—da“ (dirigentas Kazys KÅ¡anas, koncertmeisterÄ— MiglÄ— MosonienÄ—).
|
|
|
| | Balandžio 1 - 7 dienomis Vilniuje vyko tarptautinÄ— Mokomojo Europos Parlamento sesija. Joje dalyvavo visų Europos SÄ…jungos Å¡alių ir Å¡alies kandidatÄ—s Bulgarijos atstovai (150 mokinių ir apie 30 mokytojų iÅ¡ 26 Å¡alių). Mokiniai diskutavo aktualiais Europos SÄ…jungai klausimais, numatytais Europos Parlamento darbotvarkÄ—je, priÄ—mÄ— rezoliucijas bendros ES užsienio politikos, euro zonos plÄ—tros, migracijos Europos SÄ…jungoje ir "protų nutekÄ—jimo", genetinių tyrimų, kovos su terorizmu, ES konstitucijos ir kitais klausimais. Sesijos posÄ—džiai vyko Lietuvos Respublikos Seime, ministerijose. Jos dalyviai susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi, politikais, Lietuvoje reziduojanÄiais ambasadoriais.
Tarptautinis projektas Mokomasis Europos Parlamentas Lietuvoje pradÄ—tas vykdyti 2003 metais. Jį vykdo vieÅ¡oji įstaiga „Europos namai“, remia Å vietimo ir mokslo ministerija. Projektas skirtas vyresnių klasių moksleiviams. Jo tikslas – plÄ—toti Lietuvos jaunimo žinias apie Europos SÄ…jungos idÄ—jÄ… bei integracijos procesus, ugdyti jaunuolių tautinÄ™ ir pilietinÄ™ savimonÄ™. Per trejus projekto įgyvendinimo metus surengta devyniolika regioninių sesijų apskriÄių centruose ir trys nacionalinÄ—s sesijos (dvi iÅ¡ jų vyko Lietuvos Respublikos Seime). Mokomajame Europos Parlamente jau dalyvavo apie 1200 vyresniųjų klasių moksleivių iÅ¡ įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Geriausiai pasirodžiusieji jaunuoliai atstovavo Lietuvai tarptautinÄ—se sesijose Stokholme, Liuksemburge, Helsinkyje, VarÅ¡uvoje, Hagoje, Kopenhagoje, Madride.
2005 m. tarptautinÄ— Mokomojo Europos Parlamento sesija vyko Ispanijoje ir Vengrijoje.
|
|
|
| | Kovo 23-balandžio 6 dienomis „Coca-Cola Plaza“ kino teatre vyko tarptautinis filmų festivalis „Kino pavasaris‘06“. Žiūrovų vertinimui buvo pasiūlyta daugiau nei 50 filmų iš viso pasaulio. Šalia gausios užsienio filmų panoramos buvo pristatyti ir naujausi lietuvių darbai.
Ä® ekranus atkeliavo geriausiais prestižiniuose kino festivaliuose pripažinti filmai. Tarp jų - pernai Kanų kino festivalyje pagrindinį prizÄ… laimÄ—jÄ™ broliai belgai Jeanas-Pierreas (Žanas Pjeras) ir Lucas Dardenneai (Liukas Dardenai) pristatÄ— socialinÄ™ dramÄ… "Vaikas". Kitas "Kino pavasario" perliukas praÄ—jusių metų "BerlinalÄ—s" laureatas - Pietų Afrikoje sukurta juosta "Karmen Kajelitsoje". Daugiausiai debatų 2005-ųjų Kanų festivalyje ir sukÄ—lÄ— prieÅ¡taringų atsiliepimų bangÄ… iÅ¡provokavo režisieriaus Thomo Clay (Tomo Klei) filmas "Didžioji Roberto Karmaiklo ekstazÄ—". Festivalyje parodyta ir garsaus argentinieÄių režisieriaus Marcelio Pineyro (Marselio Pineiro) psichologinÄ— drama "Gronholmo metodas". Mongolijai atstovaujanÄios režisierÄ—s Byambasuren Davaa (Bjambasuren Dava) filmas "Geltonojo Å¡uns uola" atskleidÄ— Å¡iuolaikinÄ—s Mongolijos realijas. Parodytas ir dokumentininko Michaelio Glawoggerio filmas "DirbanÄio žmogaus mirtis". Kinijos istorijos momentus, paliekanÄius pÄ—dsakÄ… tÄ—vo ir sÅ«naus bendravimui, atskleidÄ— garsaus režisieriaus Zhang Yango (Džango Jango) filmas "SaulÄ—grąža". Trys Belgijos režisieriai Dominiqueas Abelis (Dominikas Abelis), Fiona Gordon ir Bruno Romy žiÅ«rovams pristatÄ— linksmo absurdo komedijÄ… beveik be dialogų "Ledkalnis".
