| Kultūros naujienos
|  | |
|
 |
|
| Interfeisas
|  | |
|
|
| Kontaktai
| | |
|
|
| AutorinÄ—s teisÄ—s
| | |
|
|
| Skaitikliai | | |
|
|
|
ISSN 2538-8940 El. paštas: info@elibrary.lt
Tel.: (+370 5) 248-1536
Fax: (+370 5) 248-1629
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mokslo ir technikos naujienos |
| |
| |
| |
|
| | Pelės, kurių organizme neskaidomas DNR perteklius, pradeda sirgti artritu, teigia naują tyrimą atlikę mokslininkai. Jei tas pats būdinga ir žmonėms, tai galima būtų ieškoti naujų vaistų nuo šios uždegiminės ligos. Reumatoidinis artritas – tai neretai gyvenimą apkartinanti uždegiminė sąnarių liga, kuria vien JAV serga su milijonai žmonių. Dabar Japonijos mokslininkai nustatė, kad pelėms, kurių organizme neskaidomos DNR „šiukšlės“, išsivysto būklė, labai panaši į žmonių artritą.
Organizmas sunaikina daug DNR. DNR „šiukšlių“ atsiranda vystantis eritrocitams, kurie pašalina savo branduolį prieš patekdami į kraujotaką, o taip pat natūraliai žūvant ląstelėms. Iš viso kasdien organizmas suskaido 1018 (milijardo milijardų) genomų dydžio DNR grandinių. Šios DNR šiukšlės paprastai būna „praryjamos“ baltųjų trauko ląstelių, vadinamų makrofagais, kurie vėliau grandines suskaido padedant fermentui, vadinamam dezoksiribonukleazei II (DNazei II).
Mokslininkai priėjo išvados, kad makrofagai, prikimšti nevirškinamų DNR grandinių, įjungia TNF-alfa gamybą, todėl prasideda lėtinis sąnarių uždegimas, sukeliantis artritą.
Yra tikimybÄ—, kad tai yra genetinis defektas, nes artritas yra Å¡eiminÄ— liga. Å iuo atveju, pasak S.Nagatos, bÅ«tų prasminga persodinti kaulų Äiulpus, kurie gamintų normalius makrofagus.
„Taip pat mums reikia patikrinti kaip DNR aktyvuoja makrofagus“, - teigia mokslininkas. Artritu sergantys pacientai paprastai vartoja vaistus nuo uždegimo (pavyzdžiui, aspiriną) ligos simptomams palengvinti. Bet atradus būdą kaip nors nutraukti procesą, kuris pradeda uždegimą, galima būtų ieškoti vaisto, kuris visiškai sustabdo ligą.
Å altinis: Newscientist.com
|
|
|
| | JAV mokslininkai sukÅ«rÄ— įtaisÄ…, pavadintÄ… „Babelio bokÅ¡tu“, kuris sukuria iliuzijÄ…, kad kalbi užsienio kalba. Žmogui tereikia tyliai tarti žodį savo kalba ir jis iÅ¡verÄiamas bei pasakomas kita kalba. Mokslininkai tvirtina, kad tai labai primena situacijÄ…, kai žiÅ«rima dubliuojama televizijos programa.
Å iuo metu naudojama vertimo sistema veikia pasitelkusi balso atpažinimo programinÄ™ įrangÄ…. TaÄiau tam reikia garsiai iÅ¡tarti žodį ir tuomet laukti, kol bus garsiai pasakytas vertimas – tai apsunkina pokalbį.
Pitsburgo Carnegie Mellon universiteto mokslininkų sukurtas naujasis įrenginys veikia kitaip. Prie kaklo ir veido prijungti elektrodai atpažįsta judesius tuo metu, kai žmogus tyliai taria žodžius bei frazes.
PasinaudojÄ™s Å¡iais duomenimis kompiuteris supranta garsus bei iÅ¡ jų sudaro žodžius. Tada sistema iÅ¡verÄia frazes, o sintetinis balsas garsiai pasako kita kalba.
Å iuo metu „Babelio bokÅ¡tas“ gali versti iÅ¡ kinų į anglų kalbÄ… arba iÅ¡ anglų į ispanų bei vokieÄių.
Å altinis: New Scientist.com
|
|
|
| | Moterys, kurioms buvo pasakyta, kad moteriÅ¡kos giminÄ—s matematinių pasiekimų nebuvimo priežastis yra genetinÄ—s prigimties, matematikos testus sprendžia kur kas prasÄiau nei tos moterys, kurioms pasakyta, kad rezultatų trÅ«kumo priežastis yra socialinÄ—s prigimties. Å i nauja informacija gali bÅ«ti svarbi ne tik tam, kaip mokyklose mokoma įvairių dalykų, bet ir gali paskatinti vieÅ¡Ä… diskusijÄ… apie genetikos įtakÄ… elgsenai.
Taip pat tai gali paaiškinti dėl ko moterų universitetiniuose gamtos mokslų ir matematikos fakultetuose būna mažiau.
“Tyrimas parodė, kad pakanka vien išgirsti tokią idėją, ir tai jau neigiamai paveikia moterų produktyvumą, o taip pat sutvirtina stereotipą“, - sakė Britų Kolumbijos universiteto (Kanada), mokslininkas Stevenas Heine.
