Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      MOKSLO NAUJIENOS    
     
    2006-11-18    Gyvybės atsiradimas Žemėje galėjo bÅ«ti neiÅ¡vengiamas
     
     IÅ¡ pirmo žvilgsnio atrodo, kad gyvybės atsiradimui Žemėje trukdė tiek daug kliūčių – pavyzdžiui, reikalingų medžiagų surinkimas ir jų sujungimas į gyvas bÅ«tybes bombarduojant meteoritams – todėl mokslininkai neretai gyvybę vadina beveik stebuklu. Bet dabar du JAV mokslininkai pareiÅ¡kė, kad iÅ¡ tikrųjų yra prieÅ¡ingai – gyvybės atsiradimas galėjo bÅ«ti neiÅ¡vengiamas.
    Jų teigimu, gyvybė buvo dėl geologinių ankstyvosios Žemės procesų susikaupusios energijos būtina pasekmė. Pasak jų, gyvybė tokioje energijos kupinoje aplinkoje atsirado taip pat, kaip ir žaibas elektros įtampos kupinuose debesyse.
    Kitaip tariant, geologinė aplinka „privertė gyvybę atsirasti“, - sako George‘o Masono universiteto (JAV) biologas Haroldas Morowitzas ir Naujosios Meksikos Santa Fe instituto (JAV) fizikas Ericas Smithas.
    Vienu iš geologinės energijos šaltinių galėjo tapti junginiai, vadinami polifosfatais, kurie atsiranda vulkaninių procesų metu. Tai yra „molekulės-baterijos“, panašios į tas molekules, kurios teikia energiją dabartinėms gyvosioms ląstelėms.
    Mūsų metabolizme organiniai junginiai nuo maisto iki anglies dvideginio skaidomi per biocheminių reakcijų seką, vadinamą citrinų rūgšties ciklu (dar vadinamą trikarboninių rūgščių ciklu bei Krebso ciklu). H.Morowitzas ir E.Smithas teigia, kad energijos sankaupos Žemės jaunystėje galėjo priversti šį ciklą suktis į priešingą pusę – dėl to galėjo atsirasti gyvybei būtini junginiai, o taip pat būtų mažėjęs energijos perteklius aplinkoje.
    Kalifornijos technologijų instituto (JAV) mokslininkas Michaelas Russellas jau anksčiau savo idėjomis bandė argumentuoti, kad „gyvybė tokiais pačiais būdais atsirastų bet kurioje uolėtoje, saulėtoje planetoje“. Jo manymu, labiausiai tikėtina vieta pirmosioms gyvybės užuomazgoms atsirasti – tai miniatiūriniai povandeniniai ugnikalniai, vadinami hidroterminėmis angomis, kuriuose yra visos reikiamos sąlygos ir sudėtinės medžiagos, kad išsivystytų energiją išnaudojantys cheminiai mechanizmai.
    Pasak mokslininkų, Žemė su gyvybe visada yra labiau stabili nei Žemė be gyvybės. Mokslininkai šį procesą vadina „gyvybės kolapsu“, kuris, jų požiūriu, buvo taip pat neišvengiamas, kaip ir snaigių susiformavimas šaltame drėgname ore.
    Å altinis: Nature.com
     
     
    2006-11-16    Karis padeda iÅ¡saugoti proto aÅ¡trumą
     
     Pakankamas kario kiekis dienos racione padės apsaugoti jÅ«sų smegenis nuo senėjimo. Kario milteliai yra įvairių prieskonių miÅ¡inys, tarp kurių yra ir ilgosios ciberžolės, turinčios kurkumino. Kurkuminas – tai antioksidantų miÅ¡inys, pasižymintis prieÅ¡uždegiminėmis savybėmis.
    Yra žinoma, kad ilgai vartojant priešuždegimines priemones sumažėja Alzheimerio ligos rizika, nors šios medžiagos gali neigiamai veikti skrandį, kepenis ir inkstus. Dėl to senatvėje reikia riboti priešuždegiminių savybių turinčių medikamentų vartojimą.
    Laboratoriniais eksperimentais nustatyta, kad neuronus apsaugo ir tokie antioksidantai, kaip vitaminas E, tačiau jie nemažina silpnaprotyste sergančių pacientų protinio išsekimo.
    Atsižvelgus į veiksnius, galėjusius turėti įtakos mokslinio tyrimo rezultatams, paaiškėjo, jog „retkarčiais“ bei „dažnai ir net labai dažnai“ karį vartojančių tiriamųjų protinė būklė kur kas geresnė lyginant su tais, kurie nevartoja šio prieskonių mišinio.
    Mokslininkai tvirtina, kad tokie jų atlikto tyrimo rezultatai yra „pirmasis epidemiologinis įrodymas, patvirtinantis ryšį tarp kario vartojimo ir protinės būklės, kuris buvo iškeltas kaip prielaida daugelyje ankstesnių eksperimentinių tyrimų“.
    Kario prieskoniai itin populiarūs Indijoje ir Alzheimerio ligos paplitimas vyresnio amžiaus žmonių tarpe čia net keturis kartus mažesnis lyginant su Jungtinėmis Valstijomis.
    Atsižvelgiant į jo veiksmingumą ir nepaprastai mažą toksiškumą, karis gali stipriai pasitarnauti Alzheimerio ligos prevencijai, įsitikinę tyrimo autoriai.
    Å altinis: American Journal of Epidemiology
     