Ne mažiau dėmesio sulaukė ir lietuviškos "Kino pavasario" programos filmai. Žiūrovai galėjo išvysti naujausius Janinos Lapinskaitės, Kristijono Vildžiūno, Romo Lileikio ir kitų kūrėjų filmus.
|
|
|
| | Å vietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi doktorantų moksliniams vadovams, konsultantams, disertacijų gynimo komitetų nariams, oponentams ir kitiems mokslininkams, kurie dalyvauja rengiant doktorantus. Naujieji reikalavimai yra suderinti su valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ir dÄ—stytojų minimaliais kvalifikaciniais reikalavimais, kuriuos Lietuvos Respublikos VyriausybÄ— patvirtino 2005 m. rugpjÅ«Äio 18 d.
Nustatyta, kad doktorantÅ«roje dalyvaujantys dÄ—stytojai, atstovaujantys fiziniams, biomedicinos ir technologijos mokslams, per pastaruosius penkerius metus turi bÅ«ti paskelbÄ™ bent du (mokslo darbuotojai – tris) mokslo straipsnius tarptautinÄ—se mokslinÄ—s informacijos duomenų bazÄ—se referuojamuose moksliniuose žurnaluose ir vadovavÄ™ bent vieno kito doktoranto rengimui, arba paskelbÄ™ bent vienÄ… mokslo straipsnį ir mokslo monografijÄ…, vadovÄ—lį, atlikÄ™ svarbių eksperimentinÄ—s plÄ—tros darbų. Humanitarinių ir socialinių mokslų sriÄių mokslininkai per pastaruosius penkerius metus turi bÅ«ti paskelbÄ™ reikÅ¡mingÄ… mokslo monografijÄ…, studijÄ…, teorinį mokslo darbÄ…, arba paskelbÄ™ mokslo straipsnių leidiniuose, kurie įtraukti į tarptautines mokslinÄ—s informacijos duomenų bazes, ir vadovÄ—lį aukÅ¡tajai mokyklai, mokslo Å¡altinio publikacijÄ…, atlikÄ™ svarių mokslo taikomųjų darbų.
Reikalavimas bÅ«ti atlikus habilitacijos procedÅ«rÄ… arba turÄ—ti habilituoto daktaro mokslo laipsnį visų sriÄių mokslininkams, kurie dalyvauja rengiant doktorantus, nÄ—ra privalomas.
AukÅ¡tesni reikalavimai taikomi mokslo ir studijų institucijoms, norinÄioms įgyti doktorantÅ«ros teisÄ™.
Lietuvos mokslo taryba šiuo metu svarsto naują kvalifikacinių reikalavimų, taikomų habilitacijos siekiantiems mokslininkams, redakciją. Pastaruosius patvirtinus, Lietuvoje bus baigti suderinti mokslininkų ir dėstytojų kvalifikaciniai reikalavimai.
|
|
|
| | Norvegijoje įsikūręs Šiaurės šalių menininkų centras Dalsåsen nkd siūlo Šiaurės ir kitų šalių menininkams bei mokslo darbuotojams dalyvauti rezidencijų programoje, kuri suteikia galimybę apsistoti centre ir ten dirbti.
Vaizduojamiesiems menams atstovaujantys menininkai, dizaineriai ir architektai gali dalyvauti konkurse dėl 3-6 mėnesių trukmės rezidencijos, kurios metu jiems būtų skiriama 6700 Norvegijos kronų (apie 2900 litų) mėnesio stipendija ir sudaromos sąlygos gyventi ir kurti.
Centras taip pat pristato naujovÄ™ ir kvieÄia rezidencijų programoje dalyvauti menininkų grupes, pristatanÄias novatoriÅ¡kus projektus ir eksperimentuojanÄias vaizduojamųjų menų, dizaino ir architektÅ«ros srityse. Programoje taip pat gali dalyvauti Å¡ių sriÄių mokslo darbuotojai.