Nepriklausomai nuo to, ar tai tiesa, ar ne, matematikos fakultetuose egzistuoja stereotipas apie įgimtus lyÄių skirtumus, o tai gali tapti rimtų pasekmių priežastimi, sutinka Australijos nacionalinio universiteto Matematikos mokslų instituto mokslininkas Peteris Hallas, vadovaujantis Australijos matematikų bendrijai.
Visuomenės informavimo priemonės, o kartais ir mokslininkai pernelyg supaprastina genų įtaką mūsų elgesiui, teigia mokslininkas. Gali būti, kad tai prisideda prie šio deterministinio požiūrio.
Kalbant apie moterų trÅ«kumÄ… universitetų matematikos fakultetuose, tikriausiai reikia paminÄ—ti, kad viena iÅ¡ Å¡ios nelygybÄ—s priežasÄių yra labiau ne gebÄ—jimų, o pomÄ—gių skirtumas tarp lyÄių, mano P.Hallas. Moterys apskritai yra labiau linkusios ne į bendrÄ…jÄ…, o į taikomÄ…jÄ… matematikÄ…, o universitetams skiriant vis daugiau darbo vietų taikomosios matematikos specialistams, turÄ—tų didÄ—ti ir Å¡ias vietas užimanÄių moterų kiekis.
Å altinis: Newscientist.com
|
|
|
| | Giliai Pietų Afrikos aukso kasyklose aptikti pirmieji organizmai, gyvenantys visiÅ¡kai nepriklausomai nuo SaulÄ—s. Å ios bakterijos gyvena be galimybÄ—s fotosintetinti ir kaip energijos Å¡altinį vandeniui versti į cheminiu požiÅ«riu daugiau energijos turinÄias molekules naudoja radioaktyvų uranÄ…. Mokslininkai mano, kad kitose planetose gali egzistuoti panaÅ¡ios gyvybÄ—s formos.
Bakterijos gyvena senoviniame pasaulyje, įstrigusiame bazalto uoloje, 3-4 kilometrų gylyje. Princetono universiteto (JAV) mokslininkai su kolegomis analizavo vandenį gautą iš plyšio, kuris buvo išgręžtas siauru tyrimams skirtu įrankiu Mponeng aukso kasykloje netoli Johanesburgo (P.Afrika). Po to plyšys buvo uždarytas.
Vandenyje buvo daug bakterijų rūšių, bet atlikus RNR analizę nustatyta, kad dauguma priklauso iki tol nežinotam bakterijų, vadinamų Desulfotomaculum, tipui.
Visiems gyviems organizmams reikalingas energijos šaltinis – o paprastai tas šaltinis, tiesiogiai ar netiesiogiai, yra Saulė. Žalieji augalai, naudodamiesi Saulės energija, vykdo procesą, vadinamą fotosinteze, kurio metu kuriami daug energijos turintys cheminiai ryšiai – pavyzdžiui, tarp anglies ir vandenilio atomų cukraus molekulėje.
Dalis Å¡ių cheminių ryÅ¡ių saugomos energijos atpalaiduojama kai gyvas organizmas vandenilį keiÄia deguonimi ir susiformuoja anglies dvideginis (CO2).
Be Saulės energijos, kurią augalai naudoja ryšiams tarp anglies ir vandenilio kurti, visa tai nebūtų įmanoma. Bet Mponeng bakterijos atrado kitą energijos šaltinį.
Uranas ir kiti uolienose esantys radioaktyvÅ«s elementai skleidžia spinduliavimÄ…, kuris suskaido vandens molekules ir susikuria daug energijos turinÄios vandenilio dujos, galinÄios suskaidyti cheminius ryÅ¡ius.
Bakterijos pasinaudoja Å¡iomis vandenilio dujomis verÄiant sulfato (SO4) molekules, esanÄias uolienose, į vandenilio sulfidÄ… (HS). Tai – fotosintezei ekvivalentiÅ¡kas bÅ«das energijÄ… iÅ¡saugoti cheminių ryÅ¡ių pavidalu. Radioaktyvios spinduliuotÄ—s energija, kuri yra pakankama suformuoti energijos turinÄias vandenilio dujas, pakeiÄia SaulÄ—s spinduliavimÄ…
Mokslininkai iÅ¡tyrÄ— sieros atomus, esanÄius jų aptiktose vandenilio sulfido molekulÄ—se. Izotopų (to paties elemento skirtingų cheminių formų) santykis parodÄ—, kad sulfidas buvo sukurtas gyvų organizmų. PanaÅ¡iu bÅ«du pagal anglies izotopus nustatoma, kad anglies junginiai sukurti gyvų organizmų, ar negyvosios gamtos cheminių procesų.
Vandenyno nuosÄ—dose, ugnikalniuose ir naftos telkiniuose rasta kitų bakterijų, besimaitinanÄių sulfatu. Bet visos jos yra gavÄ™ bent dalį cheminių junginių, kurie sukurti fotosintezÄ—s bÅ«du, arba nebuvo žinoma, ar tų bakterijų sankaupos klesti, ar žūva patekusios į joms nepalankiÄ… aplinkÄ….
