Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      Å vietimo ir kultÅ«ros naujienos    
     
    2006-11-29    Važinėjančios bibliotekos patrauklios kaimo vaikams
     
     PrieÅ¡ septynerius metus, kai buvo uždaryta dalis kaimo bibliotekų ir mokyklų, savanoriÅ¡ka organizacija "Gelbėkit vaikus" nusprendė imtis Lietuvoje dar neregėto projekto - įsteigti po kaimus keliaujančias autobusuose įrengtas bibliotekas. Deja, šį rudenį dėl lėšų stygiaus nutrÅ«ko paskutinis marÅ¡rutas. PrieÅ¡ deÅ¡imtmetį minint vienos mylimiausių vaikų raÅ¡ytojų Astrid Lindgren 90-ąjį jubiliejų buvo sumanyta steigti jos vardo biblioteką. Tarptautinį konkursą, surengtą tokiai bibliotekai įkurti, laimėjo Lietuva, o projektą vykdyti ėmėsi savanoriÅ¡ka organizacija "Gelbėkit vaikus". Netrukus Å ilutės ir RokiÅ¡kio rajonuose ėmė reguliariai kursuoti du bibliotekomis virtę autobusai, dar viena stacionari vaikiÅ¡kų knygelių biblioteka atsirado Druskininkuose.
    Keliaujančios bibliotekos veikimo principas - kursuoti 8 maršrutais ir periodiškai aplankyti 57 programoje dalyvaujančius kaimus. Skaitytojai aptarnaujami autobusams privažiavus prie mokyklų, vaikų darželių ar globos namų. Bibliotekose sukauptas beveik 15 tūkst. knygų fondas - visi į lietuvių kalbą išversti rašytojos Lindgren kūriniai, brangios vaikiškos enciklopedijos, vaikų teises reglamentuojanti literatūra, netgi vaikiškos vaizdajuostės. Literatūra parinkta taip, kad paskatintų vaiką atrasti pažinimo džiaugsmą, paskatintų jį kovoti už savo teises, sumažintų kaimo vaiko atotrūkį nuo miestiečio.

     
     
    2006-11-28    Taip plaka Japonijos Å¡irdis
     
     Nuo rugpjūčio vykstantį kultÅ«ros renginių ciklą "Japonija-Lietuva" rytoj užbaigs japonų tradicinės muzikos koncertas "Taip plaka Japonijos Å¡irdis". Japonijos ambasada Lietuvoje, inicijavusi ciklą "Japonija - Lietuva", per keturis mėnesius Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiÅ«rovams pristatė septynis renginius, skirtus Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkÅ«rimo 15-osioms metinėms. Tai jau antras toks renginys, pratęsiantis 2000 metais pradėto japonų kultÅ«ros ciklo tradiciją. Å ių metų kultÅ«rinių renginių ciklas prasidėjo įspÅ«dinga paroda "Å iuolaikinių Japonijos dailininkų parafrazės Toshusai Sharaku (XVIII a.) grafikos tema", per kurią klaipėdiečiai buvo supažindinti su garsaus grafiko reprodukcijomis ir beveik trisdeÅ¡imties Å¡iuolaikinių dailininkų kÅ«ryba. Vilniaus ir Kauno žiÅ«rovai susipažino su parodomis "Japonija - lietuvių menininkų akimis", kurias parengė tolimojoje Å¡alyje viešėję ir ten kÅ«rę dailininkė Miglė Lebednykaitė bei fotomenininkas ArÅ«nas Baltėnas. Surengti paskaitų apie Japoniją ciklai, pristatytos klasikinio japonų kino programos, įvyko Tomo Kutavičiaus ir Violetos Palčinskaitės operos-poemos "Gyvatės akys" premjera. Koncertas "Taip plaka Japonijos Å¡irdis" - muzikinė Å¡ventė, užbaigianti ne taip dažnai Lietuvoje japonų meną pristatantį renginį.

     
     
    2006-11-24    Lietuvių filmai Amsterdame
     
     Prasidėjusiame tarptautiniame Amsterdamo dokumentinio kino festivalyje bus parodyti Å¡eÅ¡i lietuviÅ¡ki filmai. Vieno didžiausių ir svarbiausių pasaulio dokumentikos forumų konkursinėje trumpametražių filmų programoje bus pristatyta nauja režisieriaus Audriaus Stonio juosta "Ūkų Å«kai". Programoje "Garsių režisierių pirmieji filmai" bus parodytas dar vienas A.Stonio dokumentinis filmas "Neregių žemė", pelnęs Europos kino akademijos apdovanojimą už geriausią metų filmą. Žymaus amerikiečių režisieriaus Alano Berlinero sudarytoje svarbiausių dokumentinių filmų deÅ¡imtuko programoje "TOP 10" Å¡alia legendinių brolių Liumjerų bei ukrainiečio Dzigos Vertovo filmų bus galima pamatyti ir Jono Meko "Reminiscencijas iÅ¡ kelionės po Lietuvą". Festivalyje taip pat bus pristatyta režisieriaus ArÅ«no Matelio filmų retrospektyva.

