Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.225.13.58
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Mokslo ir technikos naujienos

2006-08-31Mokslininkai galėjo stebėti sprogstančią supernovą
Įvairių šalių mokslininkai, pasinaudodami NASA palydovu ir teleskopais, galėjo stebėti supernovos sprogimo procesą, pranešta trečiadienį. Manoma, kad tai - rentgeno spindulių žybsnis, kitaip tariant, mažesnio galingumo gama spindulių žybsnis. Gama spindulių žybsniai (GSŽ) yra galingiausi astronomams žinomi sprogimai. Šis objektas GRB060218, Avino žvaigždyne stebimas nuo vasario 18 dienos ir yra už maždaug 440 mln. šviesmečių. "Tai išplečia GSŽ-supernovos sąsajas su rentgeno spindulių žybsniais ir silpnesnėmis supernovomis ir rodo jų bendrą kilmę", - sakė Trieste įsikūrusio Italijos nacionalinio astrofizikos instituto mokslininkė Elena Pian.
Tai antras pagal atstumą nuo Žemės pastebėtas gama spindulių žybsnis ir pirmas kartas, kai supernova buvo stebima paties sprogimo metu.
Å altinis: Nature

2006-08-25Rastas etiškas kamieninių ląstelių gavimo būdas
Amerikos mokslininkai tvirtina suradę būdą, kaip gauti kamienines ląsteles nepakenkiant žmogaus embrionui.
Grupei mokslininkų iš Masačiusetso kompanijos „Advanced Cell Technology“ pavyko sukurti ląstelių linijas iš kelių ląstelių, paimtų iš įprasto ar klonuoto embriono ankstyvoje jo vystimosi stadijoje. Mokslininkai pabrėžia, kad tokiu būdu vaisius išsaugo visaverčio vystymosi galimybę.
Tyrėjai viliasi, kad šis išradimas užbaigs ginčus dėl kamieninių ląstelių gavimo etiškumo ir suteiks Amerikos mokslininkams naujas galimybes toliau darbuotis šioje srityje. Mat iki šiol paėmus ląstelę, kurios reikia naujos ląstelių linijos sukūrimui, embrionas žūdavo. Dėl to 1995 m. JAV Kongresas priėmė pataisą, draudžiančią valstybei finansuoti tyrimus, kuriuos atliekant žūna embrionai.
Amerikos mokslininkai teigia, kad per tą laiką JAV stipriai atsiliko kamieninių ląstelių tyrimų srityje, nes užsiimti rimtais tyrimais galėjo sau leisti tik privačios kompanijos.
Å altinis: Nature

2006-08-24Rūgštingumo jutimas priklauso nuo vieno receptoriaus
Žinduolių juntamas skonis klasifikuojamas į saldų, sūrų, kartų, rūgštų ir umami (natrio glutamato skonis, įprastas kiniškuose išsinešti skirtuose patiekaluose). Iki šio buvo identifikuoti tik saldaus, kartaus ir umami skonių receptoriai.
Tris skonius su žinomais receptoriais „įjungia“ didelės molekulės – pavyzdžiui, sacharozė, kuri prie receptoriaus jungiasi lyg raktas prie spynos – specializuoto receptoriaus, esančio ant liežuvio. Bet sūrus ir rūgštus skoniai yra skirtingi tuo, kad tai yra paprasčiausių jonų skoniai: rūgštumas juntamas per vandenilio (H+), o sūrumams dažniausiai per natrio (Na+) jonus. Kai kurie mokslininkai manė, kad šiuos skonius ant liežuvio gali „aptikti“ daugelis ląstelių ir signalą į smegenis siųsti pagal bendrą signalų sumos pobūdį. „Toks modelio tipas yra labai nepatikimas“, - sakė Howardo Hugheso medicinos instituto (JAV) mokslininkas Charlesas Zukeris.
Norėdami patikrinti veikimą pagal baltymą PKD2L1, mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotas peles, kurių organizmas ląstelėse, kuriose gaminamas baltymas PKD2L1, taip pat gamino ir toksiną, sunaikinantį šias ląsteles.
Duke universiteto (JAV) Medicinos centro mokslininkas Hiroaki Matsunami su kolegomis įrodė, kad receptorius PKD2L1 ir PKD1L3 aktyvuoja rūgštis ir gyvų pelių organizmuose, ir laboratorinėse lėkštelėse. Jie taip pat išsiaiškino, kad šie baltymai išsidėstę tose liežuvio vietose, kurios gerai liečiasi su maistu, bet negalėjo griežtai pasakyti, kad yra tik vienas rūgštumą juntantis skonio receptorius.
Cheminius jutimus tiriančio Monell centro (JAV) mokslininkas Gary Beauchampas mano, kad šiedu tyrimai beveik tiksliai nurodo kelią į rūgštaus skonio jutimo suvokimą.
C.Zukerio komandai liko dar vienas darbas – atrasti sūrumo receptorių. „Tereikia vėl patikrinti tuos baltymus, kurie liko pašalinus visus žinomus skonio receptorius“, - sakė mokslininkas.
Å altinis: Nature.com