Atlikus inertinių dujų (tokių, kaip ksenonas) tyrimÄ… mÄ—ginyje nustatyta, kad Mponeng vanduo nuo žemÄ—s pavirÅ¡iaus buvo izoliuotas dvideÅ¡imÄiai milijonų metų, sakÄ— L.Linas. tai įrodo, kad bakterijos turÄ—tų gyvuoti „visiÅ¡kai nepriklausomai nuo pavirÅ¡iaus fotosintezÄ—s“.
Nėra žinoma kaip tokio tipo bakterijų populiacijos yra paplitusios Žemėje, sakė mokslininkas. Bet stabilios nuo šviesos nepriklausomos gyvybės formos atradimas teikia vilties, kad kitose planetose galima aptikti panašių sutvėrimų.
Å altinis: Newscientist.com
|
|
|
| | Britų ir amerikieÄių mokslininkų grupÄ— sÄ—kmingai atliko „nematomo apsiausto“ laboratorinius bandymus. Duke’o universitete Å iaurÄ—s Karolinoje (JAV) iÅ¡bandytas įrenginys „paslepia“ nedidelį varinį cilindrÄ… nuo sklindanÄių mikrobangų.
Jis veikia nukreipdamas mikrobangas aplink objektÄ… ir atkurdamas jas kitoje pusÄ—je, tarytum jos bÅ«tų perÄ—jusios pro tuÅ¡ÄiÄ… erdvÄ™. TaÄiau padaryti taip, kad daiktas akyse iÅ¡nyktų, įmanoma tik mokslinÄ—je fantastikoje – kol kas.
„Apsiaustą“ sudaro 10 stiklo pluošto žiedų, padengtų vario elementais. Tai klasifikuojama kaip „metamedžiaga“ – dirbtinis mišinys, kuriuo galima pageidaujama kryptimi nukreipti elektromagnetines bangas.
Preciziški vario elementų, kuriais padengti žiedų paviršiai, formos variantai sąlygoja jų savybes.
Eksperimento metu mokslininkai naudojo mikrobangas, mėgindami aptikti po „apsiaustu“ esantį metalo cilindrą.
Kaip ir Å¡viesos bangos, mikrobangos atÅ¡oka nuo objektų, taip padarydamos juos matomus ir sukurdamos Å¡eÅ¡Ä—lį, taÄiau esant tokiam dažniui kaip mikrobangų, objektÄ… galima aptikti prietaisais, o ne plika akimi.
Å altinis: BBC.com
|
|
|
| | Internete publikuojamas visas vieno iš žymiausių mokslininkų žmonijos istorijoje Charleso Darwino raštų rinkinys. Kembridžo universiteto vykdomą projektą sudaro apie 50 tūkst. puslapių teksto ir 40 tūkst. paveikslų iš originalių publikacijų konvertavimas į skaitmeninį formatą, pasižymintį, be kita ko, ir paieškos galimybėmis.
Internautams suteikiama prieiga ir prie MP3 formato garso rinkmenų, kurias galima atsisiųsti. Å ie iÅ¡tekliai skirti rimtiems mokslininkams, taÄiau pasitarnaus visiems besidomintiems C. Darwinu ir jo gyvybÄ—s evoliucijos teorija.
„Idėja buvo padaryti šiuos svarbius darbus kaip įmanoma lengviau prieinamus – kai kurie žmonės gali paskaityti Darwiną tik tokiu būdu“, – teigė projekto vadovas dr. Johnas van Wyhe’as.
Pastaruosius ketverius metus dr. J. van Wyhe’as praleido visame pasaulyje ieškodamas paties C. Darwino medžiagos kopijų ir darbų apie revoliucines natūralistines idėjas, susijusias su natūralios atrankos teorija. Istorikui kilo įkvėpimas sukurti internetinę biblioteką (darwin-online.org.uk) tuomet, kai žlugo jo paties pastangos studijuoti Darwiną viename Azijos universitete.
Internetinėje bibliotekoje „Darwin Online“ publikuojama daug naujai iššifruotų arba niekuomet dar neišleistų įžymiojo mokslininko manuskriptų tarp kurių skaitytojai ras ir garsiąją C. Darwino kelionę į Galapagų salas, kuriose atlikti laukinės gyvūnijos stebėjimai papildė jo mokslinius argumentus.
Naudojimasis Å¡ia internetine biblioteka nemokamas. Daugelį tekstų galima peržiÅ«rÄ—ti arba spalvotų paveikslÄ—lių formatu arba kaip visiÅ¡kai suredaguotas elektronines transkripcijas. Be to, skaitytojai ras C. Darwino veikalų vertimų į vokieÄių, danų ir rusų kalbas.
Å altinis: BBC News
|
|
|
| | Nustatyta, kad baimė prarasti pinigus gali būti panaši į skausmo baimę. Tikėtina, kad šis atradimas paaiškins dėl ko žmonės, priimantys rizikingus finansinius sprendimus (pavyzdžiui, akcijų biržų makleriai) kartais patiria nerimo sutrikimus, tvirtina Rutgers universiteto (JAV) mokslininkas Mauricio Delgado.
Naujasis tyrimas yra įdomus tuo, jog tai yra pirmas kartas, kuomet dryžuotojo kūno aktyvavimas susietas su baime prarasti pinigus, komentavo Baylor medicinos koledžo (JAV) mokslininkas Readas Montague, tyrimo vykdyme nedalyvavęs.
