Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
23.20.206.245
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Švietimo ir kultūros naujienos

2006-11-29Važinėjančios bibliotekos patrauklios kaimo vaikams
Prieš septynerius metus, kai buvo uždaryta dalis kaimo bibliotekų ir mokyklų, savanoriška organizacija "Gelbėkit vaikus" nusprendė imtis Lietuvoje dar neregėto projekto - įsteigti po kaimus keliaujančias autobusuose įrengtas bibliotekas. Deja, šį rudenį dėl lėšų stygiaus nutrūko paskutinis maršrutas. Prieš dešimtmetį minint vienos mylimiausių vaikų rašytojų Astrid Lindgren 90-ąjį jubiliejų buvo sumanyta steigti jos vardo biblioteką. Tarptautinį konkursą, surengtą tokiai bibliotekai įkurti, laimėjo Lietuva, o projektą vykdyti ėmėsi savanoriška organizacija "Gelbėkit vaikus". Netrukus Šilutės ir Rokiškio rajonuose ėmė reguliariai kursuoti du bibliotekomis virtę autobusai, dar viena stacionari vaikiškų knygelių biblioteka atsirado Druskininkuose.
Keliaujančios bibliotekos veikimo principas - kursuoti 8 maršrutais ir periodiškai aplankyti 57 programoje dalyvaujančius kaimus. Skaitytojai aptarnaujami autobusams privažiavus prie mokyklų, vaikų darželių ar globos namų. Bibliotekose sukauptas beveik 15 tūkst. knygų fondas - visi į lietuvių kalbą išversti rašytojos Lindgren kūriniai, brangios vaikiškos enciklopedijos, vaikų teises reglamentuojanti literatūra, netgi vaikiškos vaizdajuostės. Literatūra parinkta taip, kad paskatintų vaiką atrasti pažinimo džiaugsmą, paskatintų jį kovoti už savo teises, sumažintų kaimo vaiko atotrūkį nuo miestiečio.


2006-11-28Taip plaka Japonijos Å¡irdis
Nuo rugpjūčio vykstantį kultūros renginių ciklą "Japonija-Lietuva" rytoj užbaigs japonų tradicinės muzikos koncertas "Taip plaka Japonijos širdis". Japonijos ambasada Lietuvoje, inicijavusi ciklą "Japonija - Lietuva", per keturis mėnesius Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiūrovams pristatė septynis renginius, skirtus Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 15-osioms metinėms. Tai jau antras toks renginys, pratęsiantis 2000 metais pradėto japonų kultūros ciklo tradiciją. Šių metų kultūrinių renginių ciklas prasidėjo įspūdinga paroda "Šiuolaikinių Japonijos dailininkų parafrazės Toshusai Sharaku (XVIII a.) grafikos tema", per kurią klaipėdiečiai buvo supažindinti su garsaus grafiko reprodukcijomis ir beveik trisdešimties šiuolaikinių dailininkų kūryba. Vilniaus ir Kauno žiūrovai susipažino su parodomis "Japonija - lietuvių menininkų akimis", kurias parengė tolimojoje šalyje viešėję ir ten kūrę dailininkė Miglė Lebednykaitė bei fotomenininkas Arūnas Baltėnas. Surengti paskaitų apie Japoniją ciklai, pristatytos klasikinio japonų kino programos, įvyko Tomo Kutavičiaus ir Violetos Palčinskaitės operos-poemos "Gyvatės akys" premjera. Koncertas "Taip plaka Japonijos širdis" - muzikinė šventė, užbaigianti ne taip dažnai Lietuvoje japonų meną pristatantį renginį.


2006-11-24Lietuvių filmai Amsterdame
Prasidėjusiame tarptautiniame Amsterdamo dokumentinio kino festivalyje bus parodyti šeši lietuviški filmai. Vieno didžiausių ir svarbiausių pasaulio dokumentikos forumų konkursinėje trumpametražių filmų programoje bus pristatyta nauja režisieriaus Audriaus Stonio juosta "Ūkų ūkai". Programoje "Garsių režisierių pirmieji filmai" bus parodytas dar vienas A.Stonio dokumentinis filmas "Neregių žemė", pelnęs Europos kino akademijos apdovanojimą už geriausią metų filmą. Žymaus amerikiečių režisieriaus Alano Berlinero sudarytoje svarbiausių dokumentinių filmų dešimtuko programoje "TOP 10" šalia legendinių brolių Liumjerų bei ukrainiečio Dzigos Vertovo filmų bus galima pamatyti ir Jono Meko "Reminiscencijas iš kelionės po Lietuvą". Festivalyje taip pat bus pristatyta režisieriaus Arūno Matelio filmų retrospektyva.