Nkd yra įsikūręs vakarinėje Norvegijos pakrantėje už 150 km į šiaurę nuo antro pagal dydį šalies miesto Bergeno. Centre nuolatos gyvena ir kuria Šiaurės šalių menininkai, viena iš studijų yra skirta menininkams ne iš Šiaurės šalių. Šiaurės šalių menininkų centras Dalsåsen nkd yra Šiaurės ministrų tarybos institucija, kuri siekia skatinti Šiaurės ir kitų šalių bendradarbiavimą meno srityje.
Paraiškų teikimo terminas 2007 m. rezidencijoms - š.m. balandžio 25 d. Paraiškos forma ir detalesnė informacija: www.nkdale.no.
|
|
|
| | Atlanto Sutarties Lietuvos Bendrijos Jaunimo Taryba (LATA YC) padedant LR Užsienio reikalų ir LR KraÅ¡to apsaugos ministerijoms bei LR Seimo NATO komisijai LR Seime NATO dienos proga organizavo moksleiviams simuliacinį žaidimÄ… "Kaip veikia NATO?". 55 vyresniųjų klasių politika besidominÄių moksleivių iÅ¡ Å¡eÅ¡iolikos Lietuvos miestų buvo supažindinanti su NATO struktÅ«ra, pagrindinÄ—mis funkcijomis ir veiklos kryptimis.
PraneÅ¡imus skaitÄ— KraÅ¡to apsaugos ministerijos NATO ir ES departamento direktorius S. GasiÅ«nas bei į Lietuva atvykusi NATO vieÅ¡osios diplomatijos padalinio atstovÄ— Baltijos Å¡alims Neringa VaisbrodÄ—. AntrÄ… seminaro dienÄ… su moksleiviais susitiko LR KA ministras Gediminas Kirkilas. Po perskaitytų praneÅ¡imų seminaro dalyviai žaidÄ— simuliacinį žaidimÄ…, imituojantį Å iaurÄ—s Atlanto tarybos darbÄ…. Jo metu buvo imituojamas kiekvienos NATO Å¡alies narÄ—s atstovų darbas Å iaurÄ—s Atlanto Taryboje iÅ¡tikus krizei vienÄ… pasaulio valstybÄ™. Moksleiviai derybų keliu sprendÄ— iÅ¡kilusiÄ… problemÄ…. Kiekvienas iÅ¡ jų gynÄ— savo Å¡alies interesus, taÄiau kartu derino juos su viso regiono Å¡alių nuomonÄ—mis. Moksleiviai buvo suskirstyti į dalykinius komitetus, kuriuose ir vyko pagrindinis darbas. VÄ—liau priimti sprendimai buvo pristatomi imituojamose spaudos konferencijose. Å iaurÄ—s Atlanto Tarybai pirmininkavo NATO Generalinio Sekretoriaus postÄ… užėmÄ™s Kauno technologijų gimnazijos mokinys - Kipras Krasauskas.
Simuliacija "Kaip veikia NATO?" buvo siekiama jaunimui ne tik suteikti daugiau informacijos apie Aljansą, bet ir paskatinti kritiškai mąstyti, argumentuotai reikšti savo nuomonę ir vertinti dabartinę situaciją. Buvo skatinama pažvelgti giliau, įvertinti esamą padėtį, turėti aiškią viziją, kokį rytojų mes norime matyti, ir siekti tos vizijos įgyvendinimo.
|
|
|
| | Projektas "Vilnius - kultūra besidomintis miestas" sulaukė itin didelio susidomėjimo kovo 26-27 dienomis Graikijoje, Patras mieste vykusioje Europos sostinių ir kultūros mėnesio tinklo (Network of the European capitals and cultural month - ECCM) generalinėje asamblėjoje. Graikijos miestas Patras šiais metais yra Europos kultūros sostinė.
Liverpulio, kuris Europos kultÅ«ros sostine taps 2008 metais, programos vadovai teigÄ—, kad nors jie skiria labai daug dÄ—mesio marketingui, taÄiau tokios idÄ—jos ir drauge tokio paprasto sprendimo dirbti su viso miesto bendruomene neturi. Anot programos "Liverpool 2008" vadovų, Å¡ioje srityje Vilnius startuos greiÄiau.
ECCM generalinÄ—je asamblÄ—joje be organizacinių klausimų, plataus "PATRAS 2006" programos pristatymo, savo nuveiktus darbus bei projektus pristatÄ— ir Europos kultÅ«ros sostine tapti siekiantys bei jau nominuoti miestai. Vilniaus, kuris drauge su Lincu 2009 metais taps Europos kultÅ«ros sostine, programos vystymo eigos ir artimiausiu laiku startuosianÄių projektų pristatymas įvertintas labai palankiai.