Atlikus į ekranus žiÅ«rinÄių studentų skenavimÄ… parodÄ—, kad spalvos, susijusios arba su dolerių praradimu, arba su elektroÅ¡oku, sukeldavo panašų aktyvavimÄ… smegenų srities, vadinamos dryžuotuoju kÅ«nu.
M.Delgado teigia, kad jo tyrimas pateikia tvirtą įrodymą, kad pinigai smegenyse gali sukelti su baime susijusias reakcijas. Jis mano, kad rezultatai gali paaiškinti dėl ko kai kuriems žmonėms, priimantiems rizikingus su pinigais susijusius sprendimus, kartais išsivysto nerimo sutrikimai.
Å altinis: Newscientist.com
|
|
|
| | Nešvilio (Tenesio valstija, JAV) universiteto mokslininkai pirmieji aptiko galutinę genetinę sąsają su autizmu – tyrimas parodė, kad sutrikimo tikimybė atsiranda dėl geno mutacijos.
JAV autizmo atvejis pasitaiko vienam iš 175 vaikų. Tyrime dalyvavo 743 šeimų, kuriose 1,2 tūkst. narių pasižymėjo tam tikra autizmo forma – nuo visiško raidos sutrikimo iki Aspergerio sindromo. Daugeliu atveju mokslininkai aptiko geno MET mutaciją. Šis genas daro įtaką smegenų vystymuisi, reguliuoja imuninę sistemą ir vidaus organų atsistatymą.
Tyrimui vadovavęs dr. Patas Levittas teigia: „Tai pažeidžiamumo genas. Nėra genų, kurie galėtų tiesiogiai sukelti autizmą – šis genas padidina sutrikimo riziką.“
Mutacija pakeiÄia ne geno funkcijÄ…, o jo pasireiÅ¡kimÄ…, t. y. geno aktyvumÄ….
Å altinis: CNN.com
|
|
|
| | Rusijos ir Amerikos mokslininkai Dubnoje (Maskvos sritis) atrado 118-ąjį Mendelejevo periodinės sistemos elementą. "118 elementas šiandien yra pats sunkiausias Mendelejevo lentelės elementas, kurį išvydome Žemėje", - pareiškė Jungtinio branduolinių tyrimų instituto direktorius, Rusijos Mokslų Akademijos narys korespondentas Aleksejus Sisakianas.
Pasak jo, "mokslininkai jį išvydo laboratorijoje, fizikinių greitintuvų dėka".
"118-ojo elemento istorija gana ilga, - teigia A.Sisakianas. - Jį atrasti bandė įvairios pasaulio laboratorijos, tarp jų ir Amerikoje. Labai džiugu, kad šis tarptautinis projektas realizuotas Flerovo branduolinių reakcijų laboratorijoje Dubnoje".
Naujojo elemento atradimas "turi didžiulės reikšmės", - teigia mokslininkas.
A.Sisakianas taip pat praneÅ¡Ä—, kad "naujojo 118-ojo elemento iÅ¡gauta labai nedaug, vos keli atomai, taÄiau tai leis mokslininkams netrukus iÅ¡tirti Å¡io elemento chemines savybes".
Å altinis: TV “Vesti-24â€
|
|
|
| | Mokslininkai suskaiÄiavo, kada Å¡ioje ŽemÄ—je iÅ¡nyks homo sapiens atstovai. Jų nuomone, tai įvyks 2 252 006 metais. Taigi nuo ApokalipsÄ—s datos mus skiria daugiau kaip du milijonai metų. TokiÄ… iÅ¡vadÄ… priÄ—jo geologai ir paleontologai, Ispanijoje iÅ¡tyrÄ™ fosilijas (organizmų liekanos žemÄ—s sluoksniuose), kurių amžius siekia daugiau nei 22 mln. metų.
Ekspertų grupė nustatė, kad žinduoliai egzistuoja 2,5 mln. metų, o žmogus, kaip gyvybės forma, savo 250 tūkst. metų jau „atpylė“.
Kaip pastebi Utrechto universiteto specialistai, kas 2,5 mln. metų, veikiant įvairiems astronominiams faktoriams, vyksta Žemės orbitos poslinkiai.
Å ie poslinkiai atitolina ŽemÄ™ nuo SaulÄ—s, dÄ—l to sukeliamas milžiniÅ¡ko masto atÅ¡alimas. Kaip raÅ¡o žurnalas „Nature“, artimiausias ledynmeÄio laikotarpis gali sunaikinti visÄ… žmonijÄ….
Å altinis: Nature.com
|
|
|
| | Nobelio komitetas premijÄ… paskyrÄ— bankininkui iÅ¡ BangladeÅ¡o Muhamadui Junusui (Mohammad Yunus) ir bankui „Grameen“ už pastangas plÄ—toti ekonominį bei socialinį „vystymÄ… iÅ¡ apaÄios“ ir taip kovoti su skurdu.
1976 m. M. Junusas kartu su bendraminÄiais Ä—mÄ— teikti smulkius kreditus skurdiems BangladeÅ¡o gyventojams, ypaÄ moterims, kad Å¡ios galÄ—tų pradÄ—ti savo verslÄ…. BangladeÅ¡as yra viena skurdžiausių pasaulio Å¡alių.
Pasaulio banko duomenimis, 2000 m. apie 63 mln. žmonių – maždaug pusė šalies gyventojų – gyveno skurde.