2006-08-23Vanduo – privaloma RNR dalis
Vanduo – bene universaliausia egzistuojanti molekulė – yra žinomas kaip Žemę formuojanti, gyvybę palaikanti medžiaga, puikiausiai atliekanti universalaus tirpiklio vaidmenį. Dabar mokslininkai iš Mičigano universiteto (JAV) ir Čekijos Respublikos Mokslų akademijos nustatė dar du anksčiau nežinotus vandens vaidmenis.
Paaiškėjo, kad vanduo itin svarbus RNR fermentų veikimui, kurie savo ruožtu yra nepakeičiami gyvosiose ląstelėse ir yra medicininiam taikymui perspektyvūs junginiai.
RNR fermentai, dar vadinami ribozimais, greitina chemines reakcijas ląstelių viduje, lygiai kaip ir labiau žinomi baltyminiai jų analogai. Lygiai kaip ir baltyminiai fermentai, ribozimai yra ne statiškos, o kintančios struktūros. Jie gali būti aktyvios arba neaktyvios formos (konformacijos).
Ankstesniuose darbuose, kuriems vadovavo Mičigano universiteto mokslininkas chemijos profesorius Nilsas Walteris, nustatyta, kad modifikacijos bet kurioje ribozimo molekulės vietoje – net ir toli nuo ten, kur vyksta cheminė reakcija – paveikia tai, kokiu greičiu fermentas keičia savo konformacijas bei kaip stipriai katalizuojama reakcija. Tokios savybės jau seniau buvo priskirtos baltyminiams fermentams, bet niekada nebuvo žinoma, kad jomis pasižymi ir RNR fermentai.
N.Walteris su kolegomis taip pat aptiko įrodymų, kad vanduo tiesiogiai dalyvauja tarpinėse katalizės reakcijose, vykstančiose fermento aktyviajame centre – tai yra antras iki šiol nežinotas vandens vaidmuo RNR veikloje. Mokslininkai naujus vandens molekulių vaidmenis tyrė naudodami kompiuterinio modeliavimo ir metodo, vadinamo pavienės molekulės fluorescencijos rezonanso energijos perdavimu (single-molecule fluorescence resonance energy transfer - FRET), kombinaciją. Tokiu būdu mokslininkams pavyko tiesiogiai stebėti ir matuoti kaip greitai ribozimai keičia konformacijas ir kai tie greičiai kinta kai pakeičiamos skirtingos ribozimo dalys.
Å altinis: Eurekalert.org

2006-08-22Ozono skylė nustojo plėstis
JAV mokslininkai tvirtina, kad Žemės atmosferoje virš Antarkties esanti ozono sluoksnio skylė nustojo plėstis.
1986 m. išsiaiškinus apie šios skylės egzistavimą buvo priimti tarptautiniai susitarimai nutraukti ozono sluoksnį ploninančių chemikalų, vadinamų CFC, naudojimą. Tikimasi, kad ozono skylė visiškai išnyks per maždaug 60 metų.
Tie patys du mokslininkai, kurių darbai devintame dešimtmetyje įspėjo pasaulį apie ozono skylės keliamą pavojų, dabar išreiškė viltį, kad ozono sluoksnis visiškai atsistatys. „Labai tikiuosi, kad kažkada turėsime normalų ozono sluoksnį“, – sako daktaras Davidas Hofmanas, vadovaujantis JAV Nacionalinės okeano ir atmosferos valdybos Pasaulinio monitoringo skyriui.
Optimistiškai nusiteikusi ir daktarė Susan Solomon iš Tarpvyriausybinės klimato pokyčių grupės. Vis dėlto mokslininkė pridūrė, kad: „Dar daug ką reikia nuveikti moksliniu požiūriu dėl to, ką aš pavadinčiau atsakingumu“.
Ozonas yra molekulė, kurią sudaro trys deguonies atomai. Ozono sluoksnis filtruoja ultravioletinius Saulės spindulius (mažiau nei 290 nanometrų), kurie kenkia žmonėms, gyvūnams ir augalams.
Å altinis: BBC