Projektas "Vilnius - kultūra besidomintis miestas" pradedamas vykdyti jau birželio mėnesį.
|
|
|
| | Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusiame metodologiniame seminare dalyvavo keturių Lietuvos universitetų mokslininkai. Profesinio rengimo problemoms neabejingi mokslininkai domėjosi, kaip, pasinaudojant VDU Profesinio rengimo studijų centro specialistų patirtimi, būtų galima Vilniaus pedagoginiame, Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose tenkinti profesijos mokytojų rengimo poreikius programoje "Profesinė pedagogika".
Dar 2001 m. kartu su Šefild'o universitetu (Anglija) parengtą modulinę programą VDU dėstytojai, atsižvelgdami į atliktų studijų programos turinio tyrimų rezultatus ir Profesijos mokytojo profesijos standarte apibrėžtas kompetencijas, 2005 m. įvertino ir atnaujino. Remdamiesi naujai apibrėžtais modulių parametrais ir numatyta struktūra, keturių universitetų mokslininkų komandos per 5 mėnesius parengė 11 programos modulių. Programa ypatinga ne tik savo moduline konstrukcija, bet ir teorinių bei praktinių užsiėmimų glaudžia sąsaja.
|
|
|
| | Šį savaitgalį Londone lietuvių ir britai menininkai per muzikinius ir vizualinius sÄ…skambius naujai įprasmino pagrindinio Vilniaus įkÅ«rimo legendos veikÄ—jo — geležinio vilko – temÄ…. Projektas „Iron Wolf“ („Geležinis vilkas“) pristatytas Å¡eÅ¡tadienį, balandžio 1 d., Londono Å iuolaikinio meno institute (ICA). Jo scenoje pasirodÄ— Linas RimÅ¡a ir Linas Paulauskis su projektu „SutartinÄ—s.lt“, vienas įdomiausių Lietuvos elektroninÄ—s muzikos eksperimentatorių Darius ÄŒiuta ir Vaidas Jasinskas bei menininkÄ— EglÄ— RakauskaitÄ—. Britų muzikams atstovavo garsi smuikininkÄ— Sophie Solomon su savo grupe bei Å¡iais metais BBC Radio 3 “World Music Award Club Global†apdovanojimÄ… pelnÄ™s didžėjus Shantel. Vakaro, pavadinto “Iron Wolfâ€, metu menininkai konceptualiosios muzikos eksperimentus jungÄ— su vaizdo projekcijomis, lietuviÅ¡ko folkloro interpretacijas – su elektronine muzika, džiazu bei “rap†stiliaus muzika, serbiÅ¡kus ir ÄigoniÅ¡kus ritmus — su “techno†ir “house†stiliais. Lietuvių kompozitoriaus L.RimÅ¡os vienas garsiausių muzikinių projektų “SutarinÄ—s.lt†ne tik buvo iÅ¡plÄ—stas ir papildytas naujais sÄ…skambiais, – lietuviÅ¡kas sutartines dainuojanÄioms merginoms bandÄ— savaip talkinti britų “rap†muzikos kÅ«rÄ—jai. D.ÄŒiutos bei V.Jasinsko pasirodymui antrins specialiai Å¡iam projektui sukurtas naujas E.RakauskaitÄ—s filmas “Geležinio vilko beieÅ¡kantâ€, kuriame menininkÄ— bando užÄiuopti Å¡io vieno garsiausių lietuvių mitologijoje simbolio prasmes Å¡iuolaikinio Vilniaus erdvÄ—se.
ProjektÄ… “Iron Wolfâ€, kuris yra Å iuolaikinio meno instituto Londone, LR KultÅ«ros ministerijos bei įvairių kultÅ«rų sÄ…skambiais eksperimentuojanÄio projekto “Radio Gagarin†koprodukcija, ketinama tÄ™sti kelerius metus. Planuojama, kad projekte dalyvaujantys lietuvių menininkai vÄ—liau dirbs su Velso bei Å kotijos muzikais.
|
|
|
| | Balandžio 2-ąją, H. Ch. Anderseno gimimo dieną, visame pasaulyje minima Tarptautinė vaikų knygos diena. Šia proga Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius jau keturioliktą kartą paskelbė geriausius metų lietuvių vaikų bei paauglių knygų kūrėjus.
