| Kultūros naujienos
|  | |
|
 |
|
| Interfeisas
|  | |
|
|
| Kontaktai
| | |
|
|
| AutorinÄ—s teisÄ—s
| | |
|
|
| Skaitikliai | | |
|
|
|
ISSN 2538-8940 El. paštas: info@elibrary.lt
Tel.: (+370 5) 248-1536
Fax: (+370 5) 248-1629
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Švietimo ir kultūros naujienos |
| |
| |
| |
|
| | 42-ojo Poezijos pavasario laureatu kaunieÄiai iÅ¡rinko poetÄ… GintautÄ… DabriÅ¡ių. Lietuvių literatÅ«ros enciklopedijoje apie kÅ«rybÄ… raÅ¡oma: “DabriÅ¡iaus poezijai bÅ«dinga konkreti detalÄ—, tautosakos, Å¡nekamosios kalbos intonacijos, dominuoja valstietiÅ¡ka pasaulÄ—jauta, susipina kaimo ir miesto tematika“.
Iškilmingoje ceremonijoje, kuri tradiciškai rengiama Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje, poezijos rinkinio „Sviest akmenuką“ autorius vainikuotas ąžuolo lapų vainiku. Poezijos festivalio laureatui Kauno miesto savivaldybė skyrė Maironio prizą (7 tūkst. litų), kitus du autorius apdovanojo Kauno radijas ir televizija bei „Kauno diena“.
Be G.DabriÅ¡iaus į Poezijos pavasario laurus pretendavo pernai poezijos knygÄ… „Judas taipogi danguj“ iÅ¡leidÄ™s Valdemaras Kukulas ir „(PrieÅ¡)paskutinių eilÄ—raÅ¡Äių“ autorius Alfonsas AndriuÅ¡keviÄius.
Nuo 1965 metų kaunieÄių sumanyta Å¡ventÄ— buvo rengiama prie SalomÄ—jos NÄ—ries namelio. PapÅ«tus kitiems vÄ—jams, kad nebebÅ«tų politikavimų, Poezijos pavasario nominacija ir prizas susietas su Maironio vardu.
Kauno poetas „Poezijos pavasario“ laureatu skelbiamas jau antrus metus iš eilės. Pernai šį garbingą titulą pelnė poetė, dramaturgė ir vertėja Daiva Čepauskaitė.
|
|
|
| | Å vietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras parengÄ— bendrÄ… projektÄ…, skirtÄ… 65-osioms „Juodojo birželio“ metinÄ—ms paminÄ—ti. Studentai, mokiniai ir mokytojai kvieÄiami apsilankyti Genocido aukų muziejuje (Vilnius, Aukų g. 2a). Lietuvos studentų, mokinių grupÄ—ms ir juos lydintiems mokytojams muziejaus lankymas iki birželio 30 d. nekainuos. Bilietus ir gidų paslaugas apmokÄ—s Å vietimo ir mokslo ministerija. Ekskursijų metu taip pat bus demonstruojami dokumentiniai filmai apie tragiÅ¡kus Lietuvos istorijos įvykius.
1941 m. birželio 14-osios naktį buvo pradÄ—tas Lietuvos gyventojų trÄ—mimas į SibirÄ…. Beveik 20 tÅ«kstanÄių įvairaus amžiaus, tautybÄ—s ir profesijos Lietuvos pilieÄių, tarp jų daugiau kaip 5 000 vaikų, prievarta iÅ¡vežti į atÅ¡iauriausias sovietinÄ—s imperijos vietas. Daug tremtinių, neatlaikÄ™ nežmoniÅ¡kų tremties sÄ…lygų, žuvo. Grįžusių į TÄ—vynÄ™ atsiminimai pasakoja apie siaubingas kanÄias, kurios teko nekaltiems žmonÄ—ms.
Genocido aukų muziejus įrengtas pastate, kuriame nuo 1940 m. antrosios pusÄ—s iki pat 1991 m. rugpjÅ«Äio sovietinÄ—s represinÄ—s institucijos – NKVD ir NKGB–MGB–KGB – kÅ«rÄ— Lietuvos gyventojų trÄ—mimų, suÄ—mimų, kovos prieÅ¡ Lietuvos partizanus, kitaminÄių persekiojimo, tautos siekio atkurti nepriklausomybÄ™ gniuždymo planus.
|
|
|
| | Å ių metų vasarÄ… Lietuvoje ir Islandijoje rengiama unikali akcija, kuria norima padÄ—koti islandų tautai už prieÅ¡ 15 metų pripažintÄ… Lietuvos valstybÄ—s atkÅ«rimÄ…. Akcijos rengÄ—jai Lietuvoje planuoja surinkti 300 tÅ«kst. simbolinių padÄ—kų – Lietuvos pilieÄių parašų – po vienÄ… kiekvienam Islandijos gyventojui. Å ie paraÅ¡ai ReikjavikÄ… pasieks sausumos, vandens bei oro keliais. Akcijoje, globojamoje LR Prezidento Valdo Adamkaus ir organizuojamoje VÄ® „KlajÅ«nų klubas“, dalyvauja žymiausias Lietuvos triatlonininkas Vidmantas Urbonas, lakÅ«nas Jurgis Kairys, alpinistas Vladas Vitkauskas, legendinÄ—s roko grupÄ—s „Antis“ įkÅ«rÄ—jas Algirdas KauÅ¡pÄ—das, daugelis kitų žinomų Lietuvos visuomenei žmonių – muzikantų, keliautojų, politikų, sportininkų.
PadÄ—kos akcija „Lietuva-Islandija 2006“ pradÄ—ta Å¡. m. gegužės 20 d. Å iÄ… dienÄ… Medininkuose (Vilniaus raj.) vyksianÄių aukÅ¡Äiausio Lietuvos kalno AukÅ¡tojo vardynų metu padÄ—kos akcijos organizatoriai surinko pirmuosius Lietuvos pilieÄių paraÅ¡us. PadÄ—ka, patvirtinta Lietuvos pilieÄių paraÅ¡ais, rugpjÅ«Äio 12 d. Vilniuje startuosianÄios akcijos dalyvių bus pristatyta į PrancÅ«zijÄ…. Beveik savaitÄ™ truksianÄio estafetinio žygio metu dviratininkai kirs Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Olandijos, Belgijos ir PrancÅ«zijos teritorijas. IÅ¡ dviratininkų estafetÄ™ perims triatlonininkas Vidmantas Urbonas, rugpjÅ«Äio 18 d. pasiryžęs perplaukti LamanÅ¡o sÄ…siaurį. Daugiau nei 33 km., skirianÄius PrancÅ«zijÄ… ir D. BritanijÄ…, V. Urbonas planuoja įveikti per maždaug 10-12 valandų. Po plaukimo kelionÄ— bus tÄ™siama oru. LakÅ«no Jurgio Kairio pilotuojamas lÄ—ktuvas, pakilÄ™s iÅ¡ Didžiosios Britanijos Duvro miesto, po kelių valandų pasieks Islandijos sostinÄ™ ReikjavikÄ…, kur bus surengtas baigiamasis akcijos koncertas, kuriame dalyvaus žinomi Lietuvos atlikÄ—jai.
Akcijos metu taip pat numatoma surengti eilę renginių Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje bei Islandijoje.
|
|
|
| | Pirmą kartą verslo iniciatyva įteiktos Nacionalinės pažangos premijos - tai vieningos verslo pastangos prisidėti prie šalies intelektualinio progreso bei investuoti į šalies mokslo, kultūros ir visuomenės augimą.
Mokslo pažangos premija įteikta kardiochirurgams prof. habil. dr., akademikui Algimantui MarcinkeviÄiui, prof. habil. dr., akademikui Vytautui Jonui Sirvydžiui ir prof. habil. dr., Lietuvos MA nariui ekspertui Giedriui Uždaviniui. Premija Å¡iems profesoriams skirta už kardiochirurgijos įdiegimÄ… į medicinos praktikÄ….
Partnerystės pažangos premiją, kuri skiriama už indėlį į gyvenimo kokybės gerinimą ir šalies konkurencingumo didinimą, pasidalins du reikšmingiausi šalies biotechnologijos lyderiai: prof. habil. dr., Lietuvos MA narys korespondentas Vladas Algirdas Bumelis ir prof. habil. dr., Lietuvos MA narys korespondentas Eugenijus Arvydas Janulaitis. Šiems mokslininkams Partnerystės pažangos premija skirta už biotechnologijos mokslo pasiekimų diegimą į gamybą bei Lietuvos biotechnologijos pramonės pagrindų sukūrimą.
Kultūros pažangos premija įteikta skulptoriui Gintarui Karosui už muziejaus po atviru dangumi Europos parko sukūrimą. Ši premija skiriama už pasaulinės patirties ir savo talento sklaidą, ugdant Lietuvos ateities kartas visose kultūros apraiškos formose.
Ceremonijos metu įteiktos trys 70 tÅ«kst. litų vertÄ—s pažangos premijos (Mokslo pažangos, PartnerystÄ—s pažangos ir KultÅ«ros pažangos) bei apdovanojimo skulptÅ«rÄ—lÄ—s, atkartojanÄios NacionalinÄ—s pažangos premijos simbolį - tetraedrÄ….
Nacionalinės pažangos premijos iniciatoriai: Vilniaus Universitetas, LNK ir Hansabankas. AB “TEO LT†ir AB “VST†– šių premijų mecenatai; advokatų kontora „Norcous ir partneriai“ - atstovai teisiniais klausimais.
|
|
|
| | Atėjus pavasariškiems orams, didieji Lietuvos miestai Vilnius, Kaunas ir Klaipėda buvo apimti Tango karštine – skveruose, miesto aikštėse, koncertų salėse, miesto rotušėse – visur buvo juntama Tango dvasia. Gegužės 24 – 27 dienomis pradėta graži tradicija – kasmetinis Baltijos šalių Tango Festivalis. Pagrindinis festivalio tikslas yra supažindinti Europos šalis su Lietuva ir jos didžiausiais miestais, parodant aukštą šokio, dainos ir teatro meno lygį šalyje. Sukurti kasmetinio tango festivalio tradiciją Baltijos šalyse, taip pritraukiant turistus ir menininkus iš kitų šalių. Jau dabar Vilnius yra vadinamas tango sostine Rytų Europoje, taip kaip Paryžius ir Amsterdamas Vakarų Europoje arba Montevidėjus ir Buenos Airės Pietų Amerikoje.
Festivalyje dalyvavo atlikÄ—jai iÅ¡ Lietuvos, Argentinos, Italijos, Airijos, Vokietijos, Urugvajaus, Amerikos ir Ispanijos. Tokios aukÅ¡to lygio tango atlikÄ—jų Lietuva dar nebuvo maÄiusi. Festivalyje pristatyti visi tango aspektai: muzika, Å¡okis, poezija, tango teatras, tango kaip sportinis Å¡okis ir tango kaip psichologija. Tango gerbÄ—jams ir profesionalams parodyta „tango kalbos“ kaip „kÅ«no kalbos“ reikÅ¡mÄ—, buvo kvieÄiami teatro specialistai ir psichologai skaityti paskaitas Å¡ia tema. Å iais naujais iÅ¡raiÅ¡kos ir veiklos bÅ«dais siekiama ugdyti visuomenÄ—je jautrumÄ…, atidumÄ… bei pagarbÄ… vienas kitam.
|
|
|
| | LR Vyriausybė patvirtino Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programą. Jos tikslas – pasiekti, kad pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema atitiktų modernius Lietuvos švietimo sistemos ir visuomenės poreikius, siejamus su žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo perspektyvomis.
Ä®gyvendinant programÄ… numatoma iÅ¡ esmÄ—s atnaujinti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemÄ…, parengti teisÄ—s aktus, padÄ—ti pedagogus rengianÄioms aukÅ¡tosioms mokykloms atnaujinti studijų programas, orientuojant jas į konkreÄias, mokytojui bÅ«tinas kompetencijas Å¡iuolaikinÄ—je mokykloje, parengti mokytojų profesijos kompetencijos apraÅ¡Ä…, pedagogų rengimo reglamentÄ… ir kt. Dokumente numatyta bÅ«tinybÄ— diegti naujÄ… pedagogų rengimo sistemÄ…, įvedant kvalifikacinį egzaminÄ…, naujus studijų modulius bei pedagoginÄ™ stažuotÄ™, kurios metu bÅ«simieji mokytojai įgaus praktinių gebÄ—jimų ir įgÅ«džių, taip pat bus parengtos pedagoginÄ—s stažuotÄ—s vadovų darbo reglamentavimo ir apmokÄ—jimo, stažuotÄ—s finansavimo tvarkos. Numatoma parengti mokyklų vadovų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo modelį.
Programa bus vykdoma 2006–2008 metais bendradarbiaujant su apskriÄių virÅ¡ininkų ir savivaldybių administracijomis, aukÅ¡tosiomis mokyklomis, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklÄ… vykdanÄiomis institucijomis. Jos įgyvendinimui skirta ES struktÅ«rinių fondų parama - daugiau nei 19 milijonų litų.
|
|
|
| | Festivalis Naujosios dramos akcija Menų spaustuvÄ—je pristatÄ— naujo „Cezario grupÄ—s†projekto „Lietuvos diena†(režisierius Cezaris Graužinis) eskizÄ…. Projekto „Lietuvos diena“ tikslas – sukurti dokumentinį spektaklį, atspindintį kartos, subrendusios ir susiformavusios postsovietiniu laikotarpiu, santykius su dabartine Lietuvos realybe. GalutinÄ— spektaklio dramaturgija formuojama repeticijų metu iÅ¡ aktorių improvizacijų bei eksperimentų, jungiant Å¡okio, dainavimo, gatvÄ—s teatro, politinio kabareto bei realybÄ—s Å¡ou elementus. Pagrindinis spektaklio kÅ«rÄ—jų iÅ¡Å¡Å«kis – sukurti fiktyvios, įsivaizduojamos, niekada neegzistavusios ir neegzistuosianÄios Lietuvos įvaizdį.
Naujosios dramos akcijoje, iškart po „Cezario grupės“ projekto „Lietuvos diena“ eskizo parodymo, „Realybės tyrimų centras“ pristatė savo naują darbą „Svajojimas“ – spektaklį iš nežinomos Lietuvos. Penki atlikėjai, pasitelkę muziką, pasakojimą, butoh šokį, bandė atkurti senąją, užmirštą Lietuvą.
Projektas „Lietuvos diena“ įgyvendinamas bendradarbiaujant su suomių grupe „Reality Research Centre“ („Realybės tyrimų centras“). „Realybės tyrimų centras“ yra naujos rūšies „scenos menų garažas“ Helsinkyje. 2001 m. jį įkūrė jauni teatro profesionalai, panorę kvestionuoti dominuojantį realybės supratimą. Svarbiausias šio centro tikslas – nauji spektaklių kūrimo būdai.
"Cezario grupės" ir "Realybės tyrimų centro" susitikimas Naujosios dramos akcijoje taps įžanga į bendrą teatrinį projektą apie įsivaizduojamą Lietuvą.
|
|
|
| | Å vietimo ir mokslo ministerija, reaguodama į pedagogų bendruomenÄ—s klausimus, kaip bus skaiÄiuojami mokytojų atostoginiai nuo liepos 1 dienos pasikeitus mokesÄių tarifui, teigia, kad mokytojams pinigai už atostogas turi bÅ«ti mokami stengiantis surasti paÄius geriausius variantus. Siekdami užtikrinti, kad sumažinus pajamų mokesÄio tarifÄ… pedagoginiai darbuotojai nepatirtų nuostolių, praÅ¡oma paraginti mokyklų vadovus informuoti pedagogus apie atlyginimo už atostogas apmokestinimÄ… ir sudaryti galimybes darbuotojams pasirinkti palankesnį atostogų laikÄ….