     
     
    2006-11-21    Londone pristatomas Lietuvos teatras
     
     Didžiojoje Britanijoje prasideda pirmoji tarptautinė Vidurio ir Rytų Europos atlikėjų menų mugė. Renginyje bus pristatomi Lietuvos teatro režisieriai bei jų kÅ«ryba, su savo teatru ir Å¡okiu supažindins Rumunija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Moldova ir Rusija. Pakviesti dalyvauti Didžiosios Britanijos meno institucijų, festivalių bei teatrų vadovai ir prodiuseriai. Vyks speciali programa, bus parodytos aÅ¡tuonių Å¡alių dalyvių spektaklių iÅ¡traukos. Lietuvai Å¡ioje programoje atstovaus Oskaro KorÅ¡unovo teatro spektaklis "Grimo opera", neseniai laimėjęs specialų apdovanojimą tarptautiniame festivalyje MESS 2006 Sarajeve. Lietuvos stende, be medžiagos apie režisierius, choreografus bei jų spektaklius, pagrindines Lietuvos teatro ir Å¡okio institucijas bei festivalius, keturiuose įrengtuose ekranuose bus pristatytas ir specialiai Å¡iai mugei sukurtas filmas "Lithuanian Teatre Today".

     
     
    2006-11-14    Å alies mokslas – ties bankroto riba
     
     Visame pasaulyje pripažinti Lietuvos tyrėjai tenkinasi mažesnėmis nei valdininkų algomis, nuo sovietmečio menkai atnaujintomis laboratorijomis ir tyrimų finansavimu tik iÅ¡ tarptautinių fondų.
    Mokslininkai teigia, kad kai kurių sričių – medicinos, humanitarinių ir socialinių mokslų – skurdas pasiekė kritinę ribą.
    Palyginti su Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiu, Lietuvoje parengiama per pus mažiau mokslininkų.
    Mokslininkai ragina kuo skubiau kelti jų atlyginimus, kad perspektyvūs tyrėjai neišlakstytų į užsienį.
    Pasak istoriko Alfredo Bumblausko, susidaro nuomonė, jog universitetai Lietuvai nebereikalingi. „Jauni žmonės nepasilieka dirbti universitetuose, nes dabar gėda prisipažinti, kad dirbi universitete“, – sakė istorikas.
    Jo manymu, visi ligšioliniai pasiekimai buvo padaryti iš idėjos, entuziazmo. Tačiau dabar viso to nebelieka.
    Norėdami dirbti su šiuolaikine įranga, mokslininkai kol kas mato vieną išeitį – paramą iš ES struktūrinių fondų.
    Tačiau religijotyrininko Pauliau Subačiaus manymu, rėmimasis vien ES fondais numarins socialinius ir humanitarinius mokslus, nes Sąjungoje yra susiformavusi pozicija, kad šių mokslų sričių finansavimą turi garantuoti pačios valstybės.

     
     
    2006-11-08    Valstybė finansuos mokslininkų podoktorantÅ«rinę veiklą
     
     Vyriausybei priėmus nutarimą, Lietuvoje atvertas kelias iÅ¡ biudžeto finansuoti podoktorantÅ«rines mokslininkų stažuotes.
    Vyriausybė nustatė tvarką, kaip bus atrenkami mokslininkai stažuotojai, bei kaip bus šios stažuotės finansuojamos. Iki šiol mokslininkų stažuotes finansuodavo tik pačios mokslo ir studijų institucijos pagal savo poreikį ir galimybes.
    Pagal nustatytą tvarką bus finansuojami tik tie daktaro mokslo laipsnį turintys mokslininkai stažuotojai, kurie sieks įgyti naujų mokslinių žinių bei praktikos kitose mokslinių tyrimų kryptyse, nei jų parengtos daktaro disertacijos.
    „Taip perspektyvūs mokslininkai bus skatinami įgyti ir plėtoti naują kvalifikacinę mokslinę patirtį ir bendradarbiauti su kitų mokslo sričių mokslininkais ir kolegomis“, – teigia Dr. Violeta Vaičiūnienė, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo Mokslo skyriaus vedėja.
    Numatyta kasmet pradėti iki 20 mokslininkų stažuočių, kurių trukmė 2 metai. Šis laikotarpis išimtiniais atvejais gali būti pratęstas dar vieneriems metams.
    Į mokslininko stažuotojo pareigybę mokslo ir studijų institucijoje gali pretenduoti visi asmenys, turintys daktaro mokslo laipsnį, jei nuo jo suteikimo yra praėję ne daugiau nei 3 metai. Užsienyje suteiktas mokslo laipsnis turi būti nostrifikuotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
    Mokslininkai stažuotojai bus atrenkami viešo konkurso būdu. Mokslinėms stažuotėms vadovaus vadovai, kurie bus atrinkti taip pat viešame konkurse.
    Pasirašiusi sutartį su Valstybiniu mokslo ir studijų fondu, mokslo ir studijų institucija įsteigs mokslininko stažuotojo pareigybę ir su stažuotoju sudarys terminuotą darbo sutartį stažuotės laikotarpiui.
    Finansavimą iš biudžeto gavęs stažuotojas kasmet turės pateikti savo mokslinę ataskaitą Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui. Už lėšų panaudojimą fondui turės atsiskaityti stažuotoją priėmusi mokslo ir studijų institucija.