Bangladešas pamažu daro pastebimų pasiekimų mažindamas skurdą ir gerindamas socialinius bei ekonominius rodiklius – nuo 1991 m. iki 2000 m. skurdas šalyje sumažėjo 9 proc.
Nobelio komitetas, suteikdamas Taikos premijÄ… M. Junusui, akcentavo ekonomikos „vystymÄ… iÅ¡ apaÄios“. 2006 m. gegužės mÄ—nesį „Grameen“ bankas, turintis 2226 filialus, iÅ¡ viso buvo suteikÄ™s paskolas 6,61 mln. klientų, iÅ¡ kurių 97 proc. buvo moterys.
Norvegijos Nobelio komiteto teigimu, M. Junusas „sugebėjo paversti viziją praktiškais veiksmais milijonų žmonių naudai ne tik Bangladeše, bet ir daugelyje kitų šalių“.
Å altinis: eLibrary.lt
|
|
|
| | 2006 metų Nobelio literatūros premija atiteko turkų rašytojui Orhanui Pamukui, paskelbė Švedijos Akademija. O.Pamukas "ieškodamas savo gimtojo miesto (Stambulo) melancholiškos sielos atrado naujus kultūrų susidūrimo ir persiklojimo simbolius".
O.Pamuko kÅ«rybos Å¡erdį sudaro deÅ¡imtmeÄius trunkanÄios turkų pastangos tapti Europos dalimi, kurias lydÄ—jo islamo ir sekuliarizmo, tradicijos ir modernumo konfliktai ir dažnai skausmingi socialiniai ir psichologiÅ¡kai agresyvios vesternizacijos, vykusios žlugus Osmanų imperijai, padariniai.
54 metų O.Pamukas yra ne tik garsiausias Turkijos rašytojas tiek savo šalyje, tiek užsienyje, bet ir politikos maištininkas, kurio pareiškimai dėl savo šalies istorijos atkreipė tarptautinės bendrijos dėmesį į padėtį dėl žodžio laisvės Turkijoje.
O.Pamukas gimė 1952 metų birželio 7 dieną turtingoje vakarietiškas vertybes perėmusioje šeimoje. Būdamas 23 metų jis metė architektūros studijas ir atsidėjo rašymui, o po septynerių metų išleido pirmąjį savo romaną "Ponas Dževdetas ir jo sūnūs" (Cevdet Bey ve Ogullari), kuris buvo apdovanotas Orhano Kemalio premija. O.Pamukas dažniausiai vengia viešumos, nuolat rūko ir ilgas valandas rašo savo bute Stambule, pro kurio langus matyti tiltas per Bosforą, jungiantis Europą ir Aziją.
Å altinis: eLibrary.lt
|
|
|
| | JAV Pensilvanijos universiteto mokslininkai aptiko baltymą, kurio mutacija sukelia įvairias neurozes, manijas (pavyzdžiui, kleptomaniją, seksualinį apsėdimą), silpnaprotystę ir paralyžių.
DidelÄ— baltymo TDP-43 koncentracija randama žmonių, kenÄianÄių nuo amiotrofinÄ—s Å¡alutinÄ—s sklerozÄ—s, dar žinomos kaip Lou Gehrigo liga, ir frontotemporalinÄ—s demencijos, galvos bei stuburo smegenyse. DÄ—l Å¡io baltymo mutacijos pradeda netaisyklingai vystytis lÄ…stelÄ—s. MinÄ—ta sklerozÄ—, naikindama raumenų darbÄ…, taigi ir judÄ—jimÄ… koordinuojanÄius neuronus, iÅ¡ lÄ—to paralyžiuoja kÅ«nÄ….
Demencijomis vadinami įvairūs elgesio sutrikimai, pavyzdžiui, perdėtas sekso alkis ir kleptomanija. Šį psichikos susirgimą neretai lydi atminties praradimas, judesių ir kalbos sutrikimas.
Frontotemporalinė demencija yra antra pagal paplitimą demencijos forma tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Labiausiai paplitusi yra Alzhaimerio liga – neurologinis susirgimas, kurį taip pat sukelia nenormalus baltymų išsidėstymas ląstelėse.
Pensilvanijos mokslininkų atlikta studija rodo, jog tai, kuria iš jų žmogus susirgs, priklauso nuo to, kur susikaupia TDP-43 – nugaros ar galvos smegenyse. Sveiko žmogaus kūne šis baltymas, kaip manoma, saugo informaciją apie DNR.
Å altinis: LiveScience.com
|
|
|
| | 2006-ųjų Nobelio ekonomikos premija paskirta amerikieÄių mokslininkui Edmundui S.Phelpsui už makroekonominÄ—s politikos suderinimo laike analizÄ™, paskelbÄ— premijos skyrimo komitetas ir pažymÄ—jo, kad jo darbai padeda geriau suprasti, kaip politika veikia esamos ir bÅ«simųjų kartų gerovÄ™.
Jo veikalai pagilino mūsų supratimą apie trumpalaikių ir ilgalaikių ekonominės politikos pasekmių derinimą ir turėjo lemiamą poveikį tiek ekonomikos mokslui, tiek ekonominei politikai.
73 metų E.S.Phelpsas yra Niujorke veikianÄio Kolumbijos universiteto politinÄ—s ekonomikos profesorius.