Pagal Gyventojų pajamų mokesÄio įstatymÄ… nuo liepos 1 d. pradedamas taikyti 27 proc. (t. y. 6 proc. mažesnis) pajamų mokesÄio tarifas. Pagal ValstybinÄ—s mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtÄ… paaiÅ¡kinimÄ…, apmokestinant iki 2006 m. birželio 30 d. iÅ¡mokÄ—tÄ… liepos ir paskesnių mÄ—nesių atlyginimÄ… už atostogas, taikomas 33 proc. pajamų mokesÄio tarifas, vÄ—liau iÅ¡mokÄ—tas atlyginimas apmokestinamas taikant 27 proc. tarifÄ…. Atsižvelgiant į tai, kad pedagoginių darbuotojų atostogos trunka 56 kalendorines dienas, jiems iki 2006 m. birželio 30 d. iÅ¡mokÄ—jus atlyginimÄ… už visas pailgintas atostogas, jie patirtų nuostolių, nes minÄ—tas atlyginimas bÅ«tų apmokestintas taikant 33 proc. mokesÄio tarifÄ…. Å ių nuostolių galima bÅ«tų iÅ¡vengti sudarant racionalų darbuotojų atostogų grafikÄ…. Atkreiptinas dÄ—mesys, kad pagal Darbo kodekso 172 straipsnį, darbuotojo pageidavimu, kasmetinÄ—s atostogos gali bÅ«ti suteikiamos dalimis (viena iÅ¡ kasmetinių atostogų dalių negali bÅ«ti trumpesnÄ— kaip keturiolika kalendorinių dienų).
Papildomų biudžeto lėšų dÄ—l gyventojų pajamų mokesÄio tarifo keitimo neprireiks, nes didesni atlyginimai bus iÅ¡mokami sumažintų mokesÄių sÄ…skaita.
|
|
|
| | Japonijoje vyksianÄiose Europos SÄ…jungose kino dienose buvo pristatytas ir Lietuvos režisieriaus ArÅ«no Matelio filmas "PrieÅ¡ parskrendant į ŽemÄ™". Å is gegužės 11-26 dienomis Tokijuje vyksiantis renginys yra ES - Japonijos draugystÄ—s savaitÄ—s dalis. Renginio metu buvo parodyti septyniolikos ES Å¡alių filmai, tarp jų ir A.Matelio kÅ«rinys.
LyriÅ¡ka A.Matelio esÄ— "PrieÅ¡ parskrendant į ŽemÄ™" apie onkologinÄ—mis ligomis serganÄius vaikus iÅ¡ SantariÅ¡kių vaikų ligoninÄ—s pelnÄ— ne tik Lietuvos, bet ir Europos kino profesionalų simpatijas - lietuvių režisieriaus juosta 2005 metais laimÄ—jo pagrindinį Leipcigo kino festivalio prizÄ… "Auksinį balandį", vienÄ… pagrindinių tarptautinio Amsterdamo dokumentinio kino festivalio prizų "Sidabrinį VilkÄ…", laimÄ—jo pagrindinį prizÄ… didžiausiame Balkanuose, Kroatijos sostinÄ—je vykusiame dokumentinio kino festivalyje "Zagreb DOX" (Kroatija). A.Matelio filmas buvo nominuotas prestižinÄ—s Europos kino akademijos apdovanojimui "Geriausias 2005 metų Europos dokumentinis filmas". Garbingiausius apdovanojimus už filmÄ… "PrieÅ¡ parskrendant į ŽemÄ™" A.Matelis pelnÄ— ir Lietuvoje - jam paskirta Å¡ių metų Lietuvos nacionalinÄ— premija bei svarbiausias Lietuvos kino apdovanojimas - pagrindinÄ— Kinematografininkų sÄ…jungos premija.
ES šalių ambasadų ir Europos Komisijos delegacijos Japonijoje organizuojamo kino festivalio tikslas - pademonstruoti europietiško kino meno ypatumus ir įvairovę. Šių metų festivalio tema - šiuolaikinis ES šalių gyvenimas, jo aktualijos, problemos ir idėjos. Dauguma festivalyje rodomų filmų yra nauji ES kino kūrėjų įvairaus žanro darbai. Filmai buvo rodomi didžiausiuose ES šalių kultūros institutuose Tokijuje ir Švedijos ambasadoje.
|
|
|
| | Gegužės 26 d. Kaune, Laisvės alėjoje, jaunimas organizavo pirmąjį mokslo festivalį "Pamatyk kitaip". Dalyvių laukė mokslo dėsniais paremtos linksmos užduotys bei atrakcijos.
Tokių festivalių poreikį liudija 2005 Eurobarometer 224 "Europeans, Science & Technology" tyrimas, parodÄ™s, kad lietuviai mažiausiai iÅ¡ visų europieÄių domisi mokslu. PagrindinÄ— festivalio "Pamatyk kitaip" idÄ—ja - visuomenei patraukliais bÅ«dais (panaudojant pramogų elementus) pristatyti įvairias mokslo Å¡akas, atskleisti mokslo žavesį. Manoma, kad festivalis paskatins jaunimÄ… domÄ—tis mokslu labiau negu blogų pažymių baimÄ— ar mokymosi krÅ«vių didinimas.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sÄ…jungai (LJMS) organizuoti festivalį padÄ—jo besikurianti Mokslo populiarinimo draugija, VDU jaunimo mokslinÄ— draugija "Modusas", Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacija, NacionalinÄ—s moksleivių akademijos dalyviai, Lietuvos biochemikų draugija. Organizatoriai jau turi patirties rengiant panaÅ¡aus pobÅ«džio renginius – jie 2005 metų rudenį padÄ—jo rengti dr. R. MaskoliÅ«no ir LMA organizuojamÄ… mokslo festivalį "ErdvÄ—laivis ŽemÄ—". TaÄiau Å¡ių festivalių koncepcijos kiek skiriasi - "Pamatyk kitaip" buvo labiau orientuotas į plaÄiÄ…sias mases.
|
|
|
| | EdukacinÄ— valstybÄ—s stipendija skiriama kultÅ«ros ir meno kÅ«rÄ—jų profesiniam meistriÅ¡kumui tobulinti: iÅ¡vykti į stažuotes, dalyvauti kursuose, konferencijose, simpoziumuose, kÅ«rybinÄ—se stovyklose ir panaÅ¡iuose renginiuose, vyksianÄiuose iki 2006 m. gruodžio 31 d.
Nustatytos formos paraiÅ¡kos su jose nurodytais priedais priimamos tik paÅ¡tu iki 2006 m. birželio 1 d. (galioja paÅ¡to žymeklyje nurodyta data). ParaiÅ¡kos siunÄiamos adresu: KultÅ«ros ministerija, J. BasanaviÄiaus g. 5, LT-01118. Ant voko reikia užraÅ¡yti, kokios srities stipendijos paraiÅ¡ka, pvz. muzikos, teatro, etninÄ—s kultÅ«ros ir t.t.). ParaiÅ¡kų formos ir papildoma informacija yra ministerijos internetinÄ—je svetainÄ—je www.lrkm.lt arba galima gauti KultÅ«ros ministerijoje.
|
|
|
| | Visą dieną posėdžiavusi Švietimo ir mokslo ministerijos bei Nacionalinio egzaminų centro darbo grupė ketvirtadienį nusprendė, kad abiturientams teks perlaikyti valstybinį lietuvių kalbos testo brandos egzaminą,. Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas penktadienį pranešė, kad lietuvių k. egzaminas bus laikomas birželio 9 dieną, fizikos egzaminą perkeliant į birželio 10 d., šeštadienį.
Ketvirtadienį buvo skelbta, kad lietuvių k. egzaminas bus perlaikomas birželio 8 d., taÄiau datÄ… nusprÄ™sta pakeisti po to, kai jÄ… paskelbus pasigirdo moksleivių skundai, jog kai kuriems iÅ¡ jų reikÄ—s laikyti egzaminus tris dienas iÅ¡ eilÄ—s.
Sprendimas perlaikyti lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminÄ… priimtas pasklidus informacijai, kad dalis abiturientų iÅ¡ anksto turÄ—jo lietuvių kalbos testo užduotis, kurias po vidurnakÄio buvo galima įsigyti už Å¡imtÄ… ar kelias deÅ¡imtis litų, o paryÄiais – kone už dykÄ….
Å vietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas, ministerijos vardu atsipraÅ¡Ä— visų sąžiningai egzaminÄ… laikiusių abiturientų, kurie dÄ—l pastarųjų dienų įvykių patyrÄ— daug nerimo. Ministras mano, jog gali bÅ«ti tik trys informacijos nutekÄ—jimo Å¡altiniai – Nacionalinio egzaminų centro spaustuvÄ—, kelias nuo Vilniaus iki konkreÄios savivaldybÄ—s ir treÄias variantas - ar vokas su užduotimis nebuvo atplÄ—Å¡tas pakeliui nuo savivaldybÄ—s iki mokyklos. Ar kuris nors iÅ¡ jų pasirinktas, aiÅ¡kinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Valstybiniai egzaminai pradėti organizuoti prieš 8 metus. Prieš tai abiturientai laikė abitūros egzaminus ir stojamuosius į universitetus, aukštesniąsias ir profesines mokyklas. Dabar stojamųjų į universitetus ir Vilniaus kolegiją nebeliko - dėl pasirinktos studijų vietos bendrojo lavinimo mokyklų absolventai konkuruoja pagal konkursinius balus, kuriuos sudaro valstybinių egzaminų ir atskirų dalykų metiniai vertinimai.
|
|
|
| | Panevėžio teatre „Menas“ įvyko vienintelis Lietuvoje tarptautinis neįgaliųjų teatrų festivalis „Širdys vilÄiai plaka“. Pagrindinis festivalio tikslas – keisti visuomenÄ—s nuomonÄ™ apie neįgalų žmogų, sudaryti iÅ¡skirtines sÄ…lygas neįgaliajam iÅ¡reikÅ¡ti save, pajusti savo vertÄ™.
Å iemetis renginys sulaukÄ— ypaÄ didelio neįgaliųjų susidomÄ—jimo - dalyvavo 11 neįgaliųjų teatrų trupių iÅ¡ Lietuvos, Latvijos, Danijos. Tarptautinis bendradarbiavimas su Å¡iais partneriais neįgaliųjų teatrinio ugdymo srityje tÄ™siasi nuo 1995 m. Užsienio Å¡alių delegacijų vizito tikslas – dalyvauti ne tik festivalyje, bet ir ES „Jaunimo“ programos finansuojamame neįgaliųjų socialinÄ—s integracijos projekte, kuriame dalijamasi neįgaliųjų meninių gebÄ—jimų stiprinimo patirtimi bei idÄ—jomis.
Festivalio organizatoriai - Jaunuolių dienos centras ir Panevėžio specialioji internatinė mokykla. Neįgaliųjų teatrų festivaliai Panevėžyje organizuojami nuo 1996 metų.
|
|
|
| | Remiant Europos socialiniam fondui (ESF), Vilniaus Ozo vidurinė mokykla pradeda įgyvendinti projektą "Nuotolinio mokymo(si) kursas VIII-IX klasei". Bendra projekto vertė – 507 tūkst. litų. Dėl paramos šiam projektui įgyvendinti buvo pasirašyta trišalė LR švietimo ir mokslo ministerijos, Paramos fondo ESF agentūros ir Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos sutartis. Vilniaus miesto savivaldybė yra šio projekto partneris.
Projekto tikslas – kurti patraukliÄ… mokymosi aplinkÄ…, padÄ—ti žmonÄ—ms įgyti bendrÄ…jį iÅ¡silavinimÄ…, diegti naujus mokymo(si) metodus, plÄ—toti nuotolinio mokymo(si) sistemÄ… Lietuvoje. Nuotolinio mokymo(si) sistema vidurinÄ—je mokykloje diegiama ir tobulinama, siekiant grąžinti į Å¡vietimo sistemÄ… "iÅ¡kritusiuosius": skatinti vaikus ir darbingo amžiaus suaugusiuosius, neturinÄius pagrindinio ir vidurinio mokslo baigimo pažymÄ—jimo, grįžti į mokyklÄ….
Vilniaus Ozo vidurinÄ— mokykla jau antrus metus įgyvendina projektÄ… "Nuotolinio mokymo(si) kursas X-XII klasei". Jau dabar Å¡ioje mokykloje X-XII klasÄ—se nuotoliniu bÅ«du mokosi daugiau nei Å¡imtas moksleivių. Kreipiasi vis daugiau norinÄiųjų kitais mokslo metais mokytis tokiu bÅ«du. Mokykloje jau yra sukurta X-XII klasių nuotolinio mokymo medžiaga, įrengta moderni kompiuterių klasÄ—.
Antrojo projekto metu bus parengta nuotolinio mokymo VIII ir IX klasės visų mokomųjų dalykų medžiaga, kurią sudaro dalyko teorinė medžiaga, interaktyvios (savikontrolės) užduotys, praktiniai, kūrybiniai ir kontroliniai darbai. Visi šių klasių mokomieji dalykai bus skelbiami virtualioje (WebCT) terpėje, kurioje ir dirbama su projekto dalyviais: bendraujama elektroniniu paštu, rengiamos diskusijos, organizuojamos vaizdo konferencijos ir paskaitos.
Sukurta nuotolinio mokymo(si) sistema mokykloje užtikrins galimybę mokytis bet kokio amžiaus žmonėms jiems tinkamu metu ir tinkamomis sąlygomis.
Projekto įgyvendinimo vieta geografiškai neribota: kursas pasiekiamas visur, kur egzistuoja internetinis ryšys.
|
|
|
| | Penktadienio popietę Kaune prasidėjo visą savaitgalį trukusi miesto gimtadieniui skirta šventė "Kauno dienos 2006", kurioje vyko įvairiausi renginiai ir pramogos. Iki sekmadienio mieste vyko apie 50 renginių, kuriuose dalyvavo iki 6 tūkst. įvairių atlikėjų, menininkų, prekybininkų, amatininkų, sportininkų ir kitų dalyvių.
Penktadienio vakarÄ… Å¡ventÄ™ atidarÄ— projektas "Perpetuum mobile" į visumÄ… jungiantis Å¡viesos, ugnies, muzikos, Å¡okio, gyvo garso elementus. Renginyje dalyvavo Kauno miesto simfoninis orkestras ir lengvosios muzikos orkestras. Tradicinis žirgų konkÅ«ras Kauno miesto mero taurei laimÄ—ti pradÄ—jo Å¡ventinÄ™ Å¡eÅ¡tadienio programÄ…. VÄ—lyvÄ… vakarÄ… gimtadienio dalyviai galÄ—jo pamatyti kaunieÄio kompozitoriaus Giedriaus KupreviÄiaus sukurtÄ… legendinį miuziklÄ… "Ugnies medžioklÄ— su varovais". Å iais metais neliko pamirÅ¡tos ir kaunieÄių Å¡eimos. Visi sekmadienio dienos renginiai buvo skirti bÅ«tent joms. Mažieji dainininkai mamos skyrÄ— koncertÄ… - "Mamos lopÅ¡inÄ—se". Akcija "Gimti su marÅ¡kinÄ—liais dar ne viskas, svarbiausia gyventi su jais" apdovanojo Kauno miesto gimtadienio metu gimusius kÅ«dikius. Tris dienas trukusį gimtadienį vainikavo PrancÅ«zijos grupÄ— "no Jazz" ir tradicinis fejerverkas ant Aleksoto tilto.
"Kauno dienos" sumanytos švęsti pažymint 1463 metų gegužės 20 dieną, kai Lietuvos kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis pasirašė vienintelį iki šių dienų išlikusį miesto privilegijų dokumentą. Kauno miesto dienos organizuojamos 8 kartą.
|
|
|
| | Lietuvos studentų atstovybių sÄ…junga (LSAS) kartu su "Studentų bendruomenÄ—s" iniciatyvine grupe steigia metinÄ™ "Aktyvaus studento su negalia stipendijÄ…". Stipendija turÄ—tų bÅ«ti skiriama gerai besimokanÄiam, pilietiÅ¡kai aktyviam, taÄiau tuo paÄiu neįgaliam studentui. Akcijos iniciatorių teigimu, tai dar vienas padrÄ…sinimas jauniems, tokiÄ… daliÄ… turintiems žmonÄ—ms labiau įsitraukti į visuomenÄ—s gyvenimÄ….