2006-08-21Randama vis daugiau įrodymų, kad kavą gerti naudinga
Dažniausiai kava nėra laikoma sveiku gėrimu, tačiau nemažai pastaruoju metu atliktų tyrimų patvirtina, kad ji gali būti labai naudinga. Mokslininkai rado patikimų įrodymų, kad kava sumažina kelių rimtų ligų pavojų, įskaitant cukrinį diabetą, širdies ligas ir kepenų cirozę.
Viena iš tokių studijų – sisteminga tyrimų, per pastaruosius metus publikuotų moksliniame žurnale „The Journal of the American Medical Association“, apžvalga. Prieita prie išvados, kad nuolatinis kavos gėrimas buvo įprastai siejamas su sumažėjusia 2 tipo diabeto rizika. Nėra tiksliai žinoma, kodėl taip nutinka, tačiau autoriai pateikė kelias versijas.
Kavoje yra antioksidantų, padedančių kontroliuoti ląstelėms daromą žalą, kuri gali aktyviai dalyvauti ligos vystymesi. Be to, tai chlorogeninių rūgščių, kurios, kaip parodė su gyvūnais atliekami bandymai, sumažina gliukozės koncentraciją, šaltinis.
Didesni kavos kiekiai, regis, yra ypač naudingi diabeto prevencijai. Ataskaitoje, kurioje mokslininkai sujungė daugelio studijų statistinius duomenis, teigiama, kad žmonėms, išgeriantiems nuo 4 iki 6 puodelių kavos per dieną, diabeto rizika buvo 28 proc. mažesnė negu tiems, kurie išgėrė du ar mažiau puodelių per dieną. Išgėrusiesiems daugiau negu 6 puodelius kavos ši rizika buvo atitinkamai mažesnė 35 proc.
Vis dėlto kai kurie ekspertai vis dar įsitikinę, kad kavos, ypač su kofeinu, gėrimas gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Pavyzdžiui, sausio mėn. žurnale „The Journal of the American College of Cardiology“ paskelbtame tyrime teigiama, kad dviejuose kavos puodeliuose esantis kofeino kiekis kaip reikiant sumažina kraujo tėkmę į širdį, ypač treniruojantis dideliame aukštyje.
Å altinis: The American Journal of Clinical Nutrition

2006-08-20Astronomai nusprendė palikti tik 8 planetas
Tarptautinės astronomų sąjungos komisijos posėdyje nuspręsta nuo šiol Plutoną vadinti ne „planeta“, o „nykštukine planeta“.
Tokiu būdu Saulės sistemoje lieka 8 tikros planetos, o nykštukinėmis bus laikomos Plutonas, Charonas (anksčiau vadintas Plutono palydovu), tarp Marso ir Jupiterio orbitų besisukantis asteroidas Cerera, objektai UB313 ir 90377 Sedna, esantys dar toliau nuo Saulės nei Plutonas.
Komisijos sprendimą dar turi patvirtinti visuotinis Tarptautinės astronomų sąjungos Asamblėjos balsavimas, kuris vyks rugpjūčio 24 dieną.
Å altinis: lenta.ru

2006-08-13Leopardas keičia savo dėmes
Niekas tiksliai nežino iš kur dėmesį patraukiantys gyvūnai gauna tokius gražius kailinių raštus. Bet 1952 metais Alano Turingo sukurta lygtis yra tinkama nusakyti zebro dryžiams ir leopardo dėmėms.
A.Turingas laikėsi prielaidos, kad kailio raštas gali priklausyti nuo dviejų cheminių junginių, kuriuos jis pavadino „morfogenais“, kurie pasiskirsto daugiau ar mažiau dvimatėje kailio erdvėje. Pavyzdžiui, jei dėl vieno morfogeno poveikio kailis pajuoduoja, o dėl kito išlieka blyškus, tai šių cheminių junginių difuzijos gyvūno kailyje greičių skirtumas kartu su įvairiomis tarpusavio reakcijomis taptų gyvūno kailio rašto priežastimi.
A.Turingas savo lygtis pavadino „reakcijos-difuzijos lygtimis“. Derinant difuzijos greičio bei kitų veiksnių, nurodančių morfogenų savybes, kintamuosius, mokslininkai sugebėjo panaudoti šias lygtis atkartojant keletą puikiai pažįstamų kailių raštų.
Pavyzdžiui, jei vienas morfogenas nudažo plaukus juodai, bet taip pat aktyvuoja ir blyškumo morfogeną bei difunduoja greičiau už blyškumo morfogeną, tai tokiu šių junginių elgesiu galima paaiškinti vieną ant gyvūnų kailių esančių dėmių tipą: atsitiktinė juodos spalvos morfogeno sankaupa difunduotų tolyn nuo sankaupos centro, pakeliui aktyvuodama blyškumo morfogeną. Bet blyškumo morfogenas difunduoja lėčiau, todėl susidaro juodos spalvos žiedas.
Nacionalinio Chung-Hsing universiteto (Taivanis) mokslininkas Sy-Sang Liaw su kolegomis tirdami suvokė, kad jiems nepakanka vien reakcijos-difuzijos lygties parametrų derinimo. Teko imtis prielaidos, kad egzistuoja du dėmių augimo etapai, kurių metu galioja skirtingos taisyklės: pirmoji – kai kailio dėmes įgyja maži gyvūnai, o antroji – kai kailio raštas įgyja galutinę savo išvaizdą.
Auburn universitete (JAV) su Turingo modeliais dirbantis matematikas Anotida Madzvamuse sakė, kad jį sudomino jaguaro kailio rašto sudėtingumas. Kol kas nė vienam mokslininkui nepavyko aptikti jokių morfogenų egzistavimo įrodymų, todėl nėra žinoma kaip šių lygčių nusakomi raštai susidaro tikro gyvūno organizme. Pridėjus du morfogenų veikimo taisyklių rinkinius vaizdas tampa dar sudėtingesniu. Jei tai tikrai atitinka realų dėmių susidarymą gyvūnuose, tai reiškia, kad kažkas susijusio su gyvūno amžiumi turėtų perjungti biologines taisykles, pagal kurias nusakomas jo kailio raštu.
Å altinis: Nature.com