Apdovanojimai paskirti devyniose nominacijose. Geriausia 2005 metų vaikų bei paauglių knyga pripažinta KÄ™stuÄio KasparaviÄiaus "Kvailos istorijos". Geriausia metų knyga jaunimui – Algimanto Zurbos "MelnragÄ—s akmenys". Geriausia metų knyga mažiausiems skaitytojams – LaisvydÄ—s Å alÄiÅ«tÄ—s "NykÅ¡tuko kepurÄ—lÄ—". Specialus apdovanojimas, už iÅ¡radingai ir kÅ«rybingai panaudotus tautosakos motyvus, paskirtas Selemonui PaltanaviÄiui už knygÄ… "Velniukas ir vieversiukas". ReikÅ¡mingiausias ir meniÅ¡kiausias metų vertimas – Linos BÅ«gienÄ—s iÅ¡versta Melvino Burgesso "EiprilÄ—s meilÄ—". Gražiausiai iliustruotos knygos vaikams titulas atiteko KÄ™stuÄiui KasparaviÄiui, iliustravusiam H. Ch. Anderseno pasakÄ… "ColiukÄ—". Valentinui Ajauskui apdovanojimas skirtas už meniÅ¡kiausias paauglių knygos iliustracijas – GendruÄio MorkÅ«no "Vasara su KatÅ¡uniu". ReikÅ¡mingiausias metų vaikų bei paauglių literatÅ«ros debiutas – GendruÄio MorkÅ«no knyga "Vasara su KatÅ¡uniu". Metų Vaikų literatÅ«ros tyrinÄ—jimų bei sklaidos premija paskirta Loretai Žvironaitei už knygÄ… "Žaidimas lietuvių vaikų poezijoje". Laureatams įteikti diplomai ir simbolinÄ—s premijos, kurių dydis skirtingose nominacijose – nuo 200 iki 1000 litų.
TÄ… paÄiÄ… dienÄ… Å¡vietimo ir mokslo ministras įteikÄ— ir Vaikų literatÅ«ros premijÄ…. Å ios premijos laureatais tapo raÅ¡ytojas Vytautas V.Landsbergis ir bibliotekininkÄ— Aldona Å iaulienÄ—. RaÅ¡ytojas Vytautas V.Landsbergis pelnÄ— premijÄ… už pastarųjų trejų metų kÅ«rybÄ… vaikams, ypaÄ už knygÄ… „Arklio Dominyko meilė“ (2004), kuri buvo pripažinta geriausia 2004 metų vaikų knyga. Å iaulių apskrities Povilo ViÅ¡inskio vieÅ¡osios bibliotekos Vaikų literatÅ«ros skyriaus vedÄ—jai Aldonai Å iaulienei premija skirta už nuopelnus populiarinant vaikų literatÅ«ros sklaidÄ…, skaitytojų kÅ«rybiÅ¡kumo ugdymÄ…, skaitymo pomÄ—gio skatinimÄ… ir naujos bibliotekinÄ—s veiklos formų propagavimÄ…. Premijos dydis – 60 MGL už literatÅ«ros kÅ«rinius ir 40 MGL – už vaikų literatÅ«ros populiarinimÄ….
|
|
|
| | Kovo 29 – balandžio 1 d. vykusioje Frankfurto muzikos mugÄ—je jau treÄia kartÄ… buvo įsikÅ«rÄ™s jungtinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikos leidÄ—jų bei muzikos informacijos centrų stendas “Baltijos muzika: Estija, Latvija, Lietuvaâ€. Stendas kasmet įrengiamas muzikos leidÄ—jų paviljone (salÄ— 3.1, stendo nr. B 21), Å¡alia didžiausių pasaulio muzikos leidyklų Universal Edition, Schott Musik International, Sikorski Musik Verlage, Edition Peters ir daugybÄ—s kitų. Viso muzikos leidÄ—jų salÄ—je dalyvauja daugiau nei pusantro Å¡imto leidyklų.