LSAS prezidentÄ—s IndrÄ—s VareikytÄ—s teigimu, neįgaliųjų studentų integracija į aukÅ¡tojo mokslo sistemÄ… yra viena iÅ¡ naujųjų LSAS veiklos sriÄių, kurioje ketiname dirbti. Lietuva viena iÅ¡ atsiliekanÄių Å¡alių Å¡ioje srityje, todÄ—l delsti nebegalime. Tikimasi, jog Å¡ių stipendijų įteikimas taps puikiu paskatinimu neįgaliems studentams aktyviau dalyvauti visuomeninÄ—je veikloje.
|
|
|
| | Vilniaus bendradarbiavimo su užsienio šalių miestais tarybos iniciatyva praėjusią savaitę Taline vyko Vilniaus dienos renginiai.
Vilniaus dieną pradėjo Talino pramonės, prekybos ir amatų rūmuose surengtas abiejų miestų verslininkų susitikimas. Susitikime dalyvavę Talino ir Vilniaus merai pasidžiaugė, kad nuolat auga ekonominis šalių bendradarbiavimas ir abipusės investicijos. Talino miesto savivaldybės atstovai pristatė raidos planus, investicijų pritraukimo strategiją, pasakojo apie turizmo plėtros pasiekimus. Siekiant sustiprinti investuotojų domėjimąsi Baltijos šalimis, buvo aptarta galimybė Vilniaus, Rygos ir Talino miestams 2007 metais kartu dalyvauti kasmetinėje Kanų nekilnojamo turto parodoje.
Vilniaus dienos proga Lietuvos sostinÄ— Talinui padovanojo kultÅ«rinÄ™ programÄ… – pagrindinÄ—se Talino miesto aikÅ¡tÄ—se vyko liaudies muzikos ir Å¡okių kolektyvo "Sutaras", SenamiesÄio teatro aktorių pasirodymai, Talino gyventojai buvo vaiÅ¡inami nacionaliniu lietuvių patiekalu – cepelinais.
Vakare Talino rotušėje vyko Vilniaus gitarų kvarteto pasirodymas, viename klubų koncertavo Danieliaus Praspaliauskio džiazo kvartetas.
Siekdama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, 2005 metais Vilniaus miesto savivaldybė įkūrė Bendradarbiavimo su užsienio šalių miestais tarybą. Jos veikloje dalyvauja meno, kultūros, verslo ir mokslo bendruomenių atstovai.
|
|
|
| | Lietuvos studentai jau šį savaitgalį galÄ—jo pasidalinti menine patirtimi pirmÄ… kartÄ… Vilniuje vyksianÄiame Europos universitetų teatrų forume "Perpetuum Mobile". Pagrindinis forumo rengÄ—jų siekis buvo parodyti glaudesnį ryšį tarp mokslo ir meno, tarp technikos ir teatro ne tik scenoje, bet ir už jos ribų, atkreipti dÄ—mesį į iÅ¡likusius įdomesnius technikos kÅ«rybinio paveldo objektus, jų panaudojimo kultÅ«ros reikmÄ—ms galimybes. Tuo tikslu buvo įgyvendinama ir tarptautinÄ— kÅ«rybinÄ— akcija, skirta technikos paveldui, - "Atminties ir pažinimo takasâ€. Akcijos metu studentai iÅ¡samiai susipažino su tokiais egzotiÅ¡kais technikos paveldo objektais, kaip senoji Vilniaus universiteto observatorija, PÅ«Äkorių patrankų liejykla, PÅ«Äkorių vandens malÅ«nas, Panerių geležinkelio tunelis, Vilniaus lokomotyvų remonto depas, SereikiÅ¡kių parko vandenvietÄ—, Vilniaus gynybinÄ—s sienos bastÄ—ja. SurinkÄ™ apie Å¡iuos objektus kiek galima daugiau informacijos akcijos dalyviai bandÄ— juose ar prie jų įgyvendinti savo menines fantazijas.
Projekte dalyvavo universitetų teatrų trupės iš Ispanijos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Kanados bei Lietuvos, teatro pedagogai iš Švedijos ir Graikijos.
Ateityje numatomi projektai, skirti Vilniaus apylinkių dvarų kultūriniam paveldui, Vilniaus studentijos istorijai (filomatų-filaretų judėjimas), Vilniaus universiteto 430-osioms metinėms.
|
|
|
| | Lietuvoje sekmadienį buvo minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šia proga visoje Lietuvoje vyko šventiniai renginiai.
Vilniuje minÄ—jimas prasidÄ—jo miÅ¡iomis už Lietuvos partizanus ir laisvÄ—s gynÄ—jus. Lietuvos kariuomenÄ—s Å v.Ignoto bažnyÄioje aukojamose miÅ¡iose dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, kraÅ¡to apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, Lietuvos kariuomenÄ—s vadas generolas majoras Valdas Tutkus, kiti kraÅ¡to apsaugos sistemos civilinÄ—s ir karinÄ—s vadovybÄ—s atstovai. VÄ—liau aikÅ¡tÄ—je prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos vyko iÅ¡kilminga partizanų pagerbimo ceremonija - buvo pakelta Lietuvos valstybinÄ— vÄ—liava ir pristatytos partizanų vÄ—liavos, tylos minute ir karių salvÄ—mis pagerbti žuvusieji už tÄ—vynÄ—s laisvÄ™, padÄ—tos gÄ—lÄ—s prie partizanų vado generolo Jono ŽemaiÄio paminklo.
Sekmadienio popietÄ™ vilnieÄiai ir miesto sveÄiai buvo kvieÄiami į KariuomenÄ—s ir visuomenÄ—s vienybÄ—s Å¡ventÄ™ Vingio parke. ÄŒia buvo iÅ¡augÄ™s karinis palapinių miestelis, sveÄiams buvo rodomos ginkluotÄ—s ir technikos ekspozicijos, veikÄ— fotografijų paroda Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinÄ—se misijose tema, taip pat vyko įvairios varžybos, buvo vežiojama karinÄ—mis maÅ¡inomis, norintieji galÄ—jo iÅ¡mÄ—ginti savo jÄ—gas specialiai įrengtame kliÅ«Äių ruože. Renginio metu buvo galima stebÄ—ti lengvųjų lÄ—ktuvų akrobatinius skrydžius ir paraÅ¡iutininkų Å¡uolius.
Išskirtine šių metų renginio puošmena tapo karinių orkestrų pasirodymas. Šeši Lietuvos kariniai orkestrai ir Estijos gynybos pajėgų orkestras surengė koncertą po atviru dangumi Vingio parko estradoje. Koncertas baigėsi fejerverkais.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės diena taip pat buvo minima Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir kituose Lietuvos miestuose - buvo organizuojamos ginkluotės ir technikos parodos, kariški atrakcionai, sporto varžybos, vyko karinių orkestrų, liaudies meno kolektyvų ir šiuolaikinės muzikos atlikėjų koncertai.
|
|
|
| | Pasinaudojus Europos socialinio fondo parama, VieÅ¡ojoje įstaigoje Daugų technologijos ir verslo mokykloje (VÅ¡Ä® Daugų TVM) nuo 2005 m. rugsÄ—jo 1 dienos vykdomas suaugusiųjų pagrindinis mokymas. Alytaus, Trakų ir VarÄ—nos rajonų sankirtoje esanÄių kaimo vietovių suaugusieji, laiku neįgijÄ™ pagrindinio iÅ¡silavinimo (nebaigÄ™ 9-10 klasių) ir atsidÅ«rÄ™ socialinÄ—je atskirtyje, turi galimybÄ™ sugrįžti į mokyklÄ….
Už ES lėšas 18 VšĮ Daugų TVM mokytojų jau pakėlė kvalifikaciją darbui su suaugusiais, mokykla įsigijo nešiojamą kompiuterį, vaizdinių mokymo priemonių, vadovėlių. Mokyklos mokytojai mokinių savarankiškam mokymuisi parengė metodinę medžiagą: trylika mokomųjų dalykų komplektų 9 klasės ir keturiolika – 10 klasės mokiniams.
2005/2006 m. m. pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programÄ… 9 ir 10 klasÄ—se jau mokÄ—si 47 žmonÄ—s iÅ¡ Alytaus, VarÄ—nos, Trakų ir kitų rajonų. Per trejus projekto įgyvendinimo metus mokysis ir įgis pažymÄ—jimus apie 100 suaugusių žmonių, kurie dÄ—l įvairių priežasÄių negalÄ—jo laiku baigti pagrindinÄ—s mokyklos. Mokymas 9 ir 10 klasÄ—je bus vykdomas neakivaizdiniu bÅ«du.
Projektas ,,Socializacija mokantis" įgyvendinamas pagal Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto ,,ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymas" 4 priemonÄ™ ,,Mokymosi visÄ… gyvenimÄ… sÄ…lygų plÄ—tojimas". Trejus metus truksianÄiam projektui Europos socialinis fondas skyrÄ— daugiau kaip 370 tÅ«kst. litų.
|
|
|
| | Lietuvos atstovaujanti grupÄ— „LT United“ AtÄ—nuose vykusiame Eurovizijos dainų konkurso finale užėmÄ— Å¡eÅ¡tÄ… vietÄ…. Tai geriausias iki Å¡iol mÅ«sų Å¡alies pasirodymas Eurovizijoje. IÅ¡ viso televizijos žiÅ«rovai lietuviams skyrÄ— 162 taÅ¡kus. O Eurovizijos nugalÄ—tojais tapo suomių siaubÅ«nai „Lordi“ su daina „Hard Rock Hallelujah“ (292 taÅ¡kai). Antras po nugalÄ—tojų liko Rusijos atlikÄ—jas Dima Bilanas su daina „Never Let You go“(248 taÅ¡kai), treÄiÄ… vietÄ… užėmÄ— Bosnija ir Hercegovina su daina „Lejla“ (229), ketvirtÄ… – rumunų Mithai Tristariu su daina „Tornero“ (172), o penktÄ… – Å vedijos atlikÄ—ja Carola su daina „Invincible“ (170).
51-ajame Eurovizijos dainų konkurse Lietuvai Å¡iemet atstovavo į grupÄ™ „LT United“ susibÅ«rÄ™ Å¡eÅ¡i Lietuvos scenos vilkai: Andrius Mamontovas, Marijonas MikutaviÄius, Viktoras „Vee“ Diawara, Saulius „Samas“ UrbonaviÄius, Eimantas Belickas ir Arnoldas LukoÅ¡ius.
Ligi šiol geriausias lietuvių pasiektas rezultatas Eurovizijoje buvo grupės „Skamp“ 13-oji vieta 2001 metais Kopenhagoje.
|
|
|
| | Susirūpinimą dėl kalboje įsivyravusio šiuolaikinio jaunimo slengo teatralai perkėlė į sceną. Koncertų salėje įvyko muzikinės istorijos „Skraidantis laivas“ premjera. To paties pavadinimo rusų liaudies pasakos herojai žiūrovus mokė gerbti savo kalbą. Kaip tradicinės rusų pasakos herojai jaustųsi sutikę berniuką, kurio galva prikimšta modernybių? Tokia situacija sprendžiama muzikiniame jaunimo teatro „Otrada“ („Džiaugsmas“) spektaklyje.
Klaipėdos moksleivių spektaklį, virtusį rusų kalbos kultūros pamokėle, šią savaitę planuojama parodyti Vilniaus ir Šiaulių publikai.
Spektaklio organizatoriai – prieš savaitę Klaipėdoje įkurtas Tarptautinis kultūros ir meno centras. Viešosios įstaigos, kuriai vadovauja Viktorija Voronova, pagrindinė funkcija – renginių organizavimas.
|
|
|
| | Bulgarijos kurortinio miesto Varnos archeologijos muziejuje penktadienį atidaryta žymaus lietuvių valstybininko, medicinos daktaro Jono BasanaviÄiaus, fotografijų paroda. Parodos atidaryme dalyvavo ir prezidentas Valdas Adamkus, kuris atvyko į VarnÄ… dalyvauti Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovų konferencijoje. KalbÄ—damas su žurnalistais V.Adamkus pabrėžė, kad J.BasanaviÄius yra žmogus, kuriuo gali dalintis abi tautos - ir lietuvių, ir bulgarų. Pabrėžęs, kad iÅ¡ parodos eksponatų matyti, kiek daug J.BasanaviÄius yra padarÄ™s Varnos miestui, prezidentas pridÅ«rÄ—, kad Lietuvai Å¡i asmenybÄ— yra ypatingai brangi. "Jis yra laisvÄ—s ir nepriklausomybÄ—s simbolis", - kalbÄ—jo V.Adamkus.
Parodoje eksponuojama dvideÅ¡imt J.BasanaviÄiaus darytų Varnos ir miesto apylinkių nuotraukų. Parodoje taip pat galima iÅ¡vysti kitų autorių nuotraukas ir dokumentų kopijas, liudijanÄias apie J.BasanaviÄiaus ryÅ¡ius su Bulgarija. J.BasanaviÄius fotografuoti Varnoje pradÄ—jo apie 1898 metus. Jo archyve, kuris Å¡iuo metu saugomas Lietuvos tautosakos ir literatÅ«ros institute, yra apie 60 nuotraukų.
J.BasanaviÄiaus atiminimas Varnoje įamžintas miesto Medicinos istorijos muziejaus ekspozicijoje, jo vardu pavadinta gatvÄ—. Vietoje, kurioje stovÄ—jo J.BasanaviÄiaus namas, pastatyta paminklinÄ— lenta.
ParodÄ…, skirtÄ… 155-ųjų J.BasanaviÄiaus gimimo metinių proga, surengÄ— Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos ambasada Graikijoje. Pasibaigus parodai, ekspozicija bus padovanota Varnos muziejui.
|
|
|
| | PirmÄ… kartÄ… užsienyje gyvenantiems Lietuvos pilieÄiams suteikta galimybe vietos mokykloje laikyti valstybinius brandos egzaminus Å¡iemet pasinaudojo tik viena mÅ«sų tautietÄ— – Gdansko licÄ—jaus moksleivÄ—. Nors apie tokiÄ… galimybÄ™ buvo skelbta internete, galbÅ«t užsienyje gyvenantiems moksleiviams pritrÅ«ko informacijos. Užsienio lietuvių bendruomenių nuomone, kitose Å¡alyse gyvenanÄių Lietuvos jaunuolių poreikis laikyti egzaminus, kurie padÄ—tų lengviau stoti į mÅ«sų Å¡alies universitetus – realus.
Užsienyje bendrojo lavinimo mokyklas lankantiems moksleiviams galimybÄ— laikyti Lietuvos valstybinius brandos egzaminus suteikiama atskiru sprendimu, atsižvelgiant į užsienio valstybÄ—je esanÄios Å¡vietimo institucijos patikimumÄ… ir administracijos galimybes užtikrinti egzaminų vykdymo procedÅ«ras. Toje Å¡alyje, kur gyvena, laikyti vienÄ… ar kelis Lietuvos valstybinius brandos egzaminus moksleiviai galÄ—s per pakartotinÄ™ sesijÄ…. Å iemet ji vyks birželio 15- liepos 10 dienomis. GalimybÄ— laikyti pasirinktus egzaminus abiturientams bus užtikrinta nepaisant to, kiek konkreÄioje mokykloje mokosi abiturientų iÅ¡ Lietuvos. DÄ—l kol kas menko tokių egzaminų populiarumo ateityje jų neplanuojama atsisakyti.