2006-08-12Aptiktas pirminis užkrečiamo šunų vėžio šaltinis
Manoma, kad atsektas pradinis lytiniu keliu užkrečiamo šunų vėžio šaltinis: tai tikriausiai buvo vienas šuo arba vilkas, daugiau nei prieš 200 metų gyvenęs Azijoje. Panašu, kad liga praeityje buvo agresyvesnė, teigia mokslininkai. Tai nėra įprasta – paprastai vėžiniai susirgimai su laiku tampa agresyvesniais. Nustačius priežastis dėl kurių ši liga tapo mažiau mirtina galbūt būtų lengviau ieškoti vėžinių susirgimų gydymo būdų.
Teigiama, jog dauguma auglių formuojasi tuomet, kai organizmo ląstelės pradeda nekontroliuojamai augti ir daugintis. Bet šunų užkrečiamas venerinis auglys (canine transmissible venereal tumor - CTVT) plinta vėžinėmis ląstelėmis, kurios iš vieno šuns organizmo į kitą patenka lytinių santykių metu. Liga pažeidžia snukius ir genitalijas, bet paprastai pagyjama per kelis mėnesius.
Londono universiteto koledžo (D.Britanija) mokslininkas Claudio Murgia su kolegomis ištyrė vėžinių CTVT ląstelių, paimtų iš 16 negiminingų šunų organizmų, DNR. Šie šunys gyveno Italijoje, Indijoje ir Kenijoje. „Galime pasakyti, kad auglys nebuvo sergančiojo šuns ląstelių darinys, nes jo DNR skiriasi nuo šeimininko“, - sakė mokslininkų grupės narys virusologas Robinas Weissas.
Ištyrus per 30 metų septyniose skirtingose šalyse surinktus užšaldytus šunų auglių pavyzdžius nustatyta, kad kadaise šis vėžys buvo kur kas agresyvesnis. Pasak C.Murgia, jei pavyktų nustatyti kokiu būdu sumažėjo vėžio agresyvumas, tuomet galima būtų bandyti siekti panašios auglių transformacijos žmonių organizmuose.
Kai šiuolaikinis CTVT užkrečia šunį, jis išskiria cheminį junginį, kuris slopina imuninę sistemą, todėl šeimininko organizmas negali s juo kovoti. Bet po kelių mėnesių šuns imuninė sistema paprastai sugeba išnaikinti įsibrovėlį.
Žmonių atveju vėžiniai susirgimai dažniausiai nebūna užkrečiami. Žmonės vėžiu gali susirgti jei jiems persodinamas organas su augliu, kuomet nusilpusi jų imuninė sistema, o taip pat teoriškai AIDS sergantis pacientas galėtų užsikrėsti vėžiu lytinių santykių metu, bet to mokslininkams niekada nepavyko nustatyti praktiškai.
Å altinis: Nature.com

2006-08-11Programinė įranga išbandys būsimąją Europos palydovinę sistemą „Galileo“
Didžiojoje Britanijoje esantis „Siemens“ tyrimų centras „Roke Manor“ sukūrė programinę įrangą būsimajai Europos palydovinei sistemai „Galileo“ išbandyti. Programinė įranga modeliuos sistemos darbą dar prieš pakeliant į orbitą visus palydovus. Tikslumu sistema turėtų pranokti šiandieninę Amerikos navigacijos standartu veikiančią GPS (Global Positioning System).
Virtualiai modeliuojant „Galileo“ sistemos darbą bus galima įvertinti atliktų skaičiavimų tikslumą, objekto nustatymo patikimumą nepalankiomis sąlygomis ir kitas sistemos projekcijas dar iki pakeliant visus palydovus. Naujoji programinė įranga apskaičiuos imtuvo galimybes priimti „Galileo“ navigacijos signalus, analizuos pastatų architektūros ir inžinerinius planus, žemės reljefus, taip pat palydovines ir miestų fotografijas, įvertins signalo stiprumą bei matavimo klaidas.
„Galileo“ apims 30 palydovų ir palaikys ryšį su 24 Amerikos palydovais, veikiančiais GPS. Tankesnis „Galileo“ palydovų tinklas ir tobulesni algoritmai padės tiksliau nustatyti koordinates: skirtingai nei GPS, kurio koordinačių apskaičiavimo paklaida du metrai, „Galileo“ objektus nustatys vieno metro tikslumu.
„Galileo“ kaip ir GPS veikia palydovinės navigacijos principu. Iš palydovų į žemę nuolat keliaujantys signalai imtuvui perduoda informaciją apie tam tikro judančio objekto koordinates bei laiką, kuriuo ši informacija išsiųsta. Naudodamasis kelių palydovų išsiųstais signalais, imtuvas vėl ir vėl apskaičiuoja su juo susieto objekto vietą pagal ilgumos, platumos ir aukštumos parametrus bet kuriuo paros metu.
„Galileo“ palydovinė navigacijos sistema pavadinta italų fiziko, filosofo ir astronomo Galileo Galilei (1564 – 1642 m.) vardu. Galileo žinomas kaip pirmojo teleskopo kūrėjas, Jupiterio atradėjas bei vadintas „fizikos tėvu“.
Å altinis: Siemens.com