Savo darbais jis įrodÄ—, kad nors visiÅ¡kas užimtumas, stabilios kainos ir spartus augimas yra kertiniai ekonominÄ—s politikos tikslai, taÄiau kartais turi bÅ«ti daromos abipusÄ—s nuolaidos tarp esamos ir bÅ«simų kartų vartojimo.
Nobelio ekonomikos premija, kuri yra ketvirtoji iš šiemet paskelbtų prizų, yra vienintelė, kuri nebuvo įtraukta į šių apdovanojimų autoriaus, švedų išradėjo Alfredo Nobelio testamentą.
1968 metais Nobelio ekonomikos premiją savo trijų šimtų metų sukakties proga įsteigė Švedijos centrinis bankas. Pirmą kartą ji buvo įteikta 1969-aisiais. Bankas taip pat skiria pinigus šiai premijai.
Å altinis: eLIBRARY.LT
|
|
|
| | Aptikta smegenų sritis, atsakinga už įgimtų interesų pažabojimÄ…. Mokslininkai mano, jog Å¡is tyrimas gali paaiÅ¡kinti kaip mÅ«sų bendruomenÄ—je kontroliuojamas sąžiningumas. ŽmonÄ—s yra vieninteliai sutvÄ—rimai, galintys elgtis piktavaliÅ¡kai bei skiriantys bausmes žmonÄ—ms, kurių elgesys yra piktavaliÅ¡kas ar nesąžiningas – net ir tuomet, kai tai nÄ—ra naudinga baudžianÄiajam.
Evoliuciniu požiÅ«riu tokiÄ… tendencijÄ… paaiÅ¡kinti sunku, nes tai nesuteikia aiÅ¡kių reprodukcinių privalumų, o be to, neteisingos bausmÄ—s skyrimas gali bÅ«ti kenksmingas paÄiam baudžianÄiajam.
Smegenų aktyvumo stebÄ—jimo tyrimai parodÄ—, kad gavus nesąžiningÄ… pasiÅ«lymÄ… ir atsiradus bÅ«tinybei sprÄ™sti kÄ… daryti, suaktyvÄ—ja priekinių smegenų skilÄių sritis, vadinama dorsolateraline prefrontaline žievine sritimi (dorsolateral prefrontal cortex - DLFPC). Mokslininkai manÄ—, kad taip yra dÄ—l to, jog Å¡i sritis kažkaip slopina mÅ«sų sąžiningumo vertinimÄ….
Ciuricho universiteto (Šveicarija) ekonomistas Ernstas Fehras su kolegomis priėjo priešingos išvados – kad ši sritis slopina natūralų mūsų polinkį apsispręsti taip, kad mums būtų naudinga.
Jeilio universiteto (JAV) psichologÄ— Laurie Santos komentavo: „Tokia piktumo forma yra Å¡iokia tokia evoliucinÄ— mįslÄ—. Tokių pavyzdžių gyvÅ«nijos pasaulyje nÄ—ra daug“. Naujieji atradimai tikrai yra įdomus ir dÄ—l to, kad DLFPV sritis yra iÅ¡sivysÄiusi tik žmonių smegenyse, o tai gali paaiÅ¡kinti dÄ—l ko tik žmonÄ—s gali taip elgtis, sakÄ— psichologÄ—.
Baudžiamosios teisÄ—s sistemos skirsto asmenis į pilnameÄius ir nepilnameÄius nuo 16 ar 18 metų ribos, bet Å¡i sritis, mokslininko teigimu, galutinai subrÄ™sta 20-22 metų amžiuje, teigia mokslininkai.
Å altinis: Newscientist.com
|
|
|
| | Norvegų mokslininkai atrado suakmenėjusių liekanų, priklausiusių gigantiškiems jūrų ropliams, kurie gyveno dinozaurų laikais. 150 mln. metų senumo liekanos rastos Svalbardo salyne – Arkties vandenyne, pusiaukelėje tarp kontinentinės Norvegijos ir Šiaurės ašigalio.
Radiniai priklauso dviem išnykusių jūros roplių grupėms – pleziozaurams ir ichtiozaurams.
Vienas iš aptiktų skeletų dėl savo milžiniško dydžio buvo pavadintas „Monstru“. Šie gyvūnai buvo patys didžiausi plėšrūnai, gyvenę tuometinėje jūroje, kuri buvo sąlyginai šalta ir gili.
Oslo universiteto Gamtos istorijos muziejaus paleontologai atrado šias liekanas darbuodamiesi nuošalioje Spitsbergeno, didžiausios Svalbardo archipelago salos, vietovėje.
Vieną iš ekspedicijos vadovų Jorną Haraldą Hurumą labai nustebino didžiulis suakmenėjusių liekanų kiekis, aptinkamas vienoje vietovėje.
Ichtiozaurai buvo atsitiktinai panaÅ¡Å«s į Å¡iuolaikinius delfinus, taÄiau naudojosi savo tiesia uodega stumtis vandeniu.
Pleziozaurai, kaip sakoma, panašūs į įžymiosios mitinės pabaisos, neva gyvenusios Škotijos Lochneso ežere, aprašymus. Jie plaukė irdamiesi dviem galingų plaukmenų eilėmis. Šių gyvūnų buvo dvi rūšys – viena su maža galva ir labai ilgu kaklu, o kita su didele galva ir trumpu kaklu.