Patikimų duomenų, kiek mÅ«sų Å¡alies pilieÄių mokosi užsienio bendrojo lavinimo mokyklose, nÄ—ra, nes kai kurios valstybÄ—s dÄ—l duomenų konfidencialumo apie tai informacijos neteikia. Å alyse, kur telkiasi didesnÄ—s lietuvių bendruomenÄ—s, steigiamos sekmadieninÄ—s lietuviÅ¡kos mokyklos. Tautinių mažumų ir iÅ¡eivijos departamento duomenimis, vien Europoje tokiose ugdymo įstaigose Å¡iais mokslo metais gimtosios kalbos mokosi apie 3200 vaikų ir jaunuolių. Nuo rugsÄ—jo užsienyje veikia 143 lietuviÅ¡kos ugdymo įstaigos. Daugiausiai - net 30 - Kaliningrado srityje, 25 - JungtinÄ—se Amerikos Valstijose, 14 - Lenkijoje, 12 - Baltarusijoje, 11 - Latvijoje, po 8 - Australijoje ir Ukrainoje, 7 - Rusijos Federacijoje, po 4 - Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje, po 3 - Ispanijoje ir Vokietijoje, po 1 - Airijoje, Estijoje, Gruzijoje, Kazachstane, Moldovoje, Norvegijoje, Olandijoje, PrancÅ«zijoje, Å vedijoje, Å veicarijoje, ir Uzbekijoje.
|
|
|
| | Gegužės 9-18 dienomis Å vedijos ambasados kartu su Å vedijos prekybos taryba organizavo vaikų kultÅ«ros savaites "PastebÄ—kime vaikÄ…". Jų metu į žaidimų aikÅ¡telÄ™ buvo kvieÄiami ypatingieji sveÄiai (VIP)- vaikai. KiekvienÄ… dienÄ… nuo gegužės 9-18 dienos ambasada pristatÄ— programÄ…, kurios metu buvo galima pažaisti žaidimų aikÅ¡telÄ—je, apsilankyti pieÅ¡imo kambaryje, rengiamame bendradarbiaujant su Vilniaus Vaikų ir jaunimo galerija arba pasiklausyti į lietuvių kalbÄ… iÅ¡verstos Å¡vedų vaikų literatÅ«ros skaitymų, kuriuos surengti padÄ—jo Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto BibliotekininkystÄ—s ir informacijos mokslo institutas. ÄŒia susitiko svarbiausieji renginio sveÄiai- pakviesti vaikai, politikai ir visuomenÄ—. Seminarai ir apskrito stalo diskusijos suaugusiems, kuriuose dalyvavo praneÅ¡Ä—jai iÅ¡ Å vedijos padÄ—jo iÅ¡plÄ—sti bendradarbiavimo tarp Å vedijos ir Lietuvos galimybių spektrÄ….
Dviejų Å vedijos vaikų kultÅ«ros savaiÄių metu Å vedijos ambasada parodÄ— Lietuvos vaikams ir suaugusiems keletÄ… Å vedijos pavidalų: žaidimų aikÅ¡telÄ™, pieÅ¡imo kambarį ir Å¡vedų vaikų literatÅ«ros skaitymus Å vedijos ambasadoje, Å¡iuolaikinį Å¡okį visai Å¡eimai, europinÄ—s perspektyvos Å¡vedų filmÄ… jaunimo auditorijai, „Svajonių namų ir Jaunimo teatro rengiamÄ… dviejų dienų dramos užsiÄ—mimus paaugliams, o teatras Regionteatern Blekinge Kronoberg vieÅ¡Ä—jo „Assitej Lietuva“ Å iaurÄ—s ir Baltijos Å¡alių teatro festivalyje KlaipÄ—doje pristatydamas pjesÄ™ patiems mažiausiems žiÅ«rovams.
|
|
|
| | Pasaulio universitetuose visapusės studentų su negalia integracijos į studijų procesą problema sprendžiama plėtojant specialiųjų paslaugų sistemas ir aplinkos pritaikymą. Tai parodė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) kovo – balandžio mėnesiais atliktas tikslinis žmonių su specialiaisiais poreikiais padėties užsienio šalių aukštosiose mokyklose tyrimas (elektroniniu būdu apklausta 16 didžiausių aukštųjų mokyklų iš Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos).
Dauguma apklausoje dalyvavusių aukÅ¡tųjų mokyklų darbuotojų, atsakingų už veiklas studentų su negalia srityje, teigÄ—, kad studentų su negalia problemomis jų aukÅ¡tosiose mokyklose rÅ«pinasi konsultavimo centrai ar specialÅ«s padaliniai. Finansavimas tokiai veiklai paprastai gaunamas iÅ¡ Å¡alių Vyriausybių fondų. Lygių galimybių užtikrinimas studentams su negalia siekiant visaverÄių studijų – pagrindinÄ— minÄ—tų konsultavimo centrų, specialių padalinių veiklos kryptis. Å iuose centruose studentai su negalia gali naudotis specialia kompiuterizuota technika, skirta mokytis, laikyti egzaminus. Dalis konsultavimo centrų, padalinių vertina studentų su negalia gyvenamųjų patalpų bÅ«klÄ™.
Dažniausiai įvardinti aplinkos pritaikymo pavyzdžiai - liftai, pakylimai, automatinės durys, pritaikytos transporto priemonės pasiekti universitetą ar gyvenamąsias patalpas, įrengtos ir pritaikytos auditorijos, teikiamos specialistų konsultacijos.
LSS tęs pradėtą veiklą studentų su negalia srityje ir birželio mėnesio pradžioje organizuojamos konferencijos ,,Ar aukštasis mokslas prieinamas neįgaliajam?" metu remdamasi atlikto tyrimo duomenimis pristatys išsamią studiją ,,Neįgaliųjų studentų konsultavimo centras ir jo diegimo galimybės".
LSS duomenimis, vienintelis Lietuvoje Neįgaliųjų studentų karjeros centras veikia Šiauliuose.
|
|
|
| | Vieno garsiausių Lietuvos fotografo Antano Sutkaus darbai pristatyti prestižinėje Londono fotografijos mugėje kartu su pirmąja fotografo solo paroda Jungtinės Karalystės sostinėje.
A.Sutkaus paroda „Daily Life Archives 1959-1993†gegužės 15 d., Londono centre esanÄioje White Space galerijoje. Gegužės 19 dienÄ… su A.Sutkaus kÅ«ryba bus galima susipažinti ir viename svarbiausių JungtinÄ—s KaralystÄ—s fotografijos renginių – tarptautinÄ—je “Photo-London†mugÄ—je, kurioje Å¡iemet įvairių menininkų darbus pristato galerijos bei fotografijos žurnalai iÅ¡ Londono, Niujorko, Romos, Frankfurto, Prahos, Roterdamo, Paryžiaus, Maskvos, Belfasto ir kitų Å¡alių. KaraliÅ¡kojoje meno akademijoje vyksianÄioje mugÄ—je bus surengta lietuvių fotografo paskaita, kurioje jis pasakos apie savo kÅ«rybÄ…. Parodos Londone metu bus pristatyti svarbiausi A.Sutkaus darbai, tarp jų – 1959-aisiais pradÄ—tos serijos “Lietuvos žmonÄ—s†bei garsiosios Jeano-Paulo Sartre’o and Simone de Beauvoir vieÅ¡nagÄ—s Lietuvoje fotografijos.
Nors tai pirmoji Å¡io fotografo solo paroda JungtinÄ—je KaralystÄ—je, jo fotografijų yra įsigijusi ir viena svarbiausių Å¡iuolaikinio meno citadelių — Viktorijos ir Alberto muziejus. Lietuvos NacionalinÄ—s premijos laureato aistrÄ… fiksuoti kasdienybÄ—s akimirkas praÄ—jusiÄ… savaitÄ— apraÅ¡Ä— vienas didžiausių JungtinÄ—s KaralystÄ—s dienraÅ¡Äių “Daily Telegraphâ€, o įtakingasis “The Timesâ€, pristatydamas Londono fotografijos mugÄ™, priminÄ—, jog “Lietuvos garsiausio fotografo Å¡viesÅ«s kasdienio savo Å¡alies gyvenimo vaizdai lyginami su André Kertész bei Henri Cartier-Bressono darbaisâ€.
Parodą bei fotografo darbų pristatymą “Photo-London†mugėje rengia LR Kultūros ministerija bei White Space galerija.
|
|
|
| | Nuo 2007 m. rugsÄ—jo 1 d. darželiai ir mokyklos, vykdanÄios ikimokyklinio ugdymo programas, turÄ—s realiÄ… galimybÄ™ pagal įstaigÄ… lankanÄių vaikų poreikius, mokymosi stilių, patirtį, tÄ—vų lÅ«kesÄius rengti savo įstaigos ikimokyklinio ugdymo programÄ…. Jos turinys bus dar labiau “priartinamas prie vaikoâ€, realesnis ir konkretesnis. Parengti tokiÄ… programÄ… pedagogams padÄ—s Å vietimo ir mokslo ministerijos parengtas leidinys - “MetodinÄ—s rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengtiâ€. Jau gegužės mÄ—nesį jis pasieks darželius ir mokyklas. Tikimasi, kad pedagogų bendruomenÄ—, kurianti savo įstaigos ugdymo programÄ…, galÄ—s formuluoti konkretų ugdymo(si) turinį bei metodus. Kiekvienas pedagogas įgys teisÄ™ ir laisvÄ™ pats rinktis, modeliuoti, iÅ¡mÄ—ginti ir tobulinti ugdymo programÄ…. Be to, į programos kÅ«rimÄ… siÅ«loma įtraukti vaikus ir tÄ—vus, tiesiogiai atspindint jų poreikius ir lÅ«kesÄius. Taip pat tokioje programoje galima geriau iÅ¡ryÅ¡kinti steigÄ—jų bei vietos regiono poreikius, Å¡vietimo ir ugdymo paslaugų tinklo ypatumus. Taigi turÄ—tų suintensyvÄ—ti steigÄ—jo, vietos bendruomenÄ—s ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimas. Kuriant ikimokyklinio ugdymo programas konkreÄioms institucijoms rasis programų įvairovÄ—, bus galima praktiÅ¡kai iÅ¡bandyti įvairesnes ugdymo idÄ—jas, bÅ«dus, modelius, gerÄ—s įstaigų bendradarbiavimas, patirtis kaita. Taigi ugdymas taps kokybiÅ¡kesnis.
2005 m. Å vietimo ir mokslo ministerijos parengtas ir patvirtintas „Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų apraÅ¡as.“ 2005 m. Å vietimo ir mokslo ministerija ir Pedagogų profesinÄ—s raidos centras vykdÄ— projektÄ… „Ikimokyklinio ugdymo programų modeliavimas“, kuriame dalyvavo 30 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, dirbanÄių pagal ikimokyklinio ugdymo programÄ…, komandos. Kartu su projekte dalyvaujanÄiais mokslininkais ir vadybininkais mokÄ—si rengti ugdymo programas, jas analizavo, teikÄ— siÅ«lymus metodines rekomendacijas rengusiems autoriams.
|
|
|
| | Pastarosiomis savaitėmis Kaliningrade vyko keletas svarbių kultūros renginių - pristatyti du lituanistikos leidiniai, surengtas pleneras.
Penkis kartus per metus leidžiamas literatÅ«ros ir publicistikos žurnalas „Baltika“ iÅ¡leido precedento neturintį numerį. PaantraÅ¡tÄ— skelbia „Kaliningradas-KlaipÄ—da“ (jokiems kitiems užsienio miestams kolei kas neparengtas nÄ— vienas numeris; žurnalas leidžiamas nuo 2001 metų). Turinyje — 14 klaipÄ—dieÄių apsakymai, eilÄ—s, taip pat kaliningradieÄio lietuviÅ¡kai kalbanÄio okeonografo Emilio Jemeljanovo apsakymai — karo metų prisiminimai; taip pat — KlaipÄ—dos menotyrininku, istoriku, publicistų straipsniai apie LietuvÄ…, KaraliauÄių. Taip pat pristatyta pirmÄ… kartÄ… po TSRS suirimo į rusų kalbÄ… iÅ¡versta ir Kaliningrade iÅ¡leista lietuvių prozininko knyga. Tai Rimanto ÄŒerniausko apsakymų knyga „Gusto istorijos“. Knygos iÅ¡leidomÄ… finansavo Kaliningrado merija, su KlaipÄ—dos savivaldybe pasiraÅ¡iusi „Trijų K“ (KlaipÄ—da-KultÅ«ra-Kaliningradas) bendradarbiavimo sutartį. Pernai pagal šį bendradarbiavimÄ… KlaipÄ—doje buvo iÅ¡leista Olego GluÅ¡kino prozos vertimų knyga.
Å alia Kaliningrado, Svetlogorsko mieste visÄ… savaitÄ™ veikÄ— dailininkų pleneras, skirtas Mažosios Lietuvos dailininkui Pranui DomÅ¡aiÄiui (1880-1965). Å eÅ¡i KlaipÄ—dos ir Å¡eÅ¡i Kaliningrado menininkai dirbo įsikÅ«rÄ™ „Pasakininko E.T.A.Hofmano namuose“. Buvo suorganizuota iÅ¡vyka į gimtÄ…jį P.DomÅ¡aiÄio Gajevo (Kropynų) kaimÄ…, kur prie namo, kuriame gimÄ— bÅ«simasis dailininkas, buvo pritvirtinta paminklinÄ— lenta. Vakarais vykdavo paskaitos apie KaraliauÄiaus kraÅ¡to istorijÄ…, Kionigsbergo ir Kaliningrado dailininkus. PlenerÄ… surengÄ— Kaliningrado ir KlaipÄ—dos savivaldybÄ—s, vykdydamos prieÅ¡ metus pasiraÅ¡ytÄ… „Trijų K“ (KlaipÄ—da-kultÅ«ras-Kaliningradas) sutartį, o taip pat P.DomÅ¡aiÄio galerija, Kaliningrado meno galerija, Lietuvos Generalinio konsulato Kaliningrade kultÅ«ros ataÅ¡atas. Pasibaigus savaitÄ—s darbui Svetlogorske, pleneras persikÄ—lÄ— į PalangÄ…, kur truks iki gegužės 25 dienos.
Valstybinei KlaipÄ—dos paveikslų galerijai prieÅ¡ kelerius metus buvo suteiktas Prano DomÅ¡aiÄio vardas. Tai žinomiausias pasaulyje lietuvių kilmÄ—s Mažosios Lietuvos dailininkas, 1965 mirÄ™s Pietų Afrikoje, Keiptaune. Didžioji jo palikimo dalis jau perduota Lietuvai.
|
|
|
| | Šiandien visas pasaulis pažymi Tarptautinę informacinės visuomenės dieną. Šventės idėja yra pasaulio mastu populiarinti internetą, o taip pat informacines technologijas apskritai.
Å ių metų kovo 27 d. JTO GeneralinÄ— AsamblÄ—ja priÄ—mÄ— A/RES/60/252 rezoliucijÄ…, kuri paskelbÄ— gegužės 17 d. informacinių technologijų diena. AnksÄiau Å¡i diena buvo pažymima kaip TarptautinÄ— telekomunikacijų diena, o tai susijÄ™ su TarptautinÄ—s elektros ryÅ¡ių sÄ…jungos sukÅ«rimu 1865 m. AnksÄiau Å¡i diena skatino vystyti pasaulyje ryÅ¡ius nuo telegrafijos iki Å¡iuolaikinių komunikacijų ir informacinÄ—s erdvÄ—s. Ä®vertinus pastangas vystant telekomunikacijas, pasaulinio virÅ¡Å«nių susitikimo informacinÄ—s visuomenÄ—s klausimais metu 2005 m. Tunise buvo priimta „Tuniso informacinÄ—s visuomenÄ—s vystymo programa“ ir Kreipimasis į JTO GeneralinÄ™ AsamblÄ—jÄ… gegužės 17 d. paskelbti Tarptautine informacinÄ—s visuomenÄ—s diena.