2006-08-10Ultragarsas gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi
Atlikto tyrimo su pelėmis rezultatai rodo, kad nėščias moteris paveikus ultragarsu gali sutrikti jų vaisiaus smegenų vystymasis. Bet ekspertai įspėja, kad kol kas šią informaciją per anksti ekstrapoliuoti žmonėms. Jie pabrėžia, kad ultragarsinio tyrimo metodika yra ypatingai vertinga diagnostikai ir nėščiosios neturėtų atsisakyti vizito pas gydytojus.
Naujojo tyrimo metu buvo naudojamas cheminis junginys, padėjęs sekti smegenų ląsteles augančiuose pelių embrionuose. Mokslininkai embrionus paveikė ultragarsu trečios nėštumo savaitės pabaigoje – tai yra labai svarbus pelių embrionų vystymosi metas, kuomet smegenų ląstelės patenka į joms skirtą vietą.
Gali būti, kad ultragarso bangos kažkokiu būdu sutrikdo tarpląstelinius ryšius joms keliaujant į reikiamas smegenų vietas, mano Yale medicinos mokyklos (JAV) mokslininkas Pasko Rakicius, tyrimą atlikęs su kolegomis.
Medikai paprastai rekomenduoja, kad nėščiosioms ultragarsiniai tyrimai būtų atlikti du kartus, kad būtų įvertintas vaisiaus vystymasis. Kiekvieno patikrinimo trukmė yra apie 30 minučių. Ultragarso bangų sukurti vaizdai gali apteikti informacijos apie dar negimusio vaiko amžių, jo poziciją gimdoje bei anomalijas.
Kai kurių ankstesnių tyrimų rezultatai parodė, kad ultragarsas žmonėms gali sukelti genetinių anomalijų ir kad ultragarsu tirti vaikai gali pradėti kalbėti vėliau, bet, ekspertų teigimu, šių tyrimų rezultatų pakartoti nepavyko.
Tačiau ekspertai taip pat tvirtina, kad pastarojo tyrimo rezultatai reikalauja tęsti tyrimus šioje srityje, ypač žinant, kad pastaruoju metu populiarėja „parduotuviniai“ ultragarsiniai tyrimai, kuomet bendrovės prekybos centruose besilaukiančioms motinoms siūlo savo paslaugas. Bijomasi, kad tokių tyrimų populiarumas ir toliau didės, nes spaudoje pasirodo pranešimai, kad vaikų laukiančios garsenybių šeimos nusipirko naudojimui namie skirtus ultragarso aparatus.
Å altinis: Newscientist.com

2006-08-09Kūdikiai „pastebi matematines klaidas“
Izraelio ir JAV mokslininkai atlikę tyrimus nustatė, kad vos pusės metų mažyliai jau pastebi matematines klaidas. Tyrime dalyvavo 24 mažyliai, kurių amžius nuo 6 iki 9 mėnesių. Kūdikiams rodant skirtingą lėlių skaičių buvo skenuojamos jų smegenys. Paaiškėjo, kad išvydę netikėtą rezultatą kūdikiai žiūri ilgiau ir jų smegenų veikla tuo metu prilygsta suaugusiųjų, kai šie pastebi klaidas.
Tyrimo metu mažyliams buvo rodomos dvi lėlės, kurias vėliau užstodavo širma. Paskui vaikui matant viena lėlė buvo paimama ir patraukus širmą jis tikėdavosi išvysti likusią vieną. Kai jis vis dėlto pamatydavo dvi, stebėdavo lėles ilgiau, taip lyg fiksuodamas klaidą. Paaiškėjo, kad pamatę „neteisingą“ lėlių skaičių kūdikiai žiūrėdavo daugiau nei sekunde ilgiau. Suaugusieji pastebėję matematinę klaidą reaguoja analogiškai, tik kur kas greičiau.
Tyrimui vadovavęs mokslų daktaras Andrea Bergeris sakė: „Šis tyrimas rodo, kad kūdikio smegenyse egzistuoja klaidų susekimo sistema ir ji suaktyvinama vos tik tiriamąjį nustebina neteisingas aritmetinis sprendimas“.
Mokslininkai padarė išvadą, kad į pirmų gyvenimo metų pabaigą visi kūdikiai gali aptikti klaidas – tai siejama su gebėjimu vėliau reguliuoti savo elgesį ir emocijas.
Å altinis: BBC