Å altinis: BBC.com
|
|
|
| | Paskelbtas Ig Nobelio apdovanojimas už mediciną Tenesio universiteto (JAV) Medicinos koledžo mokslininkui Francis Fesmire.
F.Fesmire‘as – kardiologijos ir greitosios pagalbos specialistas – tikriausiai nesitikėjo tikros Nobelio premijos, kai rašė savo darbą „Sunkiai valdomo žagsėjimo nutraukimas digitaliniu rektaliniu masažu“, kuris publikuotas leidinyje „Annals of Emergency Medicine“. Paaiškėjo, kad tai buvo bandymas padėti vienam asmeniui, kuris į ligoninės priimamąjį kreipėsi po to, kai žagsėjimas truko 72 valandas, o kartais buvo žagsima po 30 kartų per minutę.
Sunkiai valdomą žagsėjimą sukelia nervus vagus stiprūs elektriniai impulsai, todėl šiuos impulsus F.Fesmire‘as bandė blokuoti stimuliuodamas nervą. Springimas, sinusų masažas ir akies obuolio spaudimas stimuliavo n.vagus, bet nesugebėjo nutraukti žagsėjimo. Tuomet medikas prisiminė skaitęs apie atvejį, kai digitalinis rektalinis masažas (piršto įvedimas į paciento išeinamąją angą) nutraukė paroksizminę tachikaridiją (dažno širdies plakimo priepuolį) – šis reiškinys panašus į stiprų žagsėjimą.
Ig Nobelio premijos už ornitologiją buvo verti velionis Philipas May‘us iš Kalifornijos universiteto Los Andžele bei Ivanas Schwabas iš Kalifornijos universiteto Deivise (abu JAV).
R.Blake‘as apdovanojimu dalinosi su buvusiais kolegomis Lynn Halpern ir Jamesu Hillenbrandu.
Å altinis: eLIBRARY.LT
|
|
|
| | Sukurtas naujas vaistas, kurio sudÄ—tyje yra ir prieÅ¡nuodis paÄiam vaistui. Toks kÅ«rimo bÅ«das gali sukelti revoliucijÄ… vaistų saugumo srityje ir padidinti pavojingų vaistų vartojimo efektyvumÄ…. Sukurtasis vaistas neleidžia kreÅ¡Ä—ti kraujui. Bet apÅ¡vietus tam tikro dažnio Å¡viesa, vaistas nustoja veikti ir kraujas vÄ—l gali kreÅ¡Ä—ti.
Vaistai nuo kraujo kreÅ¡Ä—jimo medicinoje yra vartojami dažnai – taip pat ir tais atvejais, kai kraujÄ… kurį laikÄ… reikia laikyti ne paÄiame organizme, pavyzdžiui, per Å¡irdies operacijas ar inkstų dializes. Bet kai kraujas grįžta į organizmÄ…, jo nesugebÄ—jimas kreÅ¡Ä—ti gali sukelti insultus ir mirtinus nukraujavimus.
Tokiose situacijose dažnai naudojamas vaistas nuo kreÅ¡Ä—jimo yra heparinas, nes jam yra prieÅ¡nuodis, kurį, atsiradus reikmei, galima skubiai suvartoti. Bet heparinas gali sukelti alergines reakcijas. TaÄiau geresni, modernesni vaistai nuo kreÅ¡Ä—jimo tokiose situacijose negali bÅ«ti naudojami, nes jiems greitai veikianÄio prieÅ¡nuodžio nÄ—ra.
Bonos universiteto (Vokietija) mokslininkas Alexanderis Heckelis su kolegomis dabar tikriausiai rado tinkamÄ… sprendimÄ…. Jie eksperimentavo su rinkiniu natÅ«ralių nukleotidų, kurie keiÄia savo formÄ… apÅ¡vietus tam tikro bangos ilgio Å¡viesa. Mokslininkai blokuojantį aptamero poveikį iÅ¡jungÄ— priversdami molekulÄ™ susisukti į plaukų smeigtuko formÄ….
Kai nÄ—ra tinkamos Å¡viesos, formÄ… keiÄiantis nukleotidas „neranda“ sau poros trombinÄ… blokuojanÄio aptamero gale, todÄ—l prisijungimas nevyksta. Bet, apÅ¡vietus tinkamo bangos ilgio spinduliais, dirbtinis nukleotidas pakeiÄia formÄ… ir gali prisijungti. Tokiu bÅ«du keiÄiama aptamero forma ir blokuojamas jo, kaip vaisto nuo kreÅ¡Ä—jimo, poveikis.
Mokslininkai išsiaiškino, kad aptamerą „išjungti“ galima per kelias sekundes, net ir tuo atveju, kai jis jau prisijungęs prie trombino.
Mokslininkų teigimu, tokie dirbtiniai į šviesą reaguojantys nukleotidai gali būti naudojami ir kituose iš nukleotidų gaminamuose vaistuose. Tokie yra vaistai, skirti genų veiklos reguliavimui ir daugelio svarbių baltymų veikimo modifikavimui.
Å altinis: Newscientist.com
|
|
|
| | AnksÄiau atlikti tyrimai parodÄ—, kad aspirinas gali turÄ—ti prieÅ¡vėžinių savybių. Dabar naujų tyrimų duomenys leidžia manyti, jog vaistui tai pavyksta padaryti nutraukiant auglio aprÅ«pinimÄ… krauju, o ne vien užblokuojant fermento, vadinamo ciklooksigenaze, veikimÄ….