„Tuniso informacinÄ—s visuomenÄ—s vystymo programa“ turi skatinti populiarizuoti internetÄ… ir informacines technologijas visame pasaulyje, kad tai taptų vyraujanÄia komunikacijos priemone visame pasaulyje. Å ios akcijos tikslas – skatinti, kad kasmet kiltų informuotumo apie Å¡io globalaus instrumento svarbÄ… lygis, apie galimybes, kurios atsiveria plaÄiai naudojant informacines technologijas, o taip pat apie „elektroninÄ—s nelygybÄ—s“ pasauliniu mastu įveikimo kelius.
|
|
|
| | Gegužės 10–14 dienomis KlaipÄ—doje, Palangoje, Kretingoje ir Gargžduose Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociacija „Asitežas“ (prezidentÄ— Violeta PodolskaitÄ—) organizavo II tarptautinį teatrų vaikams ir jaunimui festivalį. Programoje – Lietuvos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Å vedijos, Suomijos, Vokietijos teatrų dramos ir lÄ—lių spektakliai įvairiai – nuo 3 iki 103 metų – publikai. Vienas svarbiausių festivalio Å¡vieÄiamųjų tikslų – atskleisti jaunai publikai, spektaklių kÅ«rÄ—jams, mokyklinių teatrų vadovams spektaklių vaikams ir jaunimui formų ir tematikos įvairovÄ™. Vaidinama buvo ne tik KlaipÄ—dos dramos teatre, bet ir mokyklose, pramonÄ—s objektuose ir net vaikų ligoninÄ—je.
|
|
|
| | Išklausę ekspertų išvadų ir slaptai balsavę, NPP komiteto nariai paskelbė nominantus į tris 70 000 litų vertės premijas: Mokslo pažangos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pažangos. Nacionalinės pažangos premijos Laureatų paskelbimas ir apdovanojimas įvyks iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje, kurią 2006m. gegužės 28 d. tiesiogiai transliuos LNK televizija.
Ä® Mokslo pažangos premijÄ…, kuri skiriama už mokslo ir Lietuvos intelektualinio potencialo vystymÄ…, pretenduoja trys nominantai: profesoriai A. MarcinkeviÄius, V. J. Sirvydis ir G. Uždavinys už kardiochirurgijos įdiegimÄ… į medicinos praktikÄ… 1964 – 2005 m., akademikas prof. habil. dr. J. Požėla už karÅ¡tų elektronų ir plazmos puslaidininkiuose tyrimus bei prof. habil. dr. Z. ZinkeviÄius už lituanistikos darbus. Mokslo pažangos premija bus skirta labiausiai nusipelniusiems mokslininkams ar jų grupÄ—ms, kurių atradimai ir darbo rezultatai turi didelÄ™ įtakÄ… Lietuvos pažangai.
Dėl Partnerystės pažangos premijos, kuri skirta už indėlį į gyvenimo kokybės gerinimą ir šalies konkurencingumo didinimą, varžysis reikšmingiausi šalies biotechnologijos lyderiai: prof. V. A. Bumelis už biotechnologijos mokslo rezultatų diegimą į gamybą ir gamybos plėtrą ir prof. A. Janulaitis už Lietuvos šiuolaikinės biotechnologijos pramonės pagrindų sukūrimą.
KultÅ«ros pažangos premijai Å¡iemet nominuoti profesoriai A. Bumblauskas ir E. GudaviÄius už istorinÄ—s sÄ…monÄ—s ir pilietinÄ—s visuomenÄ—s formavimÄ…, doc. D. DilytÄ— – StaÅ¡keviÄienÄ— už Antikos kultÅ«ros sklaidÄ… Å¡alyje bei skulptorius G. Karosas už muziejaus po atviru dangumi “Europos parko†sukÅ«rimÄ….
|
|
|
| | Kultūros ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Meksikos Jungtinių Valstijų Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo švietimo, kultūros, meno ir sporto srityse, pasirašytą 2002 m. sausio mėn. LR Prezidento Valdo Adamkaus oficialaus vizito į Meksiką metu, patvirtiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d., š.m. gegužės 9-14 d. surengė Lietuvos kino pristatymą Meksikoje.
Lietuvos filmų pristatymui Meksikos pusÄ— suteikÄ— nemokamai prestižinÄ™ CINETECA NACIONAL salÄ™. Kino savaitÄ—s metu buvo rodomi 8 Meksikos kino ekspertų pasirinkti Lietuvos garsių režisierių (J. Vaitkaus, A. Puipos; Å . Barto, V. NavasaiÄio ir kt.) filmai.
LR kultÅ«ros ministras Vladimiras Prudnikovas dalyvavo oficialiuose kino savaitÄ—s atidarymo renginiuose bei susitiko su įvairių Meksikos kultÅ«ros vyriausybinių, meno organizacijų vadovais, CONACULTA prezidente p. Sari Bermudez; Cineteca nacional direktore p. Magdalena Acosta; Meksikos Užsienio reikalų ministerijos pareigÅ«nais, TarptautinÄ—s bendradarbiavimo agentÅ«ros direktoriumi p. Juan Carlos Nonte, Nacionalinio menų centro direktoriumi p. Pedro Fuentes ir kt. Ministras Prudnikovas susitiko su ministre Bermudez. Darbo pietų metu buvo aptartos konkreÄios LR ir Meksikos vyriausybių 2002 m. pasirasyto susitarimo dÄ—l bendradarbiavimo Å¡vietimo, kultÅ«ros, meno ir sporto srityse įgyvendinimo formos. Susitikimo metu susitarta artimiausiu metu parengti dviÅ¡alÄ™ tarpvyriausybinÄ—s sutarties įgyvendinimo programÄ…, kurioje keleriems metams bÅ«tų numatyti konkretÅ«s kultÅ«riniai projektai ir Å¡alių įsipareigojimai. MinistrÄ— Bermudez pakvietÄ— LietuvÄ… jau kitais metais dalyvauti didžiausiame ir viename garsiausių pasaulyje tarptautiniame kultÅ«ros festivalyje Cervantinos. Meksikos pusÄ— taip pat pasiÅ«lÄ— Lietuvai dalyvauti FONCOS (KultÅ«ros ir menų nacionalinio fondo) finansiÅ¡kai remiamuose tarptautinÄ—se kulturinių mainų programose: menininkų rezidencijų mainų programoje, Meksikos grožinÄ—s literatÅ«ros autorių vertimų į užsienio kalbas programoje, įvairių pasaulio Å¡alių teatro prodiuserių kasmetiniuose seminaruose Meksikoje.
Susitikime su Nacionalinės cinetekos direktore Acosta aptarta šį rudenį Vilniuje planuojama surengti Meksikos kino retrospektyva. Cinetekos direktorė pasiūlė Lietuvos filmų, subtitruotų į ispanų kalbą ir šiuo metu pristatomų Meksikoje, paketą pasiūlyti kitų Lotynų Amerikos šalių žiūrovams Argentinoje, Čilėje, Venesueloje.
Darbo vizito Meksikoje metu ministras Prudnikovas taip pat susitiko su kitu pagrindinių Meksikos kultÅ«ros institucijų vadovais: FONCA vykdomuoju sekretoriumi M. Espinoza, Nacionalionių menų centro generaliniu direktoriumi P. Fuentes, NacionalinÄ—s konservatorijos generaliniu direktoriumi J. Martinez Morales , bei kitų valstybinių kultÅ«ros institucijų vadovais. Susitikimuose buvo aptartas dviÅ¡alis kultÅ«rinis bendradarbiavimas, bei konkreÄios Å¡io bendradarbiavimo galimybÄ—s.
|
|
|
| | Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas ir fondas "Consummo" skelbia švietimo projekto "Verslo mokykla 2006" pradžią. "Verslo mokykla" – tai antrus metus iš eilės labdaros fondų organizuojama verslo stovykla moksleiviams, suteikianti galimybę auklėtiniams iš įvairių Lietuvos mokyklų susipažinti su verslo ir politikos pagrindais, susitikti su įmonių vadovais ir įgyti praktinių įgūdžių. Šiais metais "Verslo mokykloje 2006" galės mokytis moksleiviai ne tik iš Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo remiamų kaimo mokyklų, bet ir iš bet kurios Lietuvos vidurinės mokyklos.
Renginio organizatoriai skelbia projekto dalyvių atranką. "Verslo mokykloje" norintys studijuoti moksleiviai turi atsakyti į atrankos anketos klausimus, pateikiamus "Verslo mokyklos" interneto svetainėje www.v-mokykla.lt, taip pat pateikti organizatoriams 10 klasė baigimo pažymių kopiją ir rekomendacijas. Atranką į šių metų "Verslo mokyklą" vykdys Vilniaus universiteto tarptautinės verslo mokyklos dėstytojai.
Projekto "Verslo mokykla" tikslas - padėti moksleiviams pažinti ir suprasti verslo pasaulį. Tokias galimybes dešimtokams suteiks garsūs verslininkai bei politikai, kurie su moksleiviais šiemet dalinsis savo patirtimi. Šiuo projektu stengiamasi parodyti jaunimui, jog yra galimybės kitokiam, - aktyviam gyvenimui. Norima moksleivius motyvuoti gerai baigti vidurinę mokyklą ir siekti aukštumų.
Birželio mÄ—nesį baigÄ™ deÅ¡imtÄ… klasÄ™ moksleiviai turÄ—s galimybÄ™ deÅ¡imt dienų Palangoje lankyti paskaitas apie verslo pradus ir ypatumus, susitikti su sÄ—kmingai dirbanÄių įmonių vadovais bei atlikti praktines užduotis, kurias vertins ekspertų komisija.
|
|
|
| | Milijardinio biudžeto projektą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ pageidauja koordinuoti keturios garsios moterys. Tai lietuvių kilmės amerikietė TV3 televizijos įkūrėja Liucija Baškauskaitė, žurnalistė bei prodiuserė Edita Mildažytė, Europos kultūros programų centro direktorė Elona Bajarūnienė bei Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Kabašinskienė. Jos varžysis dėl viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vadovo posto.
Iš konkurso dalyvių buvo reikalaujama turėti aukštąjį išsilavinimą, puikiai mokėti anglų kalbą, dirbti kompiuteriu, išmanyti Lietuvos ir ES įstatymus, turėti trejų metų vadovavimo patirtį.
|
|
|
| | VyriausybÄ— patvirtino maksimaliai leistinÄ… skaiÄių studentų, kurių studijos visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies bus apmokamos valstybÄ—s lÄ—Å¡omis ir studijuojanÄių aukÅ¡tosiose mokyklose savo lÄ—Å¡omis skaiÄių. Vieno studento finansavimui tenkanÄiÄ… valstybÄ—s dotacijÄ… planuojama didinti trumpinant studijų laikÄ…. Planuojama, kad bakalauro studijos galÄ—tų bÅ«ti trumpinamos iki 3,5 ar net 3 metų, o magistro, priklausomai nuo situacijos, iki 2 ar 1,5 metų. PeržiÅ«rÄ—ti studijų trukmÄ™ siÅ«loma Vyriausybei pateiktame AukÅ¡tojo mokslo plÄ—tros priemonių plane. Ten daugiau dÄ—mesio skiriama kreditų sistemos pakeitimui, taÄiau jie susijÄ™ ir su studijų trukme.
Valstybiniams universitetams nustatyta 23140 dieninÄ—s formos valstybÄ—s biudžeto lÄ—Å¡omis finansuojamų studijų vietų, kolegijoms – 9070 valstybÄ—s finansuojamų vietų. AukÅ¡tosios mokyklos galÄ—s priimti iki 20 proc. mažiau studentų, taÄiau finansavimas dÄ—l to nesikeis. Å i nuostata leidžia paÄioms aukÅ¡tosioms mokykloms nusprÄ™sti, kiek studentų priimti atsižvelgiant į konkreÄios studijų programos specifikÄ… ir didesnį dÄ—mesį skirti studijų kokybei, o ne studentų skaiÄiui. Be to universitetams nustatyta 12030, o kolegijoms 4300 vakarinÄ—s ir neakivaizdinÄ—s formos studijų vietų, kuriose studentai mokÄ—s visÄ… studijų kainÄ…. IÅ¡ viso kitais mokslo metais valstybinÄ—s aukÅ¡tosios mokyklos į visas pakopas galÄ—s priimti daugiau nei 55 tÅ«kst. jaunuolių. Palyginti su praÄ—jusiais metais, 2006 metais VyriausybÄ— priÄ—mimÄ… į bakalauro studijas sumažino 690 vietomis, taÄiau dÄ—l įmokų sistemos įvedimo antrojoje studijų pakopoje valstybÄ—s finansuojamų magistrų bus 1433 daugiau.
Kitais mokslo metais įgyvendinama AukÅ¡tojo mokslo įstatymo nuostata, numatanti, kad dieninÄ—ms antros pakopos (magistrantÅ«ros ir specialiosioms profesinÄ—ms) studijoms įvedama fiksuota studijų įmoka (500 Lt per semestrÄ…), kaip ir nuo 2002 m. buvo įvesta pagrindinÄ—se ir vientisosiose studijose. Kurie dieninių studijų pirmakursiai, už studijas mokÄ—s fiksuotÄ… mokestį, o kurių studijas pilnai finansuos valstybÄ—, bus sprendžiama atsižvelgiant į stojimo rezultatus (pirmÄ…jį studijų semestrÄ…) ir mokymosi rezultatus (likusius semestrus). MokÄ—ti visÄ… studijų kainÄ… pagal sutartį su aukÅ¡tÄ…ja mokykla galÄ—s tik vakarinÄ—se ir neakivaizdinÄ—se studijose studijuojantys. Taigi nuo 2006 metų magistrantÅ«ros dieninÄ—se studijose palikus tik iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai valstybÄ—s finansuojamas vietas, laimÄ—s magistrantai, nes daliai jų nebereikÄ—s mokÄ—ti pilnos kainos už studijas, taÄiau valstybei teks didesnÄ— naÅ¡ta. Å vietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, sprendimas atsisakyti mokamos dieninÄ—s magistrantÅ«ros pareikalaus papildomų 4,7 mln. litų.
AukÅ¡tajam mokslui valstybÄ—s skiriama bendrojo vidaus produkto dalis (maždaug 1,3 proc.) yra didesnÄ— negu daugelyje Europos Å¡alių, taÄiau pagal perkamosios galios standartÄ… dotacija vienam studentui apie 2,8 karto atsilieka nuo ES vidurkio. Å vietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo nuomone, taip yra todÄ—l, kad mÅ«sų valstybÄ—s bendrasis vidaus produktas yra taip pat daugiau nei dvigubai mažesnis už ES vidurkį. Be to, studijoms nepakankamai panaudojamos darbdavių lÄ—Å¡os.
|
|
|
| | Lietuvių režisieriaus Kristijono Vildžiūno pilnametražis vaidybinis filmas bus rodomas šiųmetiniame 59-ajame tarptautiniame Kanų kino festivalyje. Filmo "Aš esi tu" prodiuserė Uljana Kim patvirtino, kad ši kino juosta bus rodoma Tarptautiniame Kanų kino festivalyje. Ši žinia pranešta per Paryžiuje vykusią spaudos konferenciją, naujiena įdėta ir į oficialų festivalio tinklapį. Režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas bus rodomas oficialioje festivalio programoje "Ypatingas žvilgsnis".
|
|
|
| | Vakar bendrojo lavinimo mokyklose nuaidėjo paskutinis skambutis. Šiais metais visą vidurinio ugdymo programą baigia 51 tūkstantis 280 dvyliktokų.
KitÄ… savaitÄ™, gegužės 17 d., prasidÄ—s brandos egzaminų sesija. Egzaminus ketina laikyti per 52 tÅ«kst. kandidatų. Ä® šį skaiÄių įeina ne tik Å¡ių metų bendrojo lavinimo mokyklų abiturientai, bet ir profesinių mokyklų mokiniai, suaugusiųjų mokymo centrų klausytojai, ankstesnių laidų abiturientai.
Norint gauti brandos atestatą šiemet, kaip ir ankstesniais metais, reikia išlaikyti 4 vidurinio ugdymo programos dalykų brandos egzaminus: lietuvių (gimtosios ar valstybinės) kalbos ir 3 pasirenkamuosius egzaminus.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželio 18 d.
|
|
|
| | J. BaltruÅ¡aiÄio lietuvių ir rusų bendradarbiavimo labdaros ir paramos fondas, globojamas LR prezidento Valdo Adamkaus, Å¡ių metų Jurgio BaltruÅ¡aiÄio premijÄ… už nuopelnus lietuvių ir rusų kultÅ«roms skyrÄ— žinomam Lietuvos ir Rusijos literatui, poetui, vertÄ—jui, dramaturgui Georgijui Jefremovui. Fondo valdybos, kuriai vadovauja žymus aktorius ir režisierius Donatas Banionis, teigimu, Å¡io žmogaus veikla atitinka Fondo numatytÄ… tikslai - plÄ—sti kultÅ«rinius ryÅ¡ius tarp dviejų Å¡alių, prisidÄ—ti prie lietuvių literatÅ«ros sklaidos pasaulyje.