2006-08-08Visata „pasendinta“ 2 milijardais metų
Mūsų visata tikriausiai yra 15 proc. didesnė ir senesnė nei buvo manyta anksčiau. Ankstesniais matavimais nustatyta, kad Visatos amžius yra 13,7 mlrd. metų, o tikint naujojo tyrimo duomenimis, jis turėtų būti 15,8 mlrd. metų.
Taip nuspręsta išanalizavus naujausius atstumo iki netolimos galaktikos matavimo duomenis. Mokslininkai, kuriems vadovavo Alceste Bonanos iš Carnegie instituto (JAV) naudojo duomenis, surinktus tokių teleskopų, kaip Havajuose (JAV) esantis 10 metrų Keck-II. Teleskopais buvo matuojamas atstumas iki dviejų žvaigždžių, esančių Trikampio galaktikoje.
Mokslininkai pagal šviesos, judėjimo greičio ir temperatūros matavimo duomenis apskaičiavo tikrą šviesį dviejų žvaigždžių, kurios kas 5 dienas viena kitą užstoja. Palyginę tikrąjį žvaigždžių šviesį su stebimuoju, mokslininkai apskaičiavo, kad galaktika yra 3,14 mln. šviesmečių atstumu nuo mūsų.
Nustebino tai, kad šis atstumas yra maždaug puse milijono šviesmečių didesnis nei manyta anksčiau.
Atstumo matavimas stebint dvinares žvaigždes padėjo atsisakyti tarpinių žingsnių, sakė kitas mokslininkų grupės narys Norbertas Przybilla iš Erlangen-Nurembergo universiteto (Vokietija). „Tai yra pats didžiausias atstumas, kurį sugebėta išmatuoti tiesiogiai. Tai yra kol kas efektyviausias teleskopų išnaudojimo būdas“, - sakė N.Przybilla.
Ankstesnių matavimų rezultatai buvo gauti naudojant Hablo konstantą – visatos plėtimosi greičio ir amžiaus matą. Naujojo mokslininkų darbo duomenys rodo, kad ši konstanta nuo tikrosios vertės skiriasi 15 procentų.
Å altinis: Newscientistspace.com

2006-08-07Europa statys milžinišką teleskopą
Europos astronomai planuoja pastatyti optinį teleskopą, kuris keturis kartus pranoktų šiuo metu didžiausią pasaulio teleskopą.
Nepaprastai didelis teleskopas, kurio pagrindinio veidrodžio skersmuo sieks net 42 metrus, leis kur kas detaliau nei iki šiol nagrinėti labai nutolusius objektus. Galinga observatorija leistų astronomams pamatyti dalį pirmųjų galaktikų, sudarančių Visatą.
Dabar Pietinė Europos observatorija (ESO) eksploatuoja 8,2 m skersmens Labai didelį teleskopą (angl. Very Large Teleskope), esantį Čilės Atakamos dykumoje, kuris dar kartais vadinamas „atradimų mašina“. Tikimasi, kad planuojamas teleskopas-milžinas pradės naują erą astronomijos istorijoje.
„Pilną koncepciją norime pristatyti iki šių metų paigos. Gal ji bus kiek ambicinga, tačiau tikime, kad įgyvendinama“, – sako mokslų daktaras Andreasas Kauferis. Mokslininkas pripažino, kad tokio projekto griebtasi dar ir dėl to, kad norima nukonkuruoti JAV, kuri ketina statyti 30 m skersmens teleskopą.
“Norime išsiaiškinti, kaip susiformavo pirmosios galaktikos. Kaip susiformavo Visata – tai vienas didžiausių klausimų astronomijoje“, – teigia A.Kauferis.
Teleskopo-milžino statyba galėtų būti pradėta 2010-2011 metais. Tik kol kas nenuspręsta, kur jį statyti. Didelės observatorijos turi būti atokiose, sausose vietose, kur dangaus negaubia debesys – tai geriausios sąlygos stebėjimui. Tarp svarstomų variantų yra Pietų Afrika, Tibetas, Marokas, Grenlandija ir Antarktida.
Å altinis: BBC.com

