Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.167.129.169
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Mokslo ir technikos naujienos

2007-05-14Matematika padės ieškoti meno šedevrų klastočių
Amerikos profesorius Richardas Johnsonas sukūrė statistika paremta metodiką, leidžiančią atskirti originalius meno kūrinius nuo suklastotų. Projektas pristatytas Vincento van Gogho muziejaus Amsterdame vadovybei.
R. Johnsonas ir jo matematikų grupė išbandė savo teoriją, lygindami 101 paveikslų, iš kurių viena dalis buvo nutapyta paties V. van Gogho, o kita – kopijuotojų. Naujoji metodika buvo pavadinta stilometrija.
Stilometrinių lyginimų dėka mokslininkai išskiria tam tikrus sąlyginius komponentus ir tiria jų tarpusavio statistines sąsajas. Toliau šie duomenys naudojami sudarant aiškias klastotes ir galimas klastotes.
Teoriškai kai kurie bruožai, būdingi tik vienam dailininkui, turi pasikartoti kiekviename jo paveiksle. Tokių būdingų bruožų nebuvimas rodo, kad pasidarbavo kopijuotojas.
Panašūs tyrimai seniai ir pakankamai sėkmingai buvo naudojami su tekstais (turinio analizė).
R. Johnsono grupė įsitikinusi, kad jų sukurtą metodiką galima pritaikyti ir tapybos darbams, ir tekstams, ir muzikiniams kūriniams.
V. van Gogho atveju mokslininkai tikisi nustatyti, ar 1987 metais už 39,9 mln. dolerių japonų kolekcininko Jasuo Goto pirktas natiurmortas „Penkiolika saulėgražų vazoje“ yra kopija.

Å altinis: Christian Science Monitor

2007-05-12Mokslininkai sukūrė dirbtinį kraują
Mokslininkai iš plastiko sukūrė dirbtinį kraują, kuris galėtų būti naudojamas kaip pakaitalas skubiais atvejais.
Šefildo universiteto mokslininkai pranešė, kad jų kūrinys galėtų būti didelis privalumas karo zonose. Jie teigia, kad dirbtinis kraujas yra lengvas gabenti, jo nereikia laikyti šaltai ir jis gali būti saugomas ilgesnį laiką.
Naujasis kraujas sudarytas iš plastinių molekulių, kurių branduolyje yra geležies atomas, panašus į hemoglobiną, kurios gali išnešioti deguonį po kūną.
Mokslininkai teigia, kad dirbtinis kraujas gali būti pigiai pagaminamas ir kad jie ieško papildomo finansavimo galutiniam prototipui, kuris būtų tinkamas biologiniams bandymams, kurti.

Å altinis: bbc.co.uk

2007-05-10Pradėta rašyti gyvybės enciklopedija
Pveikti tinklalapis, kuriame siekiama sukaupti informaciją apie beveik 2 milijonus gyvūnų, augalų ir kitų gyvybės formų rūšių. Per ateinančius 10 metų „Gyvybės enciklopedijos“ projekto vykdytojai kurs puslapis visoms 1,8 mln. rūšims, kurios dabar yra įvardintos.
Apie daugelį šių rūšių planuojama pateikti daugialypės terpės informacijos – vaizdus, filmuotą medžiagą, grafikus ir rašytinę informaciją.
Visame pasaulyje jau pradėta daugybė projektų, kurių tikslas yra internete sukataloguoti visas gyvybės formas. Bet šis projektas išsiskiria tuo, kad „tai yra tolesnis žingsnis, kurio tikslas yra ne sukataloguoti visas egzistuojančias rūšis, bet taip pat apie jas pateikti enciklopedinę informaciją“, - sakė vienas iš kito projekto („Catalogue of Life“ – Gyvybės katalogas) vadovų Frankas Bisby. Kovo mėnesį šiame kataloge buvo įrašytas milijonasis lotyniškas rūšies pavadinimas.
Projektą bendromis pajėgomis vykdys Smithsonian institutas, Field muziejus, Harvardo universitetas, Jūrų biologijos laboratorija, Biologinės įvairovės paveldo biblioteka ir Misūrio botanikos sodas.
R.Page‘o atsargaus vertinimo priežastis – tai žinojimas, kad žlugo ne vienas panašus projektas: visi jie susidūrė su turinio, kuriuo žadėta užpildyti interneto puslapius, trūkumu. „Tai ne pirmas kartas, kai žmonės sako: šįkart turime daug pinigų, kad internete aprašytume visas rūšis“, - sakė taksonomas.
Nėra aišku kaip Gyvybės enciklopedija bus išlaikoma ilgą laiką. F.Bisby sako, kad Gyvybės katalogo išlaikymui reikia bent 2-4 dolerių per metus kiekvienai duomenų bazėje įrašytai rūšiai. Bet enciklopedijai šie kaštai tikriausiai būtų gerokai didesni, nes planuojama pateikti daug daugiau ir įvairesnės informacijos.

Å altinis: nature.com

Į viršų