GimÄ™s Maskvoje, studijavÄ™s Vilniuje, Lietuvos ir Rusijos raÅ¡ytojų sÄ…jungų narys, abiejų Å¡alių pilietis, Georgijus Jefremovas savo gyvenimu ir kÅ«ryba įkÅ«nija kultÅ«rų sÄ…veikos principÄ…. Tai produktyviai raÅ¡antis poetas - 6 poezijos rinkinių ir vienos prozos knygos autorius. Nuo pirmos publikacijos 1970 metais iki Å¡ios dienos į rusų kalbÄ… jis iÅ¡vertÄ— daugelio Lietuvos poetų - J. BaltruÅ¡aiÄio, Maironio, S. Neries, B. Sruogos, J. MarcinkeviÄiaus, M. MartinaiÄio, B. Brazdžionio, H. Radausko, S. Gedos, T. Venclovos, A. MarÄÄ—no, A. Å lepiko, S. Parulskio eiles. VertÄ— ir prozÄ… - A. BuÄio, J. KunÄino, M. IvaÅ¡keviÄiaus kÅ«rinius.
Vienas paskutiniųjų G.Jefremovo nuveiktų darbų - A. MarÄÄ—no (2002) , M. MartinaiÄio (2003), J. MarcinkeviÄiaus (2003) ir Edvardo GudaviÄiaus "Lietuvos istorijos" (2005 ) vertimai į rusų kalbÄ…. Visos knygos iÅ¡leistos Maskvoje "LietuviÅ¡kų knygų", Lietuvos RaÅ¡ytojų sÄ…jungos ir Lietuvos ambasados Maskvoje dÄ—ka. Profesoriaus E. GudaviÄiaus "Lietuvos istorija" buvo pristatyta Maskvos knygų mugÄ—je ir Sankt - Peterburgo ir Lietuvos istorikų seminare.
2005 metais Georgijus Jefremovas parengÄ— žurnalo "Družba narodov" "lietuviÅ¡kÄ…jį" numerį. Tai yra iÅ¡skirtinis per paskutiniuosius 15 metų tokio plataus Lietuvos raÅ¡ytojų, poetų, dramaturgų pristatymas Rusijoje. Kitas populiarus rusų almanachas "Å iuolaikinÄ— dramaturgija" jau Å¡iais metais iÅ¡spausdino G. Jefremovo verstÄ… M. IvaÅ¡keviÄiaus pjesÄ™ "Madagaskaras". Å iuo metu rengiami spaudai M. IvaÅ¡keviÄiaus ir J. KunÄino romanų vertimai.
|
|
|
| | Paskirstytos lÄ—Å¡os 2006 metų vaikų vasaros poilsiui organizuoti. IÅ¡ valstybÄ—s biudžeto vasaros stovykloms socialiai remtinų Å¡eimų vaikams Å¡iemet skirta 4 milijonai 714 tÅ«kstanÄių litų. Å iais metais vaikų vasaros poilsiui skirta pusantro milijono litų daugiau negu pernai. IÅ¡ viso konkursui Å¡iemet buvo pateiktos 235 programos (be savivaldybių programų), finansavimas skirtas beveik dviem Å¡imtams programų. Vaikų vasaros poilsio programų finansavimo 2006 m. koordinavimo komisija 10 proc. biudžeto skyrÄ— Å¡alies ir tarptautinÄ—ms stovyklų programoms, 30 proc. – stacionarių stovyklų programoms, 60 proc. – savivaldybių programoms.
Prie stovyklų finansavimo prisideda labdaros fondai, tėvai, savivaldybės. Pastarosios vaikų vasaros stovykloms šiemet žada skirti daugiau pinigų.
Å iemet Lietuvoje veiks dvideÅ¡imt viena visuomeninių mokinių organizacijų (skautų, sakaliukų, ateitininkų, maironieÄių, jaunųjų Å«kininkų ir kt.) stovykla, dvideÅ¡imt keturios sporto įstaigų, klubų, dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ios neformaliojo vaikų Å¡vietimo įstaigų stovyklos. Taip pat trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonios stacionarios stovyklos ir kitokios vaikų bei paauglių stovyklos. Kelialapio kaina vienam vaikui – tokia pati, kaip ir pernai: nuo 175 Lt iki 500 Lt. Brangiausiai kainuoja kelialapiai į stovyklas pajÅ«ryje. TaÄiau susitarus su stovyklų vadovais, buvimo stovykloje laikÄ… galima sutrumpinti.
|
|
|
| | Sukurtas pirmasis lietuviškas komiksas "Kyoko in Lietuva". Komiksą parengė ir anglų kalba išleido Lietuvos institutas, jo pagrindu dar šiais metais bus išleistas komiksas lenkų kalba, vėliau pasirodys ir kitoms šalims skirti šio leidinio variantai.
LietuviÅ¡kas komiksas "Kyoko in Lietuva" skirtas užsienieÄių susipažinimui su Lietuva.
"Kyoko in Lietuva" sukurtas remiantis pasaulyje pripažinto ir populiaraus japoniško komikso - manga - stilistika. Jos pagrindinė herojė - mergaitė, populiariu japonišku vardu Kyoko, atvykstanti į Lietuvą.
Informacijos apie Lietuvą sklaida, naudojant užsienyje itin populiarų komiksų žanrą, yra viena iš Lietuvos instituto vykdomos originalios leidybos programos dalių.
|
|
|
| | VadovÄ—liai gali bÅ«ti ne tiktai mokymo priemonÄ—. Sumanių Alytaus gimnazistų rankose jie virto statybine medžiaga. IÅ¡ daugiau kaip 500 nenaudojamų vadovÄ—lių Jotvingių gimnazijos moksleiviai pastatÄ— 2 metrų 40 centimetrų aukÅ¡Äio bokÅ¡tÄ…. StebÄ—tojų užfiksuotas gimnazistų sumanymas netrukus papildys Lietuvos rekordų knygÄ….
AukÅ¡Äiausia knygų stirta pavadinto rekordo Å¡alyje buvo siekiama pirmÄ…syk. VadovÄ—lių bokÅ¡tÄ… mokiniai sukrovÄ— per vienÄ… akademinÄ™ valandÄ…. Tai nebuvo toks lengvas darbas, kaip daugelis tikÄ—josi. Gimnazistai turÄ—jo sugalvoti sistemÄ…, kaip dÄ—lioti knygas, kad jų stirta kuo ilgiau nenuvirstų. Knygų stirta bus jau treÄiasis Å¡ios mokslo įstaigos pasiektas rekordas, patekÄ™s į Å¡alies rekordų knygÄ…. Jotvingių gimnazistai prieÅ¡ keletÄ… metų nupieÅ¡Ä— ilgiausiÄ… pieÅ¡inį, o vÄ—liau surengÄ— iÅ¡ Å¡imto etapų susidedanÄiÄ… estafetÄ™.
|
|
|
| | Europos regionų institutas (IRE) ir Austrijos vyriausybė paskelbė apie Europinį kultūros projektą "Café d’Europe", organizuojamą Europos dieną – gegužės 9-ąją visose Europos šalių sostinėse, taip pat ir Vilniuje. Siekiant atskleisti kultūrinę Europos įvairovę, Europos istorijos kūrime dalyvavo visa Europa – nuo Dublino iki Atėnų, nuo Lisabonos iki Rygos.
KultÅ«rinis projektas "Café d’Europe" vienu metu vyko 27-ių Europos sostinių kavinÄ—se, jo metu buvo inicijuojamos vieÅ¡os visuomeniÅ¡kos diskusijos prie kavos puodelio apie Europos įvairovÄ™ ir savitumÄ…. Lietuvoje "Cafe d‘Europe" kavine buvo pasirinkta "Tores" terasa Vilniaus Užupyje. Saldumynai, pyragaiÄiai ir kava yra neatsiejama Europos kavinių kultÅ«ros dalis. TÄ… dienÄ… Europos sostinių kavinÄ—s savo sveÄiams siÅ«lÄ— Europinį saldumynų meniu. Lankytojai galÄ—jo susipažinti su charakteringiausiais 27 Å¡alių saldumynais, taip pat kai kuriuos jų paragauti. LietuvÄ… Europos kavinÄ—se atstovavo Å¡akotis. Europos kavinÄ—se gegužės 9 d. savo darbus skaitÄ— ir apie EuropÄ… diskutuoti kvietÄ— Václav Havel (Prahoje), Eva Demski (Berlyne), Christiane Singer (Paryžiuje), Jan Baeke (Amsterdame), Timothy Garton Ash (Londone) ir daugelis kitų. LietuvÄ… Europos raÅ¡ytojų kuriamoje knygoje atstovavo Antanas Gailius, pateikÄ™s sonetų Europos tema rinktinÄ™.
Gegužės 9 d. visoje Europoje taip pat buvo iÅ¡leistas proginis "Europos laikraÅ¡tis". Tai buvo specialus tarptautiniu mastu pripažįstamo laikraÅ¡Äio "Frankfurter Allgemeine Zeitung" numeris, kuriame žurnalistų komanda praneÅ¡Ä— naujienas iÅ¡ visų 27 Europos valstybių. Europos dienos laikraÅ¡tis buvo iÅ¡leistas vokieÄių ir anglų kalbomis.
1950 m. gegužės 9 d. PrancÅ«zijos užsienio reikalų ministras Roberas Å umanas iÅ¡kÄ—lÄ— Europos integracijos idÄ—jÄ…. Tad Å¡iÄ… dienÄ… Å¡venÄiamas Europos SÄ…jungos gimtadienis. Pirmasis Europos SÄ…jungos Å¡eÅ¡etukas sukurtas 1951 m., kuomet buvo pasiraÅ¡yta sutartis apie Europos susijungimÄ…. Lietuvoje Europos diena plaÄiau pradÄ—ta Å¡vÄ™sti nuo 2002 metų. Organizuojami Europos dienai skirti renginiai, kurių metu visuomenÄ— supažindinama su Europos SÄ…junga, diskutuojama visai Europai svarbiais klausimais.
|
|
|
| | Gegužės 9 dienÄ… SavivaldybÄ—s aikÅ¡tÄ—s (Vilnius) medžiuose nutÅ«pÄ— pulkas baltų varnelių, kurios paskelbÄ— apie prasidedanÄiÄ… originalumo akcijÄ… „Kartu skirtingi“, kuri yra vienas DraugiÅ¡kos mokyklos metų renginių, skirtÄ… visiems originalių pomÄ—gių turintiems Lietuvos mokiniams, jų draugams ir mokytojams.
Å ia akcija siekiama Å¡alies mokyklose atrasti kuo daugiau įdomių pomÄ—gių turinÄių vaikų ir juos suburti gegužės pabaigoje vyksianÄiame baigiamajame renginyje. Å ia Å vietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokinių parlamento ir Lietuvos moksleivių sÄ…jungos iniciatyva norima paskatinti mokinius ieÅ¡koti originalių saviraiÅ¡kos bÅ«dų, nebijoti savo individualumo ir kviesti juos domÄ—tis bei dalyvauti iÅ¡skirtinÄ—je veikloje. Taip pat ugdyti bendruomenÄ™, kurioje vertinamas individualumas.
Svarbiausia sÄ…lyga – akcijos dalyvių originalÅ«s pomÄ—giai turi bÅ«ti pagrįsti aiÅ¡kia motyvacija, asmenine iniciatyva ar indÄ—liu į bendrÄ… veiklÄ…, atskleisti savitÄ… požiÅ«rį į pasaulį, siekti kurti naujas tradicijas. Jie gali apimti visas sritis: menÄ…, muzikÄ…, sportÄ…, dalyvavimÄ… subkultÅ«rose, socialinÄ™ ir kt. veiklÄ…. TaÄiau svarbiausia, kad jie bÅ«tų inicijuoti paÄių mokinių, o ne mokytojų. Pageidautina, kad mokiniai savo pomÄ—giu bÅ«tų sudominÄ™ ir daugiau savo bendramokslių.
Norintys dalyvauti akcijoje mokiniai kvieÄiami užpildyti anketas jose apibÅ«dinant savo iÅ¡skirtinius pomÄ—gius ir motyvuojant, kodÄ—l, jų nuomone, Å¡is hobi yra originalus. Jos laukiamos iki gegužės 23 dienos adresu Å vietimo ir mokslo ministerijos RyÅ¡ių su visuomene skyriui, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius arba el. paÅ¡tu info@smm.lt. Anketas ir daugiau informacijos galima rasti DraugiÅ¡kos mokyklos interneto svetainÄ—je adresu www.draugiskamokykla.lt.
Baigiamajame renginyje, kuris vyks gegužės 29 dienÄ… Vilniuje, dalyvaus tie mokiniai, kurių pomÄ—gius komisija bus pripažinusi originaliausiais. Jie bus kvieÄiami atvykti su savo „palaikymo komanda“ – klasÄ—s draugais, mokytojais. Å auniausiai ir įdomiausiÄ… pomÄ—gį pristaÄiusios klasÄ—s laukia apdovanojimas.
|
|
|
| | Gegužės 4 – 8 dienomis Lietuva pirmÄ… kartÄ… dalyvavo tarptautinÄ—je Turino knygų mugÄ—je. Didžiausioje Italijos knygų mugÄ—je, kuriÄ… globoja Italijos Respublikos Prezidentas, Å¡alies nacionaliniame stende Å¡iemet buvo pristatyta apie 200 Lietuvoje iÅ¡leistų knygų, reprezentuojanÄių Å¡alies kultÅ«rÄ…, jos pasiekimus ir knygų tradicijas. KolekcijÄ… sudarÄ— įvairių temų knygos: grožinÄ—, pažintinÄ—, vaikų ir jaunimo literatÅ«ra, meno leidiniai bei kiti leidiniai apie LietuvÄ…, jos istorijÄ…, geografijÄ… ir t.t.
Gegužės 6 dieną mugėje vyko ir Lietuvos prisistatymo renginys. Jame savo kūrybą Italijos publikai pristatė poetai Gintaras Grajauskas, Marcelijus Martinaitis, Kornelijus Platelis ir Agnė Žagrakalytė. Poezijos skaitymus ir diskusijas lydėjo žinomos Lietuvos džiazo grupės „Jazz Trio“ (Leonidas Šinkarenko, Vytautas Labutis, Arvydas, Joffe) pasirodymas.
Lietuva yra pakviesta 2007 metais Turino knygų mugÄ—je dalyvauti pagrindinÄ—s vieÅ¡nios teisÄ—mis, todÄ—l Å¡ių metų Å¡alies pristatymas reginyje yra tarsi dalis pasirengimo darbų ir įžanga į svarbiausius ateinanÄių metų renginius. Neseniai italų kalba buvo iÅ¡leistas lietuvių poezijos antologijos pirmasis tomas, vÄ—liau pasirodys antras tomas bei kitos reikÅ¡mingos knygos, rengiama Å¡alies prisistatymo koncepcija ir kultÅ«rinÄ— programa, kitų metų pradžioje startuos specialus Lietuvos prisistatymui Turino knygų mugÄ—je skirtas tinklalapis www.lituania2007.eu“.