2006-08-06Japonai taikosi iki 2030 metų Mėnulyje pastatyti bazę
Japonijos kosmoso agentūra nustebino kitus kosmoso ekspertus patvirtindami savo ambicijas Mėnulyje per artimiausius dešimtmečius pastatyti gyvenamą bazę. Mėnulio tyrinėjimų simpoziume praėjusią savaitę šios šalies Mėnulio ir planetų tyrimo programos vadovas Junichiro Kawaguchi paskelbė, kad iki 2020 šalis į Mėnulį pasiųs astronautus, o iki 2030 pastatys jame bazę.
Planas dar nėra oficialus: Japonijos kosmoso tyrimų agentūra (JAXA) projektui dar nepaskyrė biudžeto, kuris, kaip manoma, sieks 3 trilijonus jenų (apie 70 mlrd. litų). Bet garsių Japonijos mokslininkų grupė ragina įgyvendinti šį planą.
Agentūra planuoja projektą pradėti vykdyti jau kitais metais, į Mėnulio orbitą paleidžiant palydovą. Kitą dešimtmetį į Mėnulį turėtų nuskristi trys nepilotuojami erdvėlaiviai, kuriais bus renkami grunto pavyzdžiai ir atliekami kiti tyrimai. Kai Mėnulio bazė bus pastatyta, JAXA planuoja, kad joje 6 mėnesių trukmės pamainomis turėtų gyventi keli astronautai.
JAXA atstovas spaudai Satoki Kurokawa sakė, kad kol kas nenuspręsta ar Japonija savo ambicijų sieks viena, ar bandys bendradarbiauti su kitomis pasaulio valstybėmis.
Bet kurios šalies vienašališkas bandymas kolonizuoti Mėnulį yra beprasmis, komentavo Planetų bendrijos atstovas Louisas Friedmanas iš Pasadenos (JAV). „Nemanau, jog pamatysime, kad Mėnulyje kiekviena šalis stato sau po atskirą bazę – ten nėra ką veikti. Tai ne Antarktida“, - mokslininkas nurodė regioną, kuriame atskiros šalys turi pakankamai politinės valios ir finansinių galimybių išlaikyti atskiras bazes.
Å altinis: Nature.com

2006-08-05Astrofizikas mano radęs būdą pagreitinti radioaktyvųjį skilimą
Fizikas iš Vokietijos mano radęs būdą pagreitinti radioaktyviojo skilimo procesą, smarkiai sumažinantį pavojingų atominių atliekų pusamžį. Rūro universitete dirbantis Clausas Rolfsas su kolegomis pasiūlė idėją, kad alfa daleles skleidžiančią medžiagą patalpinus metaliniame apvalkale ir atšaldžius jį iki vos kelių laipsnių virš absoliutaus nulio, pusamžis nuo tūkstančių metų būtų sumažintas iki galbūt tik dešimčių metų.
Jei idėja pasitvirtins, tai būtų galima išvengti dabar naudojamo atominių atliekų laidojimo betoniniuose bunkeriuose.
Tačiau kritikai teigia, kad ši idėja nėra teisinga ir prieštarauja egzistuojančiai teorijai bei eksperimentų rezultatams. Pensijon išėjęs atominės fizikos specialistas Nickas Stone‘as, dirbęs Oksfordo universitete (D.Britanija), sakė, kad kiti fizikai jau eksperimentavo su atšaldytais į metalus įterptais alfa dalelių šaltiniais bei kad tuomet nebuvo pastebėta jokio pusamžio sutrumpėjimo.
Visgi C.Rolfsas tvirtina, kad jo atliktas darbas nėra klaidingas, nors jis pripažino, kad teoriją dar reikia patobulinti.
Mokslininko manymu, šį reiškinį galima paaiškinti naudojant modelį, kuriame numanoma, kad laisvieji elektronai metale elgiasi taip, lyg jie būtų plazmoje.
Aušinant metalus elektronai prisiartina prie branduolių. Dėl to teigiamo krūvio dalelės priartėja prie branduolių ir padidėja tikimybė, kad viena iš jų pateks į branduolį bei sukels termobranduolinę reakciją.
C.Rolfsas mano, kad tas pats procesas taip pat gali pagreitinti teigiamo krūvio dalelių (tokių, kaip alfa dalelės) išmetimą iš branduolių bei sulėtinti elektronų išmetimą iš branduolių. Jei taip iš tikrųjų yra, tai galima tikėtis, kad sutrumpės alfa skilimo pusamžis bei pailgės neigiamo beta skilimo pusamžis.
Panašu, kad pradiniai eksperimentų rezultatai teoriją patvirtina. Atšaldžius į metalo apvalkalą uždarytą natrį-22 sutrumpėjo teigiamo beta skilimo pusamžis, o tai pakartojus su poloniu-210 sutrumpėjo alfa skilimo pusamžis. Kitas tyrimas bus atliekamas su atominių elektrinių veiklos šalutiniu produktu radžiu-226.
Netoli Paryžiaus (Prancūzija) esančios atominės fizikos laboratorijos CSNSM vadovas Hubertas Flocardas sakė, kad nors jis rezultatų ir negali paaiškinti, bet C.Rolfo eksperimentų rezultatai prieštarauja standartiniams fizikos modeliams.
Å altinis: Theregister.co.uk

2006-08-04Sukurtas požeminis radijas
Garsioji Los Alamoso branduolinė laboratorija sukūrė naują ir visiškai taikų įrenginį – požeminį radiją. Darbai buvo vykdomi kartu su Kanados kompanija „Vital Alert Technologies“.
Šios kompanijos vadovas Joe Milleris tvirtina, kad idėja sukurti tokį įrenginį, kuris padėtų gelbėtojams keistis informacija su po žemių sluoksniu ar sugriuvusiais pastatais įstigusiais žmonėmis, jam kilo iškart po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių. Įgyvendinti ją J.Milleriui padėjo Los Alamose dirbantis mokslininkas Davidas Rigoras, kuris vykdo proektus, susijusius su žemo dažnio elektromagnetinėmis spinduliuotėmis.
Taip sukurtas įrenginys, galintis po žeme pakankamai tolimu atstumu perduoti balso ir tekstinius pranešimus. Manoma, kad tokiomis radijo stotimis pirmiausiai turėtų susidomėti šachtininkai.
Å altinis: Lenta.ru