2006-11-21Londone pristatomas Lietuvos teatras
Didžiojoje Britanijoje prasideda pirmoji tarptautinė Vidurio ir Rytų Europos atlikėjų menų mugė. Renginyje bus pristatomi Lietuvos teatro režisieriai bei jų kūryba, su savo teatru ir šokiu supažindins Rumunija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Moldova ir Rusija. Pakviesti dalyvauti Didžiosios Britanijos meno institucijų, festivalių bei teatrų vadovai ir prodiuseriai. Vyks speciali programa, bus parodytos aštuonių šalių dalyvių spektaklių ištraukos. Lietuvai šioje programoje atstovaus Oskaro Koršunovo teatro spektaklis "Grimo opera", neseniai laimėjęs specialų apdovanojimą tarptautiniame festivalyje MESS 2006 Sarajeve. Lietuvos stende, be medžiagos apie režisierius, choreografus bei jų spektaklius, pagrindines Lietuvos teatro ir šokio institucijas bei festivalius, keturiuose įrengtuose ekranuose bus pristatytas ir specialiai šiai mugei sukurtas filmas "Lithuanian Teatre Today".


2006-11-14Šalies mokslas – ties bankroto riba
Visame pasaulyje pripažinti Lietuvos tyrėjai tenkinasi mažesnėmis nei valdininkų algomis, nuo sovietmečio menkai atnaujintomis laboratorijomis ir tyrimų finansavimu tik iš tarptautinių fondų.
Mokslininkai teigia, kad kai kurių sričių – medicinos, humanitarinių ir socialinių mokslų – skurdas pasiekė kritinę ribą.
Palyginti su Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiu, Lietuvoje parengiama per pus mažiau mokslininkų.
Mokslininkai ragina kuo skubiau kelti jų atlyginimus, kad perspektyvūs tyrėjai neišlakstytų į užsienį.
Pasak istoriko Alfredo Bumblausko, susidaro nuomonė, jog universitetai Lietuvai nebereikalingi. „Jauni žmonės nepasilieka dirbti universitetuose, nes dabar gėda prisipažinti, kad dirbi universitete“, – sakė istorikas.
Jo manymu, visi ligšioliniai pasiekimai buvo padaryti iš idėjos, entuziazmo. Tačiau dabar viso to nebelieka.
Norėdami dirbti su šiuolaikine įranga, mokslininkai kol kas mato vieną išeitį – paramą iš ES struktūrinių fondų.
Tačiau religijotyrininko Pauliau Subačiaus manymu, rėmimasis vien ES fondais numarins socialinius ir humanitarinius mokslus, nes Sąjungoje yra susiformavusi pozicija, kad šių mokslų sričių finansavimą turi garantuoti pačios valstybės.


2006-11-08Valstybė finansuos mokslininkų podoktorantūrinę veiklą
Vyriausybei priėmus nutarimą, Lietuvoje atvertas kelias iš biudžeto finansuoti podoktorantūrines mokslininkų stažuotes.
Vyriausybė nustatė tvarką, kaip bus atrenkami mokslininkai stažuotojai, bei kaip bus šios stažuotės finansuojamos. Iki šiol mokslininkų stažuotes finansuodavo tik pačios mokslo ir studijų institucijos pagal savo poreikį ir galimybes.
Pagal nustatytą tvarką bus finansuojami tik tie daktaro mokslo laipsnį turintys mokslininkai stažuotojai, kurie sieks įgyti naujų mokslinių žinių bei praktikos kitose mokslinių tyrimų kryptyse, nei jų parengtos daktaro disertacijos.
„Taip perspektyvūs mokslininkai bus skatinami įgyti ir plėtoti naują kvalifikacinę mokslinę patirtį ir bendradarbiauti su kitų mokslo sričių mokslininkais ir kolegomis“, – teigia Dr. Violeta Vaičiūnienė, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo Mokslo skyriaus vedėja.
Numatyta kasmet pradėti iki 20 mokslininkų stažuočių, kurių trukmė 2 metai. Šis laikotarpis išimtiniais atvejais gali būti pratęstas dar vieneriems metams.
Į mokslininko stažuotojo pareigybę mokslo ir studijų institucijoje gali pretenduoti visi asmenys, turintys daktaro mokslo laipsnį, jei nuo jo suteikimo yra praėję ne daugiau nei 3 metai. Užsienyje suteiktas mokslo laipsnis turi būti nostrifikuotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Mokslininkai stažuotojai bus atrenkami viešo konkurso būdu. Mokslinėms stažuotėms vadovaus vadovai, kurie bus atrinkti taip pat viešame konkurse.
Pasirašiusi sutartį su Valstybiniu mokslo ir studijų fondu, mokslo ir studijų institucija įsteigs mokslininko stažuotojo pareigybę ir su stažuotoju sudarys terminuotą darbo sutartį stažuotės laikotarpiui.
Finansavimą iš biudžeto gavęs stažuotojas kasmet turės pateikti savo mokslinę ataskaitą Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui. Už lėšų panaudojimą fondui turės atsiskaityti stažuotoją priėmusi mokslo ir studijų institucija.