TradiciÅ¡kai pirmomis gegužės mÄ—nesio dienomis vykstanÄioje mugÄ—je kasmet apsilanko apie 230 tÅ«kstanÄių lankytojų.
|
|
|
| | Pasaulines sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje įvyksta daugiausia savižudybių, palyginti su visomis kitomis Europos Å¡alimis. Vien per 2004 m. Lietuvoje nusižudÄ— 1381 žmogus, 2003 m. savo noru iÅ¡ gyvenimo pasitraukÄ— 1454 žmonÄ—s, ankstesnių metų Statistikos departamento prie LR VyriausybÄ—s pateikiama savižudybių mÅ«sų Å¡alyje statistika nemažiau skaudi. TodÄ—l nedelsiant bÅ«tina padÄ—ti visuomenei, o ypaÄ jaunimui, suprasti, kad sunkiausioje gyvenimo situacijoje praÅ¡yti pagalbos, paramos yra stiprybÄ—, o ne silpnumas.
Jaunimo psichologinÄ—s paramos centras (JPPC), minÄ—damas savanoriÅ¡kos telefoninÄ—s psichologinÄ—s pagalbos tarnybos „Jaunimo linija“ penkiolikos metų veiklos sukaktį, organizavo nekomercinį savižudybių prevencijos koncertÄ… „Renkuosi gyvenimÄ…!“. JPPC kvietÄ— Å¡alies verslo visuomenÄ™ remti šį projektÄ… ir prisidÄ—ti prie aktualios bei skaudžios Lietuvoje savižudybių problemos sprendimo. „Nekomercinio koncerto „Renkuosi gyvenimÄ…!“, kuris vyko gegužės 5 d. „Siemens“ arenoje, Vilniuje, tikslas – atkreipti dÄ—mesį į mÅ«sų Å¡alyje egzistuojanÄiÄ… didelio masto savižudybių problemÄ…, kurios sprendimui bÅ«tina telkti visas jÄ—gas ir keisti žmonių požiÅ«rį į savižudybÄ™. Be atlygio dalyvaudami renginyje „Renkuosi gyvenimÄ…!“ savo paramÄ… ir pagalbÄ… jauniems žmonÄ—ms iÅ¡reiÅ¡kÄ— garsÅ«s Å¡alies atlikÄ—jai „Skamp“, „Biplan“, Jurga, Marijonas MikutaviÄius, „Inculto“, „SaulÄ—s klioÅ¡as“, Alanas ChoÅ¡nau, Linas ir Simona, Taja, „Pieno lazeriai“, „Gyvai“, „G&G sindikatas“, realybÄ—s Å¡ou „Dangus“ dalyviai.
Vilniaus „Jaunimo linija“ – tai pirmasis savanoriÅ¡kas psichologinÄ—s pagalbos telefonas Lietuvoje, įkurtas 1991 m. PsichologinÄ— pagalba nemokamu „Jaunimo linijos“ telefonu 8~800 28888 teikiama kiekvienÄ… dienÄ… nuo 16 val. iki 7 val., savaitgaliais visÄ… parÄ…. Skambinti galima iÅ¡ visos Lietuvos tiek iÅ¡ fiksuoto ryÅ¡io, tiek iÅ¡ mobiliųjų telefonų. „Jaunimo linija“ yra Lietuvos telefoninių psichologinÄ—s pagalbos tarnybų asociacijos narÄ—. Vien praÄ—jusiais metais „Jaunimo linijos“ savanoriai Vilniuje, Kaune ir KlaipÄ—doje nemokamu telefonu 8~800 28888 atsiliepÄ— daugiau kaip į 147 tÅ«kst. skambuÄių.
|
|
|
| | Tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis ‘06“ dalyvavo trupės iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos, Estijos, Slovėnijos, Šveicarijos. Greta kitų šalių šiuolaikinio šokio spektaklių buvo pristatyti ir aštuoni lietuviški projektai. Tarp jų – net keturios premjeros, ir pastarųjų kūrėjai dabar intensyviai repetuoja ir rengiasi žiūrovams pristatyti sunkiomis darbo sąlygomis gimusiu kūrinius.
LietuviÅ¡kÄ…jÄ… festivalio programÄ… pradÄ—jo žinomo aktoriaus, Å¡okÄ—jo ir pradedanÄio choreografo GyÄio Ivanausko neseniai įkurtas teatras, kuris pristatÄ— jau antrÄ…jį G.Ivanausko spektaklį „Vyrai baltais sijonais“. Gegužės 5 d. buvo parodyti net keturi nauji lietuviÅ¡ki Å¡okio spektakliai. Menų spaustuvÄ—s KiÅ¡eninÄ—je salÄ—je buvo pristatyti spektakliai, kuriuos sieja Å¡okio ir video meno sintezÄ—. Debiutinis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos III aktorių Å¡okÄ—jų kurso studentų (vadovÄ— Aira NagineviÄiÅ«tÄ—) Petro Lisausko ir Tautvilo GureviÄiaus Å¡okio spektaklis „Sankryža“ buvo sukurtas Menų spaustuvÄ—s jaunųjų menininkų programai „Ateinantys“. Spektaklio kÅ«rÄ—jai ieÅ¡ko atsakymo į neraminantį klausimÄ…: ar noras skubÄ—ti ir iÅ¡bandyti viskÄ…, kÄ… siÅ«lo Å¡iuolaikinis pasaulis, nepražudys?
Toje pat salÄ—je Å¡okio spektaklio „In Signum“ premjerÄ… pristatÄ— neseniai po studijų Roterdamo (Olandija) Å¡okio akademijoje grįžusi klaipÄ—dietÄ— choreografÄ— Agnija Å eiko. „In Signum“ – tai Å¡okio spektaklis-instaliacija, kuriame judesiu, video projekcijomis, Å¡viesomis ir muzika kuriamos skirtingos realybÄ—s. Antspaudai (In Signum) – patirties simboliai, gyvenimo ženklai. Tai – pirÅ¡tų pagalvÄ—lÄ—s, glostanÄios gyvenimo mozaikos linkius. Kurdama šį projektÄ… choreografÄ— bendradarbiavo su skulptoriumi Jurgiu Malinausku, video darbų kÅ«rÄ—ju Roku Tarabilda, olandu kompozitoriumi Danieliu Hamburgeriu bei KlaipÄ—dos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros studentais.
Lietuvoje vienintelis municipalinis profesionalus Å¡okio teatras „Aura“, tÄ™siantis ir vystantis Å¡iuolaikinio Å¡okio tradicijas, Å¡iemetiniame festivalyje pristatÄ— spektaklio „blindfolded“ premjerÄ…. Nemažai apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje pelniusiam Å¡okio teatrui Å¡io spektaklio choreografijÄ… kÅ«rÄ— JAV choreografas Johannesas Wielandas. Å is spektaklis – tai fakto, kad per gyvenimÄ… mes einame skirtingai suvokdami realybÄ™, nuolat analizuodami savo santykius su kitais žmonÄ—mis, tampame tarsi savo minÄių kaliniais, abstrakcija.
|
|
|
| | "Noriu turÄ—ti MokytojÄ…" – su tokiu Å¡Å«kiu Lietuvoje jau treÄiÄ… kartÄ… mokiniai organizavo pasaulinÄ™ "Veiksmo savaitÄ™", kuri vyko balandžio 24 – 30 dienomis Lietuvos mokyklose. Å iais metais veiksmo savaitÄ— buvo skirta kalbÄ—jimui apie labai svarbius žmones kiekvieno gyvenime – mokytojus. Savo pasirinktomis formomis mokiniai bandÄ— suprasti, koks turi bÅ«ti mokytojas, jog galÄ—tume jį vadinti Mokytoju iÅ¡ didžiosios raidÄ—s. Mokyklose, kaip ir praÄ—jusiais metais, buvo organizuojami sÄ—kmingai pavykÄ™ mainai – eksperimentas, kurių metu mokiniai arba mokytojai kuriam laikui keiÄiasi mokyklomis. Remdamiesi praÄ—jusių metų patirtimi kai kurie miestai organizavo "Pasisakymus nuo baÄkos", kuriuose buvo kvieÄiami dalyvauti ne tik mokyklos bendruomenÄ—s nariai, bet ir savivaldybių atstovai. Mokyklose vyko diskusijos, susitikimai su buvusiais mokytojais, mokytojų savybių ir mokinių poreikių tyrimai, sporto varžybos su mokytojais, įvairÅ«s konkursai ir kiti renginiai.
Gegužės 5 – 6 dienomis Vilniuje vyko Nacionalinis "Veiksmo savaitės 2006" koordinatorių ir organizatorių iš visos Lietuvos susitikimas. Jo metu žmonės, prisidėję prie "Veiksmo savaitės 2006" vykdymo pasidalino savo patirtimi, kartu bandė rasti atsakymus į klausimą, kokio Mokytojo nori mokiniai ir kaip tokį Mokytoją turėti.
"Veiksmo savaitÄ—" – tai UNESCO ir PasaulinÄ—s Å¡vietimo kampanijos vykdoma akcija, kuria siekiama paskatinti visų visuomenÄ—s sluoksnių ir ypaÄ â€“ paÄių besimokanÄiųjų, dalyvavimÄ… Å¡vietimo procese. "Veiksmo savaitÄ™" Lietuvoje inicijuoja Lietuvos mokinių parlamentas, Lietuvos moksleivių sÄ…junga, Å vietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos nacionalinÄ— UNESCO komisija, Lietuvos tÄ—vų forumas, Lietuvos demokratiÅ¡kumo ugdymo kolegija ir VPU SocialinÄ—s komunikacijos institutas. Pirmosios Veiksmo savaitÄ—s Lietuvoje, organizuotos 2004 metais metu, buvo diskutuojama apie vaikus, nelankanÄius mokyklos. 2005 metais vykusios Veiksmo savaitÄ—s tema "DraugiÅ¡ka mokykla", vÄ—liau peraugusi į platesnio masto akcijÄ…, kuri vykdoma iÅ¡tisus metus, siekiant sukurti palankiÄ… mokymosi aplinkÄ….
|
|
|
| | Akademikai Vytautas Merkys, Antanas Tyla, Domas Kaunas ir kiti mokslininkai nustatÄ—, kad 1904 m. gegužės 7 d. Rusijos caras Nikolajus II patvirtino Ministrų komiteto nutarimÄ…, kuriuo buvo panaikinti anksÄiau priimti vyriausybÄ—s nutarimai ir potvarkiai dÄ—l lietuvių ir žemaiÄių raÅ¡to bei leista leidiniuose, be rusiÅ¡kojo, vartoti ir lotyniÅ¡kÄ…jį arba kitokį raidynÄ…. Taip imperijoje buvo panaikintas 1864–1865 m. pradÄ—tas neformalus lietuviÅ¡kos spaudos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis draudimas.
Dr. A. Ragausko teigimu, egzistuoja didelÄ— tikimybÄ—, kad jeigu ne pralaimÄ—jÄ™s sukilimas, tai lietuvių spaudos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis draudimo apskritai nebÅ«tų buvÄ™. NežiÅ«rint į tai, kad nors abu sukilimai: 1830 m. ir 1863 m., vyko Lenkijoje ir Lietuvoje, juose dalyvavo tiek lenkai, tiek lietuviai, tiek kitų tautybių atstovai, taÄiau katastrofiÅ¡kiausiai baigÄ—si Lietuvai ir lietuviams: po pirmojo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, o po antrojo uždrausta lietuvių spauda lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis. Mokslininkas laikosi pozicijos, kad draudimas buvo savotiÅ¡kai iÅ¡provokuotas, jis atsirado dÄ—l nevisiÅ¡kai pasvertų 1863 m. sukilimo organizatorių veiksmų ir dar kartÄ… iÅ¡kelia racionalių ir iracionalių veiksmų – labai aktualiÄ… Lietuvos ir apskritai istorijos – problemÄ…. IÅ¡vada, be abejo, kontroversiÅ¡ka, taÄiau, matyt, turinti teisÄ™ gyvuoti.
Daugelis spaudos draudimo ir atgavimo dalykų dar bus tiriama Å¡ios ir kitų kartų mokslininkų, taÄiau jau dabar matyti, kad svarbu neperlenkti lazdos, nesusieti visko, kas bloga ar gera vÄ—lesnÄ—je lietuvių tautos istorijoje įvyko, su lietuviÅ¡kos spaudos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis uždraudimu ar atgavimu. Be abejo, galima aptikti ir teigiamų spaudos draudimo rezultatų. Draudimai paskatino lietuvių inteligentijÄ… susitelkti ir t.t. Verta prisiminti, kad spaudinys XIX a. antrosios pusÄ—s lietuvių visuomenÄ—je, ypaÄ liaudies kultÅ«roje, dar nevaidino tokio vaidmens kaip Å¡iuolaikinÄ—je Lietuvoje, o besiformuojanti lietuvių inteligentija vartojo lenkų, rusų bei kitas kalbas. Svarbu suprasti ir tai, kad Å¡iandien minime ne „lietuvių spaudos“, o „lietuvių spaudos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis“ draudimo panaikinimÄ…. Taigi Rusijos valdžia formaliai norÄ—jo lotyniÅ¡kus raÅ¡menis pakeisti kiriliniais, kaip vÄ—liau, jau XX a., buvo padaryta kai kuriose kitose Å¡alyse.
Jeigu lietuviÅ¡kos spaudos draudimas lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis bÅ«tų pavykÄ™s ir lietuviai bÅ«tų pradÄ—jÄ™ nuolat naudoti kirilicÄ…, kažin ar Å¡iandien mes bÅ«tume tokie, kokie esame, galintys pasigirti ne tik literatÅ«ra, menais, politinÄ—s kultÅ«ros formavimu, ar Å¡iandien mes bÅ«tume europieÄiai, ar Å¡iandien mes bÅ«tume Europos SÄ…jungos pilieÄiai?
Å altinis: www.lrs.lt
|
|
|
| | Gegužės 2-5 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) "radistai" visus kvietÄ— dalyvauti "SIDABRINE PERKŪNO FIESTA" pavadintame RAFES’06 festivalyje. Kiekvienais metais RAFES į KTU Elektronikos rÅ«mus sutraukia kelis tÅ«kstanÄius esamų ir buvusių studentų bei sveÄių iÅ¡ visos Lietuvos. Nepakartojama festivalio atmosfera, įvairių stilių muzika, Å¡viesos efektai, studentiÅ¡ki konkursai bei novatoriÅ¡kos idÄ—jos - visa tai vienija jaunimÄ… ir tuos, kurie jauÄiasi jauni.
Startavo, jau tradiciniu tapusios ir studentų pamÄ—gtos, troleibusų lenktynÄ—s STREETRACING `06 - EURO RACING. Renginys skirtas Lietuvos įstojimo į ES antrosioms metinÄ—ms paminÄ—ti. Renginio vinis – lenktynÄ—s "Street Racing‘06" ir dviraÄių "dragas" tarp medžių. Lenktynių tikslas – iÅ¡Å¡ifruoti legendÄ… ir paÄia studentiÅ¡kiausia transporto priemone – troleibusu apvažiuoti visus punktus bei atlikti smagias užduotis. Visi susirinkÄ™ galÄ—jo stebÄ—ti ir net dalyvauti dviraÄių lenktynÄ—se su slalomo motyvais (tarp medžių ir stulpų).
Po tradicinės "Šou konferencijos" su dėstytojais buvo galima sudalyvauti ir stebėti daugybę šaunių atrakcijų. RAFES neįsivaizduojamas be "Septinių bokalų" olimpiados, kurioje šiemet buvo dar daugiau alaus ir dar daugiau atrakcijų: adrenalino mėgėjams - "Bungee jump" už studentišką kainą; KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto baseine – vandensvydžio varžybos, karpio gaudynės; bulvių skutimo varžytuvės, valgymo varžybos ir kitokios smagios akcijos, kurios vyko prie KTU Elektronikos rūmų.
Paskutiniąją šventės dieną KTU Elektronikos rūmai vakare pavirto Perkūno fiestos oaze. Penkios skirtingų žanrų muzikos salės, kino salė, įspūdingi šviesos efektai, nepakartojama pramoga jau tradicija tapusios "vestuvės" bei šių metų naujovė – "aklas pasimatymas" vienišoms širdims.
|
|
|
| | Trakų salos pilyje atidaryta pastovi ekspozicija, skirta Lietuvos totorių istorijai. Ekspoziciją rengia Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga ir Trakų istorijos muziejus. Ekspozicijos atidarymas - istorinis įvykis Lietuvos totorių bendruomenei, nes paskutinė, panašaus pobūdžio ekspozicija veikė tik prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniuje, Aušros vartų gatvėje, buvusio muftiato patalpose.