     
     
    2006-11-03    Kinijoje iÅ¡leista lietuvių mokslininkų knyga
     
     Kinijos leidykla „Chemical Industry Press“ iÅ¡leido knygos „Įvadas į kietakÅ«nį apÅ¡vietimą“ (A. Žukauskas, M. S. Shur, R. Gaska, Introduction to Solid-State Lighting, John Wiley & Sons, 2002, anglų k.) vertimą į kinų kalbą.
    Naujausioms šviesos technologijoms skirtos knygos du iš trijų autorių yra lietuviai – Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas Artūras Žukauskas ir Vilniaus universiteto auklėtinis, JAV bendrovės „Sensor Electronic Technology, Inc.“ prezidentas Dr. Remigijus Gaška (Remis Gaska). Trečiasis knygos autorius – Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesorius Michaelis S. Shuras.
    Kietakūnių šviesos šaltinių (puslaidininkinių šviesos diodų, šviestukų) srityje lietuviai mokslininkai yra sukaupę daug žinių ir patirties. Prof. A. Žukauskas dirba puslaidininkių, skirtų optoelektronikai, medžiagotyros bei naujausių šviestukų taikymo srityse. Dr. R. Gaška – aukštųjų technologijų bendrovės, pasaulyje pirmaujančios ultravioletinių šviestukų gamyboje, vadovas.
    Kinijoje dėmesys į šią knygą atkreiptas neatsitiktinai. Šioje šalyje sparčiai plėtojamos optoelektronikos technologijos, tarp jų puslaidininkinių šviestukų gamyba. Didžiausioje pasaulio valstybėje realizuoti milžiniški kietakūnio apšvietimo projektai – šviestukais apšviesti dangoraižiai, senovės architektūros paminklai, dalis Didžiosios kinų sienos.
    Per kelerius metus lietuvių autorių „Įvadas į kietakūnį apšvietimą“ tapo plačiai žinomas – šią knygą galima rasti daugelio šalių universitetų bibliotekose, ja naudojasi mokslininkai ir inžinieriai, dirbantys puslaidininkinės optoelektronikos srityje.


     
     
    2006-11-02    LietuviÅ¡kos dainos Saksonijos bažnyčiose sugraudino ne vieną vokietį
     
     Vyrų choras "Varpas" neseniai sugrįžo iÅ¡ koncertinių gastrolių Saksonijoje, Vokietijoje. Choro prezidentas Bronius Rėza tikina, kad savaitę trukusi kelionė, kurios metu nuvažiuota maždaug 4000 kilometrų buvo ne tik didelis džiaugsmas ir nuotykis, bet ir nemažas iÅ¡bandymas choristams. IÅ¡vykos metu vyrai surengė du koncertus - Oberlangeno ir Auricho miestuose. Oberlangeno bažnyčioje choras giedojo ne tik miÅ¡ių metu, bet po jų atliko valandos trukmės koncertą. Koncerto metu vyrai dainavo ir pasaulinio garso kompozitorių kÅ«rinius, ir lietuvių autorių dainas. "Vienas mÅ«sų choro narys prieÅ¡ atliekant kiekvieną lietuviÅ¡ką dainą trumpai ją pristatydavo, todėl nors ir buvo dainuojama vokiečiams nesuprantama kalba, tačiau į bažnyčią susirinkę klausytojai puikiai jautė ir suprato, ką savo dainomis norėjome jiems papasakoti", - tikino Bronius Rėza. Antrasis koncertas Auriche choristus nustebino žiÅ«rovų gausumu - bažnyčia buvo tiesiog sausakimÅ¡a, o kiekvieną kÅ«rinį palydėdavo gausÅ«s plojimai. Ne vienam klausytojui "Varpo" giesmės iÅ¡spaudė ir aÅ¡arą. Å iuo metu choras vienija 45 bendraminčius, dauguma jų - ilgamečiai Å¡io choro nariai, o kai kurie čia dainuoja nuo pat jo įkÅ«rimo. Per visą egzistavimo laikotarpį choras puoselėjo idėją populiarinti lietuviÅ¡kos muzikos tradicijas, bÅ«ti savotiÅ¡ka alternatyva aplink vis labiau įsigalinčiai masinei produkcijai, tarp jaunimo vis labiau populiarėjantiems programuotiems ritmams.