Nors aspirinas gali pasirodyti ir nesąs tinkamas vaistas nuo vėžio, kadangi jo teigiamas poveikis išryškėja tik vartojant dideles dozes, supratimas, kaip vaistas veikia, gali praversti kuriant naujus gydymo būdus.
Siekdama išsiaiškinti giluminius procesus, Jungtinės Karalystės Niukaslio universiteto mokslininkė dr. Helen M. Arthur kartu su kolegomis veikė kraujagyslių ląsteles aspirinu arba vaistu "Celebrex" (celekoksibu), kuris blokuoja įvairių formų ciklooksigenazę.
Ä®prastos aspirino dozÄ—s lÄ…stelÄ—ms jokio poveikio neturi, taÄiau panaÅ¡u, kad suardo aplinkinius baltymus, atliekanÄius kraujagyslių atraminių elementų funkcijÄ….
"Celebrex" ir kiti vaistai, daugiausia veikiantys tik ciklooksigenazÄ™, tokio poveikio neturi.
Å altinis: FASEB.com
|
|
|
| | 2006-ųjų Nobelio chemijos premija paskirta amerikieÄiui Rogeriui D.Kornbergui už visai gyvybei bÅ«tinos eukariotinÄ—s perraÅ¡os molekulinių pagrindų tyrimus.
R.D.Kornbergas, kurio tÄ—vas Nobelio premija buvo apdovanotas 1959 metais, šį apdovanojimÄ… gavo "už savo fundamentalius tyrimus, atskleidžianÄius, kaip genuose esanti informacija yra perraÅ¡oma ir perduodama toms lÄ…stelių dalims, kurios gamina baltymus".
R.D.Kornbergui jau teko dalyvauti Nobelio apdovanojimų teikimo ceremonijoje - būdamas 12 metų jis Stokholme stebėjo, kaip Nobelio medicinos premija įteikiama jo tėvui Arthurui Kornbergui. Kornbergas vyresnysis, kaip ir jo sūnus po beveik 50 metų, buvo taip pat pagerbtas už tyrimus genetikos srityje.
Šio biochemiko atlikti tyrimai padeda suprasti tokias ligas kaip vėžys ir širdies susirgimai. Perrašos proceso sutrikimai sukelia daug žmonių susirgimų, įskaitant vėžį, širdies ligas ir įvairius uždegimus, priduriama pranešime.
R.D.Kornbergas buvo pirmasis, kuris vizualiai pavaizdavo perrašos vyksmą. Proceso atvaizdai buvo tokie tikslūs, kad juose buvo galima įžiūrėti atskirus atomus.
Å altinis: eLIBRARY.LT
|
|
|
| | 2006-ųjų Nobelio fizikos premijÄ… už galaktikos ir žvaigždžių kilmÄ—s tyrinÄ—jimus, patvirtinanÄius Didžiojo sprogimo teorijÄ…, gavo amerikieÄiai Johnas C.Matheris ir orge'as F.Smootas.
AmerikieÄių mokslininkų duetas buvo pagerbtas už "idealiojo spinduolio formos ir kosminių submilimetrinių bangų foninÄ—s spinduliuotÄ—s anizotropijos" atradimÄ….
60 metų J.C.Matheris yra Merilande veikianÄio NASA Goddard`o kosmoso skrydžių centro vyresnysis astrofizikas, o 61 metų G.F.Smootas dÄ—sto fizikÄ… Kalifornijos universitete Berklyje.
Å altinis: eLIBRARY.LT
|
|
|
| | AmerikieÄiai Andrew Fireis ir Craigas Mello laimÄ—jo 2006 metų Nobelio medicinos premijÄ… už jų novatoriÅ¡kus tyrimus molekulinÄ—s biologijos ir genetinÄ—s informacijos srityje.
Jie atrado fundamentalų ribonukleino rūgšties mechanizmą, kuris kontroliuoja genetinės informacijos srautą.
Jų atradimas, pavadintas RNR interferencija, yra svarbus siekiant apsisaugoti nuo virusų ir nutiesia keliÄ… naujoms terapijoms, galinÄioms padÄ—ti iÅ¡sigydyti nuo itin sunkių ligų. Apie savo atradimÄ… mokslininkai paskelbÄ— 1998 metais.
Abu mokslininkai eksperimentavo siekdami atrasti mechanizmus, kurie efektyviai sustabdytų žalingų genų funkcionavimÄ…, sudarydami galimybÄ™ sukurti naujus vaistus, kurie kontroliuotų tokius genus ir kovotų su ligomis. A.Fire`is ir C.Mello atvÄ—rÄ— "stulbinanÄias galimybes" pritaikyti savo atradimus genų technologijoje.
A.Fire`as ir C.Mello mechanizmą, kuris "nutildo" geną, efektyviai jį blokuodamas, atrado atlikdami eksperimentus su nematodų klasės kirmėlėmis.
Daug ligų sukelia netinkamai funkcionuojantys genai, todėl RNR interferencija suteikia milžiniškų galimybių sukurti naujos kartos vaistus prieš žalingus genus.
Å altinis: eLIBRARY.LT
|
|
|
Į viršų
|