Å iemet Baltijos Å¡alių stende savo produkcijÄ… pristatÄ— bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonÄ— leidykla “Intermusicâ€, iÅ¡leidusi didelÄ™ Balio Dvariono muzikos kolekcijÄ…: “MažąjÄ… siuitÄ…â€, “Žiemos eskizusâ€, 24 pjeses (2 dalys) fortepijonui, kelis muzikos smuikui ir fortepijonui rinkinius bei stambesnius kompozitoriaus kÅ«rinius. Leidykla yra iÅ¡leidusi nemažai kompozitorių Jono Tamulionio, Jurgio JuozapaiÄio, Felikso Bajoro, Eduardo Balsio, RiÄardo Biveinio kÅ«rinių, taip pat visÄ… kompozitorÄ—s Nomedos ValanÄiÅ«tÄ—s muzikos serijÄ….
MugÄ—je naujausius savo leidinius pristatÄ— VÅ¡Ä® Muzikos informacijos ir leidybos centras: naujus fortepijoninius rinkinius “Diapason†(1 ir 2 dalys), muzikos fleitų ansambliams rinkinį “Flautandoâ€, naujus iÅ¡leistus Algirdo MartinaiÄio, Gintaro Sodeikos kÅ«rinius bei kitus leidinius, kurių centro kataloge yra daugiau nei 60.
Frankfurto muzikos mugÄ—, kurioje dalyvauja beveik 1500 kompanijų, o lankytojų skaiÄius siekia 85 tÅ«kstanÄius, yra viena didžiausių muzikos mugių pasaulyje. Daugiau nei du treÄdaliai mugÄ—s dalyvių ir daugiau nei ketvirtis lankytojų į mugÄ™ atvyksta iÅ¡ svetur. Tai didžiausias pasaulyje muzikos instrumentų gamintojų forumas, taÄiau ne mažiau svarbiÄ… vietÄ… mugÄ—je užima muzikinÄ—s kompiuterių programos, natų leidyba bei įvairÅ«s aksesuarai — visa kas susijÄ™ su gyvu muzikavimu.
|
|
|
| | Kovo 29 dienÄ… - balandžio 1 d. Vilniuje vyko tarptautinÄ—s organizacijos - Europos specialiojo ugdymo plÄ—tros agentÅ«ros atstovų pasitarimas. Å iemet pirmÄ… kartÄ… Å¡vietimo ministerijų deleguota 70 atstovų iÅ¡ 29 Europos Å¡alių susirinko ir dirbo Vilniuje. Pasitarime buvo aptarti Europos specialiojo ugdymo plÄ—tros agentÅ«ros prioritetai Å¡vietimo politikos srityje, projektai, skirti specialiųjų poreikių mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti. Taip pat - imigrantų vaikų, turinÄių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokinių, kuriems nustatyta disleksija (specifinis gebÄ—jimo skaityti sutrikimas) ugdymo organizavimo ir kt. klausimai. Per pasitarimus apibendrinti informacijos sklaidos bÅ«dai ir rezultatai, agentÅ«ros veiklos tobulinimo kryptys. Lietuvos Å¡vietimo ir mokslo ministerija agentÅ«ros narÄ— yra nuo 2004 m. Europos specialiojo ugdymo plÄ—tros agentÅ«ros strateginiai uždaviniai: vadovaujantis ilgalaikio bendradarbiavimo gairÄ—mis, tobulinti specialiojo ugdymo kokybÄ™; užtikrinti sÄ…lygas keitimuisi informacija, skatinti šį procesÄ… Europos Å¡alyse; palengvinti informacijos prieinamumÄ… specialistams; sukurti informacijos sklaidos ir atitinkamų paslaugų sistemÄ…, skatinanÄiÄ… ne tik keitimÄ…si informacija, bet ir įvairių jos vartotojų tarpusavio bendravimÄ….
Kauno miesto savivaldybÄ—s biudžetinÄ— įstaiga Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (KPKC) drauge su projekto partneriu Lietuvos kÅ«no kultÅ«ros akademija bus parengta metodinÄ— medžiaga, pagal kuriÄ… vyks mokymai. Centro direktorÄ— tikisi, kad bus apmokyti 300 bendrojo lavinimo mokyklų įvairių dalykų mokytojų iÅ¡ 10 Lietuvos apskriÄių. Ä®vairių dalykų mokytojai, norintys dalyvauti projekte, bus atrenkami motyvacinių anketų pagalba. Mokymai prasidÄ—s rudenį. GalimybÄ— suteikti didžiausių Lietuvos regionų profesijos mokytojams reikalingÄ… mokytojo kvalifikacijÄ… susidarÄ—, projektui Profesijos pedagogų rengimo tinklo iÅ¡plÄ—timas į Lietuvos regionus gavus 1,3 Lt. paramÄ… iÅ¡ Europos SÄ…jungos Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšų. Projektas orientuotas į Bendrojo programavimo dokumento II prioriteto ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plÄ—tra 4 priemonÄ—s Mokymosi visÄ… gyvenimÄ… sÄ…lygų plÄ—tra mokytojų rengimo sistemos tobulinimo (pedagoginÄ—s kompetencijos mokytojams, profesijos mokytojams ir dÄ—stytojams suteikimo ir tobulinimo) veiklos sritį. Projektui "Pedagogų kvalifikacijos kÄ—limas darbui su neįgaliais vaikais bendrojo lavinimo mokyklose" skiriama 500 071 Lt.