     
    2006-11-14    Å½mogaus seilėse yra natÅ«ralių nuskausminamųjų
     
     IÅ¡ žmogaus seilių galima iÅ¡skirti natÅ«ralios nuskausminamosios medžiagos, kurios poveikis yra iki 6 kartų stipresnis nei morfino, teigia mokslininkai. Å is junginys, pavadintas opiorfinu, gali tapti naujos natÅ«ralių nuskausminamųjų vaistų kartos pradininku. Tokie vaistai skausmą malÅ¡intų taip pat efektyviai kaip morfinas, bet nesukeltų priklausomybės ir kitų nepageidaujamų tradicinio vaisto nuo skausmo poveikių.
    Kai mokslininkai į žiurkių letenėles sušvirkštė skausmą sukeliančios medžiagos, 1 gramas opiorfino kilogramui kūno masės veikė taip pat efektyviai, kaip 3 gramai morfino.
    “Šios medžiagos skausmą slopinančios savybės yra tokios, kaip ir morfino. Bet mums reikia ištirti jos nepageidaujamus poveikius, nes tai nėra absoliučiai tik nuskausminanti medžiaga. Ji taip pat gali pasižymėti ir antidepresinėmis savybėmis“, - teigia tyrimui vadovavusi Catherine Rougeot, dirbanti Pastero institute (Prancūzija).
    C.Rougeot su kolegomis išsiaiškino, kad opiorfinas veikia stuburo smegenų nervų ląsteles ten apsaugodamas natūralius skausmą slopinančius opiatus, vadinamus enkefalinais, nuo natūraliai vykstančio jų sunaikinimo.
    Opiorfino molekulė yra tokia paprasta, kad turėtų būti įmanoma jį sintetinti ir gaminti dideliais kiekiais, todėl nebus būtina šios medžiagos išskyrinėti iš seilių, aiškino C.Rougeot. Galima būtų bandyti kurti ir kitokius vaistus, kurie skatintų pacientų organizmus natūraliai gaminti daugiau opiorfino.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-11-08    Mokslininkai praÅ¡o leidimo kurti karvės ir žmogaus hibridą
     
     D.Britanijos mokslininkai pateikė praÅ¡ymą kurti iÅ¡ dalies žmogaus, iÅ¡ dalies karvės embrionus, kurie bÅ«tų naudojami tiriant galimus tokių ligų, kaip Parkinsono ar Alzhaimerio, gydymo bÅ«dus. Kuriant tokius embrionus reikėtų įterpti žmogaus DNR į karvių kiauÅ¡inėlius, iÅ¡ kurių paÅ¡alinta įprastinė genetinė informacija. Å io proceso metu sukurti embrionai bÅ«tų beveik visiÅ¡kai žmogiÅ¡ki – vieninteliai likę karvės DNR fragmentai bÅ«tų ląstelės branduolio iÅ¡orėje.
    Jei pavyktų atlikti šį darbą, tai žmogaus-karvės embrionams nebūtų leista vystytis ilgiau nei keletą dienų.
    Hibridiniai embrionai būtų naudojami siekiant pagaminti embrionines kamienines ląsteles, kurios pasižymi didžiuliu potencialiu minėtoms ligoms gydyti. Kol kas vienintelės kamieninės ląstelės, gaunamos šiam tikslui, būna iš nereikalingų ankstyvos fazės žmogaus embrionų, atlikusių po dirbtinio apvaisinimo taikymo. Karvių kiaušinėlių naudojimas gali mokslininkams suteikti kur kas didesnius kamieninių ląstelių išteklius.
    Prašymas gauti trejus metus galiojantį leidimą pateiktas D.Britanijos Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos komisijai, priklausančiai Šiaurės rytų Anglijos kamieninių ląstelių institutui – biotechnologiniais tyrimais užsiimančiai organizacijai, kurią valdo Durhamo ir Newcastle‘io universitetai (abu D.Brtianija).
    Newcastle‘io universiteto mokslininkas Lyle‘as Armstrongas, vadovaujantis mokslininkams tvirtina, kad šis darbas yra būtinas siekiant perkelti kamieninių ląstelių tyrimus į naują lygmenį.
    Leidimas leisti arba neleisti atlikti tyrimą turėtų būti priimtas per kelis artimiausius mėnesius.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-11-07    Elektra paveikus miegančiuosius, pagerėja jų atmintis
     