Daugiau nei 600 metų Lietuvoje gyvenanÄių totorių istorijos Lietuvoje pradžia siejama su didžiojo kunigaikÅ¡Äio Vytauto vardu, o Å¡lovingiausiÄ… savo istorijos puslapį Lietuvos totoriai įraÅ¡Ä— dalyvaudami Žalgirio mÅ«Å¡yje. Å iuo metu Lietuvos totoriai gyvena Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskrityse. Å alyje žinomi Raižių ir KeturiasdeÅ¡imt totorių kaimai, kuriuose nuo seno gyvena Lietuvos totoriai. Paskutiniais duomenimis Å¡alyje gyvena apie 4 tÅ«kstanÄiai Lietuvos totorių.
|
|
|
| | Gegužės 5 d. Lietuvos televizijos ir radijo pastate Vilniuje iÅ¡kilmingai apdovanoti moksleivių raÅ¡inių konkurso „KokiÄ… LietuvÄ… kurs mano karta?“ nugalÄ—tojai. Šį konkursÄ… organizavo Vytauto Landsbergio fondas ir jo pirmininkÄ— Gražina RuÄytÄ— LandsbergienÄ—. RaÅ¡inius vertino gerai Lietuvoje žinomi visuomenÄ—s veikÄ—jai.
Organizatoriai sulaukÄ— beveik trijų Å¡imtų moksleivių raÅ¡inių. DeÅ¡imties geriausių raÅ¡inių autoriai apdovanoti piniginÄ—mis premijomis, dar dvideÅ¡imÄiai moksleivių įteiktos vertingos knygos.
|
|
|
| | KultÅ«ros ir paveldosaugos darbuotojai Lietuvos mediniam paveldui skirtoje konferencijoje aptarÄ— galimybÄ™ Å¡alies medinių bažnyÄių kompleksus siÅ«lyti įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sÄ…raÅ¡Ä…. Objektų patekimas į pasaulio paveldÄ… galimas tuo atveju, jei bus įvertinta, kad mediniams bažnyÄių kompleksams nÄ—ra analogijos ir kad jie iÅ¡siskiria ne tik Lietuvos, bet ir Europos kontekste.
Medinių bažnyÄių kompleksai Å¡iuo metu yra iÅ¡likÄ™ Prienuose, Plateliuose, AlsÄ—džiuose, GriÅ¡kabÅ«dyje bei kitose Å¡alies vietose. Pasak J.Glemžos, kai kurios bažnyÄios ten stovi net nuo XVII amžiaus pabaigos.
Šiuo metu unikaliais ir nepakartojamais pasaulio kultūros objektais jau yra pripažintas Vilniaus senamiestis (1994 metais), Kuršių nerija (2000 metais) ir Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas (2004 metais). UNESCO Paveldo centrui įteikta ir Trakų istorinio-nacionalinio parko dokumentacija.
|
|
|
| | Å vietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama vienÄ… iÅ¡ NacionalinÄ—s Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos priemonių, kuria numatyta skatinti kurti verslumo centrus valstybinÄ—se aukÅ¡tosiose mokyklose, skyrÄ— apie 50 tÅ«kstanÄių Lt paramÄ… kolegijų taip pat profesinių mokyklų verslo praktinio mokymo firmoms (VPMF), dalyvauti tarptautinÄ—se VPMF mugÄ—se 2006 metais.
Parama buvo skirta geriausioms VPMF pagal 2005 m. veiklos rezultatus bei gavusioms tarptautinius EUROPEN asociacijos (Worldwide network of practice firms - Pasaulinis verslo praktinio mokymo firmų tinklas ) kokybÄ—s pažymÄ—jimus. 2005 metais EUROPEN pažymÄ—jimus, liudijanÄius apie tai, kad jos atitinka minimalius tarptautinius kokybÄ—s reikalavimus, gavo septynių Lietuvos kolegijų VPMF: „ Reda " (Vilniaus kooperacijos kolegija), „Siluetas" ir „Interjeras" (Utenos kolegija), „VilionÄ—" (Vilniaus kolegija), „Kopija" ( KlaipÄ—dos verslo ir technologijų kolegija), „H&A export company" (Alytaus kolegija), ir „Talija " (Kauno kolegija) ir dviejų profesinių mokyklų VPMF: „ĄžuolÄ—lis " (KlaipÄ—dos statybininkų mokykla) ir „Bitas " (Kauno statybininkų rengimo centras)."
|
|
|
| | Balandžio 26 - 30 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vieÅ¡Ä—jo Rusijos A. PuÅ¡kino valstybinis akademinis dramos teatras (Aleksandros teatras). VieÅ¡nagÄ— buvo skirta Å¡io teatro 250-osioms metinÄ—ms. Tai – vienas seniausių nacionalinių Rusijos teatrų, įsteigtas Senato įsakymu, kurį pasiraÅ¡Ä— Petro Didžiojo dukra imperatorÄ— Jelizaveta 1756 metų rugpjÅ«Äio 30-Ä…jÄ…, Å v. Aleksandro Nevskio dienÄ…. Aleksandros teatro įsteigimo data tapo Rusijos profesionalaus teatro gimimo diena ir Rusijos valstybÄ—s valstybinÄ—s politikos pradžia teatro meno srityje. ÄŒia lankÄ—si A. PuÅ¡kinas, M. Lermontovas, N. Gogolis, I. Turgenevas, F. Dostojevskis, L. Tolstojus, A. ÄŒechovas, P. ÄŒaikovskis, A. GorÄakovas, S. Vitte, V. Stolypinas, K. Mannergeimas, daugelis karÅ«nuotų asmenų iÅ¡ Europos valstybių.
Per gastroles buvo parodyti du spektakliai – Fiodoro Dostojevskio „Antrininkas“ (Peterburgo poema. Aleksandro Zavjalovo ir V. Fokino inscenizacija) ir Nikolajaus Gogolio „Revizorius“ (dviejų dalių komedija pastatyta pagal V. Mejerholdo ir M. Korenevo sceninę versiją).
|
|
|
| | Å iaulių universiteto Senatas pripažino, kad TÄ™stinių studijų instituto direktorÄ—s Lidijos UÅ¡eckienÄ—s monografija „XX amžiaus pedagogikos kryptys ir Å¡vietimo sistemos“ yra plagiatas, taÄiau atleisti jÄ… iÅ¡ pareigų, kaip siÅ«lÄ— net dvi komisijos, Senato narių balsų nepakako. Tokį balsavimÄ… kai kurie Senato nariai pavadino Å iaulių universiteto iÅ¡braukimu iÅ¡ aukÅ¡tųjų mokyklų sÄ…raÅ¡o. IÅ¡saugojusi postÄ… docentÄ— pripažįsta, kad Å¡is skandalas jai buvusi gera pamoka, ir tvirtina padariusi klaidÄ… bei ragina visus atidžiau peržiÅ«rÄ—ti savo darbus, prieÅ¡ atiduodant juos į leidyklÄ….
Kaip žinia, Tęstinių studijų instituto direktorė nuplagijavo trijų autorių ištisus knygų puslapius ir pateikė kaip savo darbą. Lietuvoje tai jau nebe pirmas plagijavimo skandalas, iškylantis viešumon. Spaudoje viena klaipėdietė kaltino plagijavimu Seimo narį Antaną Bosą: esą milijonierius keliose publikacijose apie biurokratiją išdėstė ne savo, o nusirašė jos bakalauro darbo ištisas pastraipas. Dėl to į teismą vienoje įmonėje Rinkodaros skyriaus vadove dirbanti moteris nesikreipė.
|
|
|
| | Vilniaus Katedros aikštėje buvo atidaryta fotografijų paroda, skirta Popiežiui Jonui Pauliui II.
Parodoje „Jonas Paulius II“, kuriÄ… balandžio 26 d. atidarÄ— VarÅ¡uvos miesto meras Miroslav Kochalski, buvo pristatomose fotografijose užfiksuotos Popiežiaus pontifikato akimirkos, jo kasdienÄ— tarnystÄ—. Nuotraukos vaizduoja Popiežių ir iÅ¡kilmingų įvykių metu, ir linksmomis ar paprasÄiausiai žmogiÅ¡komis akimirkomis.
Fotografijų autorius – iÅ¡ Vilniaus kilÄ™s Lenkijos episkopato fotografas R. Rzepecki. 40-ties fotografijų parodÄ… Katedros aikÅ¡tÄ—je vilnieÄiai ir miesto sveÄiai galÄ—jo apžiÅ«rÄ—ti iki gegužės 3 dienos.
|
|
|
| | Vytauto Didžiojo Universitete Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, atstovaujamas dekano prof. hab. dr. Vytauto Nekrošiaus ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės institutas, atstovaujamas direktoriaus doc. dr. Tado Klimo, pasirašė "Draugystės ir bendradarbiavimo deklaraciją". Šia deklaracija abi akademinės institucijos pripažino, kad yra tikslinga formuoti abipusiu pasitikėjimu ir pagalba pagrįstus santykius. Deklaracijoje susitarta gerbti abejuose universitetuose susiformavusias teisininkų rengimo tradicijas, konkuruojant tarpusavyje visada vadovautis sąžiningumo ir protingumo principais, keistis informacija apie rengiamas mokslines konferencijas bei rūpintis visuomeninių procesų skaidrumu ir teisingumu.
Abejų universitetų teisininkų rengimo padaliniai ryžtingai sieks, kad būtų maksimaliai ir efektyviai įgyvendinami šioje deklaracijoje numatyti tikslai.
|
|
|
| | Lietuvos nacionalinÄ—je M. Mažvydo bibliotekoje pristatytas pirmasis lietuviÅ¡kas istorinÄ—s dokumentikos serialas "XX amžiaus slaptieji archyvai", kurį Å¡iÄ… savaitÄ™ pradeda rodyti LNK. Autoriai – žurnalistÄ— Gražina SviderskytÄ— ir istorikas dr. Arvydas AnuÅ¡auskas – kol kas televizijai perdavÄ— aÅ¡tuonias dalis, taÄiau serialÄ… kuria toliau. Darbai suplanuoti bent iki 2007 metų.
PasitelkÄ™ vaidybines scenas ir Lietuvos bei užsienio Å¡alių archyvus autoriai žiÅ«rovams atskleidžia prieÅ¡taringus, mįslingus ir intriguojanÄius XX amžiaus Lietuvos įvykius. Kiekviena ciklo dalis – tai valandos trukmÄ—s istorinis detektyvas. Pirmoji serialo transliacija skirta viso serialo apžvalgai, kÅ«rÄ—jų ir tematikos pristatymui. Paskui gegužę ir birželį LNK ir TV1 rodys Å¡ias dalis: "Laivyno paradas" ("Flottenparade"), "Žvalgybų žaidimai: užmirÅ¡tas desantas", "PuÄai ir teroras Lietuvoje", "DingÄ™ Berlyne", "100 paskutinių valandų" ir "LietÅ«kio" garažas" (2 dalys).
"XX amžiaus slaptųjų archyvų" kūrėjai ketina pateikti visiškai naujų, dar neskelbtų dokumentų, parodyti retesnės kino kronikos. Atkuriant istorinius įvykius, vaidybinėse scenose filmavosi daugiau nei 20 profesionalių aktorių ir kone antra tiek mėgėjų, taip pat daugiau nei pusė šimto karių.
|
|
|
| | Balandžio 28-29 dienomis Panevėžio J.Miltinio vidurinėje mokykloje įvyko respublikinis šiuolaikinės moksleiviškos dramaturgijos forumas "Catapulta-2006".
"Projektas "Catapulta 2006" gimÄ— iÅ¡ J.Miltinio vidurinÄ—s mokyklos organizuojamo respublikinio jaunųjų dramaturgų konkurso. Ä®vykus penkiems konkursams, susikaupÄ— nemažas pluoÅ¡tas draminių tekstų. IeÅ¡kant bÅ«dų, kad Å¡ie tekstai neliktų gulÄ—ti tik archyvuose, o įsilietų į moksleiviÅ¡ko teatro repertuarÄ…, kilo idÄ—ja surengti mokyklinių teatrų, kurianÄių spektaklius pagal moksleivių dramaturgijÄ…, festivalį - forumÄ… "Catapulta". Å ios idÄ—jos įgyvendinimas tapo realus prie jos prisidÄ—jus Lietuvos liaudies kultÅ«ros centrui.
Moksleiviškos dramaturgijos forume dalyvavo 17 kolektyvų iš Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Biržų, Ukmergės, Alytaus, Jurbarko, Telšių bei kitų šalies miestų. Buvo parodyta 19 spektaklių, kuriuos vertino moksleivių kritikų komisija, vyko spektaklių aptarimas, dramaturgų kūrybinės laboratorijos, improvizacijos, seminarai. Forumo dalyviams buvo įteikti J.Miltinio vidurinės mokyklos padėkos raštai ir Lietuvos liaudies kultūros centro diplomai.
|
|
|
| | Balandžio 23-30 d. Vilniaus universiteto biblioteka minėjo Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę 2006. Šių metų šventės šūkis: Skaityk! Pažink! Mėgaukis! Šia Bibliotekų savaite buvo siekiama skatinti norą skaityti, formuoti teigiamą požiūrį į skaitymą, stiprinti jo svarbos ir teikiamo malonumo suvokimą.
Vilniaus universiteto biblioteka, minėdama Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, organizavo nemokamas ekskursijas po Vilniaus universitetą ir biblioteką. Buvo organizuojama akcija "Skolininkai nebaudžiami". Visi Vilniaus universiteto bibliotekos skolininkai galėjo grąžinti bibliotekai knygas, nemokėdami baudų, taikomų už pavėluotai grąžintas knygas.
VU bibliotekos Adomo MickeviÄiaus muziejuje vyko Jono Pauliaus II gimnazijos vyresniųjų klasių mokinių poezijos ir prozos kÅ«rybinių darbų skaitymas. Geriausi darbai buvo apdovanoti VU bibliotekos padÄ—kos raÅ¡tais. Taip pat Å¡iame muziejuje vyko Martyno Mažvydo klubo vakaras "Adomas MickeviÄius ir Lietuva". Å iame susitikime dalyvavo knygos "Devyneri Adomo MickeviÄiaus metai" autorius Arnoldas PiroÄkinas.
|
|
|
| | Balandžio 27-28 d. Vilniaus „Karolinos“ vieÅ¡butyje įvyko 10-oji tarptautinÄ— verslo praktinio mokymo firmų mugÄ— „Vilnius 2006“, kuri apibendrino viso verslo praktinio mokymo firmos (VPMF) tinklo 10-ies metų patirtį. MugÄ—s tikslas – padÄ—ti studentams ir moksleiviams taikyti praktikoje teorines rinkodaros, personalo vadybos, finansų, buhalterijos, pardavimų, darbo su tiekÄ—jais, užsienio kalbų ir kitas žinias. Studentai ir moksleiviai mokÄ—si savarankiÅ¡kai sprÄ™sti darbo metu kylanÄias problemas, įgyvendinti savo idÄ—jas. MugÄ—s metu vyko du seminarai - „Verslo plÄ—tros galimybÄ—s Europos erdvÄ—je“ bei „Verslo praktinio mokymo firmos: praeitis, dabartis, ateitis“.
Mugės organizatoriai ir rėmėjai: Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Vilniaus kolegija, Simulith centras. VPMF mugės Lietuvoje pradėtos organizuoti nuo 1997-ųjų. Tarptautinėje verslo praktinio mokymo firmų mugėje „Vilnius 2006“ dalyvavo 51 verslo praktinio mokymo firma iš įvairių Lietuvos mokymo įstaigų: kolegijų, profesinių bei vidurinių mokyklų, taip pat tokios pat VPMF iš užsienio šalių: Suomijos, Austrijos, Lenkijos, Latvijos, Rumunijos.
|
|
|
|