|
|
|
| | Baltarusijos sostinÄ—je jau keleri metai organizuojamas chorinÄ—s muzikos festivalis, kurio įkvÄ—pÄ—jas ir meno vadovas yra Minsko muzikos licÄ—jaus prie Minsko muzikos akademijos profesorius Vladimiras GluÅ¡akovas. Žinomas chorvedys taip pat vadovauja ir garsiajai Minsko berniukų choro kapelai, veda meistriÅ¡kumo pamokas, pelniusias pripažinimÄ… toli už Baltarusijos sienų. Ä® prof. V.GluÅ¡akovo organizuojamÄ… muzikos festivalį Minske buvo pirmÄ…kart pakviestas dalyvauti Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos choras “Canticaâ€. 28 gimnazijos ugdytiniai, chorinio dirigavimo skyriaus pedagogÄ—s AudronÄ— MarcinkeviÄiÅ«tÄ—, Raimonda ŽidonienÄ—, Vida BaltuÅ¡ytÄ— ir koncertmeisterÄ— AuÅ¡ra GeluseviÄienÄ— į Baltarusijos sostinÄ™ vyko ne tik koncertuoti, bet ir pasidalyti savo pedagoginÄ—mis žiniomis meistriÅ¡kumo pamokose.
Balandžio mÄ—nesį II muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras “BurÄ—sâ€, vadovaujamas S. Saveljevos, sveÄiuosis Kaune, dalyvaus Äia rengiamame muzikos mokyklų festivalyje, turinÄiame jau 10 metų stažą.
J.Naujalio muzikos gimnazijos choras įkurtas daugiau kaip prieÅ¡ 40 metų. Pernai jis pavadintas “Cantica†(“GiesmelÄ—â€) vardu. Kolektyvas savo skambiausiÄ… laikÄ… iÅ¡gyveno 1970-1988 metais, kuomet jam vadovavo žinoma miesto chorvedÄ— DanguolÄ— VaitkutÄ—. DabartinÄ—s choro vadovÄ—s - R.ŽidonienÄ— ir A.MarcinkeviÄiÅ«tÄ—.
|
|
|
| | Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) LR Seimui įteikÄ— sesijoje priimtÄ… kreipimÄ…si dÄ—l Tabako kontrolÄ—s įstatymo pataisos, kuria bÅ«tų įtvirtintas draudimas rÅ«kyti restoranuose, kavinÄ—se, baruose, kitose vieÅ¡ojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose. Å iuo kreipimusi Lietuvos mokinių atstovai ragina LR SeimÄ… priimti daug diskusijų visuomenÄ—je sukÄ—lusiÄ… tabako kontrolÄ—s įstatymo pataisÄ…. Savo kreipimusi mokiniai nori atkreipti dÄ—mesį, kad tabako dÅ«mai labiausiai žaloja vaiko ar paauglio organizmÄ…. LMP nariai teigia, kad yra susirÅ«pinÄ™ ir dÄ—l neigiamos rÅ«kanÄių žmonių įtakos nepilnameÄiams. Siekdami apginti nerÅ«kanÄiųjų žmonių teisÄ™ į sveikÄ… aplinkÄ… LMP ragina LR SeimÄ… Tabako kontrolÄ—s įstatymo pataisÄ…, kuria bÅ«tų įtvirtintas draudimas rÅ«kyti restoranuose, kavinÄ—se, baruose, kitose vieÅ¡ojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, priimti dar 2006 metų vasarÄ…. KreipimÄ…si galima rasti LMP interneto svetainÄ—je http://www.lmp.lt.
Sesijoje LMP nariai taip pat priėmė kreipimąsi dėl nuolaidos mokiniams Lietuvos teatruose, rezoliuciją dėl matematikos mokymo(si) pagal vidurinio ugdymo programą, rezoliuciją dėl sporto salių mokyklose higienos būklės, kreipimąsi dėl nelegalaus mokinių darbo vasaros sezono metu.