2006-08-03Sukurtas permatomas kalbantis ekranas
Japonų kompanija „Dai Nippon Printing“ (DNP) sukūrė nepaprastą ekraną „Crystal Illusion Screen“, kuriame įgarsintas vaizdas tarsi „patalpintas“ permatomame stikle.
Plonas ekranas (kraštinių santykis 4:3) yra 117 centimetrų įstrižainės. Kol sistema neveikia, tai tiesiog permatomas stiklas, tačiau speciali skystųjų kristalų danga nustatyta taip, kad atspindėtų išimtinai tik projektoriaus, pastatyto prieš ekraną, spindulius ir praleistų visus kitus spindulius kiaurai. Taip pasiekiama, jog pro ant stiklo atsiradusio vaizdo tarpus būtų matomas aplinkui esantis fonas.
Užbaigiant šį fantastišką efektą – garsas sklinda tiesiog iš ekrano paviršiaus. Paskutinis pasiekimas – tai į „Crystal Illusion Screen“ „implantuota“ britų kompanijos „NXT“ technologija „SoundVu“.
Ekranais bus pradėta prekiauti 2007 metais, o jo kaina sieks apie 4 tūkstančius dolerių. DNP mano, jog šis kalbantis „Crystal Illusion Screen“ taps labai patraukliu reklaminiu instrumentu parduotuvių savininkams, įvairių parodų dalyviams, o taip pat pravers ir kitose panašiose situacijose.
Å altinis: Engadget

2006-08-02Bakterijų kiekis litre vandens šokiravo biologus
Mokslininkai tikėjosi 1 litre jūros vandens aptikti apie 2 tūkst. įvairių tipų bakterijų. Taigi jie buvo sukrėsti, kai paaiškėjo, jog mikroorganizmų kiekis ten 10 kartų didesnis – šiek tiek daugiau nei 20 tūkst..
Neįprastai didelį bakterijų kiekį, naudodami naują techniką, kuri greitai identifikuoja skirtingus mikroorganizmus pagal mažus DNR fragmentus, nustatė mokslininkai, vykdantys tarptautinį projektą „Jūrinės gyvybės surašymas“ (COML).
Vandens pavyzdžiai buvo paimti aštuoniose Atlanto ir Ramiojo vandenyno vietose, 550-4100 metrų gylyje. Pavyzdžiai imti ir ekstremaliose vietovėse, tiek anomaliai karštose, taip ir šaltose.
Naujoji technologija leido vandenyje aptikti neįprastų mikrobų tipų, kurių kiekis dažniausiai būdavo labai mažas ir todėl jie nepastebėti ankstesnių tyrimų metu.
Masačiusetso jūrų biologų laboratorijos daktaras Mitchell Sogin, vienas iš programos COML dalyvių, teigia, jog šis darbas tiesiog sunaikina visus ankstesnius bakterinės įvairovės vandenyne vertinimus.
10 metų truksiantis projektas „Jūrinės gyvybės surašymas“ pradėtas 2000 metais. Jis įtraukė kiek daugiau nei 1700 tyrinėtojų iš daugiau nei 70 šalių. Per vienerius metus mokslininkai atrado 13 tūkst. jūrinių gyvių rūšių, žymėdami žuvis mikročipais sužinojo jų migracijos kelius.
Å altinis: BBC News

2006-08-01Argentinoje aptiktas gigantiškas titanozauras
Argentinos Gamtos mokslų muziejaus mokslininko Fernando Novas vadovaujama tyrinėtojų grupė atkasė ir aprašė vieno didžiausio kažkada po Žemę vaikščiojusio dinozauro liekanas.
Labiausiai įkvėpiantis radinys – 1,06 metro aukščio ir 1,68 metro pločio šio monstro stuburo slankstelis. Taip pat buvo aptikti kaklo bei uodegos suakmenėję fragmentai.
Atlikus analizę paaiškėjo, jog šie kaulai priklauso titanozaurui (Titanosaurs), žoliaėdžių dinozaurų, vaikščiojusių keturiomis kojomis ir turėjusių ilgus kaklus bei uodegas, atstovui. Jų ilgis siekdavo 35-40 metrų, o svoris – nuo 88 iki 110 tonų. Vien jų krutinės apimtis siekdavo 5 metrus – tai šiuolaikinio dramblio dydis.
Varietetas pavadintas Puertasaurus reuili, dviejų suakmenėjusių liekanų „medžiotojų“ garbei, kurie Argentinos pietuose ir aptiko šiuos egzempliorius - Pablo Puerta ir Santiago Reuil. Tiesa, atradimą jie padarė dar 2001 metais, tačiau mokslininkai analizės duomenis publikavo tik liepos 21-ąją.
Å altinis: National Geographic

Į viršų