2006-11-03Kinijoje išleista lietuvių mokslininkų knyga
Kinijos leidykla „Chemical Industry Press“ išleido knygos „Įvadas į kietakūnį apšvietimą“ (A. Žukauskas, M. S. Shur, R. Gaska, Introduction to Solid-State Lighting, John Wiley & Sons, 2002, anglų k.) vertimą į kinų kalbą.
Naujausioms šviesos technologijoms skirtos knygos du iš trijų autorių yra lietuviai – Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas Artūras Žukauskas ir Vilniaus universiteto auklėtinis, JAV bendrovės „Sensor Electronic Technology, Inc.“ prezidentas Dr. Remigijus Gaška (Remis Gaska). Trečiasis knygos autorius – Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesorius Michaelis S. Shuras.
Kietakūnių šviesos šaltinių (puslaidininkinių šviesos diodų, šviestukų) srityje lietuviai mokslininkai yra sukaupę daug žinių ir patirties. Prof. A. Žukauskas dirba puslaidininkių, skirtų optoelektronikai, medžiagotyros bei naujausių šviestukų taikymo srityse. Dr. R. Gaška – aukštųjų technologijų bendrovės, pasaulyje pirmaujančios ultravioletinių šviestukų gamyboje, vadovas.
Kinijoje dėmesys į šią knygą atkreiptas neatsitiktinai. Šioje šalyje sparčiai plėtojamos optoelektronikos technologijos, tarp jų puslaidininkinių šviestukų gamyba. Didžiausioje pasaulio valstybėje realizuoti milžiniški kietakūnio apšvietimo projektai – šviestukais apšviesti dangoraižiai, senovės architektūros paminklai, dalis Didžiosios kinų sienos.
Per kelerius metus lietuvių autorių „Įvadas į kietakūnį apšvietimą“ tapo plačiai žinomas – šią knygą galima rasti daugelio šalių universitetų bibliotekose, ja naudojasi mokslininkai ir inžinieriai, dirbantys puslaidininkinės optoelektronikos srityje.



2006-11-02Lietuviškos dainos Saksonijos bažnyčiose sugraudino ne vieną vokietį
Vyrų choras "Varpas" neseniai sugrįžo iš koncertinių gastrolių Saksonijoje, Vokietijoje. Choro prezidentas Bronius Rėza tikina, kad savaitę trukusi kelionė, kurios metu nuvažiuota maždaug 4000 kilometrų buvo ne tik didelis džiaugsmas ir nuotykis, bet ir nemažas išbandymas choristams. Išvykos metu vyrai surengė du koncertus - Oberlangeno ir Auricho miestuose. Oberlangeno bažnyčioje choras giedojo ne tik mišių metu, bet po jų atliko valandos trukmės koncertą. Koncerto metu vyrai dainavo ir pasaulinio garso kompozitorių kūrinius, ir lietuvių autorių dainas. "Vienas mūsų choro narys prieš atliekant kiekvieną lietuvišką dainą trumpai ją pristatydavo, todėl nors ir buvo dainuojama vokiečiams nesuprantama kalba, tačiau į bažnyčią susirinkę klausytojai puikiai jautė ir suprato, ką savo dainomis norėjome jiems papasakoti", - tikino Bronius Rėza. Antrasis koncertas Auriche choristus nustebino žiūrovų gausumu - bažnyčia buvo tiesiog sausakimša, o kiekvieną kūrinį palydėdavo gausūs plojimai. Ne vienam klausytojui "Varpo" giesmės išspaudė ir ašarą. Šiuo metu choras vienija 45 bendraminčius, dauguma jų - ilgamečiai šio choro nariai, o kai kurie čia dainuoja nuo pat jo įkūrimo. Per visą egzistavimo laikotarpį choras puoselėjo idėją populiarinti lietuviškos muzikos tradicijas, būti savotiška alternatyva aplink vis labiau įsigalinčiai masinei produkcijai, tarp jaunimo vis labiau populiarėjantiems programuotiems ritmams.