Lietuvos mokinių parlamentas – tai nacionalinė demokratiškai renkama mokinių organizacija, vienijanti laisvus ir atsakingus mokinius, kurie argumentuotai ir tvirtai pateikia mokinių problemas bei poziciją ir kryptingai formuoja jaunimo politiką Lietuvoje.
|
|
|
| | Lietuva septintÄ… kartÄ… prisijungÄ— prie 710 milijonų frankofonų ir frankofonijos mylÄ—tojų penkiuose žemynuose ir 63 Å¡alyse, Å¡venÄianÄių Frankofonijos dienas, kurių renginiai skirti norintiems artimiau susipažinti su prancÅ«zų ir kitų prancÅ«ziÅ¡kai kalbanÄių kraÅ¡tų kultÅ«ra.
Kovo 20 dienÄ… vyko vienas iÅ¡ svarbiausių Frankofonijos dienų renginių - prancÅ«zų kalba Vilniuje dainavo muzikos grupÄ— "La Crevette dacier". Kovo 30 dienÄ… vilnieÄiai bei miesto sveÄiai pamatÄ— prancÅ«ziÅ¡kÄ… spektaklį "Mangeuses de chocolat" ("Å okolado valgytojos"). PrancÅ«zų kalba tapo bendra ir frankofoniÅ¡ko mokinių teatro festivalio "Premiers rideaux" ("Pirmoji uždanga"), vykusio balandžio 21-22 dienomis, dalyviams iÅ¡ Lietuvos, Belgijos, Kroatijos ir Rusijos. IÅ¡skirtinis dÄ—mesys Å¡iemet buvo skiriamas renginiui "TarptautinÄ— prancÅ«zų kalbos savaitÄ—", moksleivių prancÅ«zų kalbos olimpiadai Utenoje bei "PrancÅ«zų kalba visur ir visiems" dienoms.
Frankofonijos dienų renginius organizuoja Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijos, Prancūzų kultūros centras, Belgijos, Kanados, Rumunijos diplomatinės atstovybės, Lietuvos ir Prancūzijos asociacija, Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų asociacija, Robero Šumano kultūros centras, Vilniaus Baltupių vidurinė mokykla ir Žirmūnų gimnazija, studentų klubas CLEF.
Lietuva yra viena iš labiausiai frankofoninių valstybių Baltijos regione. Tarpukario Lietuvoje prancūzų kalba buvo pirmoji tarp mokomų užsienio kalbų Lietuvos mokyklose. Šiandien prancūzų kalba yra 3-oje vietoje tarp vartojamų užsienio kalbų.
|
|
|
| | Nuo Å¡ių metų rugsÄ—jo 1 d. visas Å¡vietimo įstaigas pasieks metodinÄ— medžiaga ir mokymo priemonÄ—s, skirtos psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai, taip pat bus organizuojami mokymai, kaip dirbti pagal Å¡iÄ… medžiagÄ…, skirti pedagogams, visuomenÄ—s sveikatos priežiÅ«ros specialistams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinÄ—se mokyklose ir vaikų globos namuose. Tai numato Å¡vietimo ir mokslo ministro patvirtina Alkoholio, tabako ir kitų psichikÄ… veikianÄių medžiagų vartojimo prevencijos programa, parengta įgyvendinant NacionalinÄ™ narkotikų kontrolÄ—s ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programÄ…. Tikimasi, kad programa skatins sveikos gyvensenos nuostatų, gebÄ—jimų ir įgÅ«džių ugdimÄ…si, skatins atsisakyti alkoholio, tabako ir kitų psichikÄ… veikianÄių medžiagų. Taip pat suteiks informacijos, kur kreiptis prireikus prevencinÄ—s, medicininÄ—s, psichologinÄ—s, socialinÄ—s, teisinÄ—s pagalbos, kaip konstruktyviai sprÄ™sti iÅ¡kilusias problemas.
Ši programa yra sudedamoji ugdymo turinio dalis, ji glaudžiai susijusi su bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais, taip pat Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa. Programos struktūra ir turinys, atsižvelgiant į ugdymo patirties ypatumus ir atitinkamos prevencinės veiklos poreikį, pritaikytas kiekvienam amžiaus tarpsniui ir apima ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą.
|
|
|
|