     Silpna elektros srove paveikus miegančiųjų smegenis galima gerokai sustiprinti atmintį, teigia mokslininkai. Naujo nedidelės apimties tyrimo metu nustatyta, kad pusvalandis smegenų stimuliavimo elektros srove studentų rezultatus atliekant žodinės atminties testus pagerino vidutiniÅ¡kai 8 procentais. Naudojant šį metodą atmintis gerinama sukuriant tokį elektros srovės pobÅ«dį, kuris stebimas gilaus miego metu, teigia mokslininkai.
    J.Bornas įsitikinęs, kad atminties pagerėjimo priežastis yra tai, kad naudota srovė eksperimentų metu atitiko elektrines bangas, stebimas esant giliojo miego fazei, kuomet, kaip manoma, vyksta atminties sutvirtinimo procesai.
    Šioje miego fazėje stiprios smegenų bangos tikriausiai skatina intensyvesnį neuronų aktyvavimąsi, o tai galėtų gerinti smegenų atminties centro – hipokampo - veiklą, teigia mokslininkas.
    Tačiau kai kurie mokslininkai J.Borno „giliojo miego fazės imitavimo“ teoriją vertina skeptiškai. Harvardo neinvazinio smegenų stimuliavimo centro (JAV) mokslininkas Felipe Fregni teigia, kad jis su kitais mokslininkais įrodė, jog smegenų stimuliavimas miego tipo neatitinkančiomis elektros bangomis taip pat gali panašiai pagerinti atmintį.
    Vis daugėja įrodymų, kad kada nors ateityje smegenų stimuliavimas gali padėti pagerinti atmintį pacientams, sergantiems demencijomis ar esant kitiems pažinimo funkcijos sutrikimams, tvirtina ekspertai.
    „Tai galėtų būti labai naudingas metodas atstatant smegenų funkcijas žmonėms, patyrusiems galvos traumas“, - teigia Weill medicinos koledžo Cornell universitete (JAV) mokslininkas Danielis Herrera, tyręs panašius stimuliavimo elektra poveikius žiurkių smegenims.
    Gali būti, kad šiuo metodu naudosis ir sveiki žmonės, siekiantys maksimizuoti savo smegenų produktyvumą, mano D.Herrera: „Manau, kad kiekvienas medicinos studentas šioje šalyje norėtų prisijungti prie tokio tipo įrangos namie ar bendrabutyje“. Bet jis įspėja, kad smegenų veikimas elektros srovėmis gali sukelti ir nepageidaujamų poveikių.
    J.Bornas taip pat sako, kad jis „truputį neryžtingai“ vertintų galimybę reguliariai naudoti elektrinį smegenų stimuliavimą siekiant pagerinti atmintį. „Galų gale, mes nežinome ar yra nepageidaujamų poveikių, kurių dabar tiesiog nepastebime“, - teigia mokslininkas.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-11-06    Pirmasis europietis gyveno Italijos pietuose
     
     Lisabonoje vykusiame tarptautiniame prieÅ¡istorinių mokslų kongrese Italijos mokslininkai paskelbė radę seniausių Europoje iÅ¡kasenų, įrodančių, kad pirmasis europietis gyveno pietiniame Apulijos regione. Vėliau gyventojai iÅ¡ Italijos pietų paplito po visą Europą.
    Italijos pietuose Apulijos regione archeologinių kasinėjimų metu olose aptikti 1,5 mln. metų senumo rankų darbo įrankiai iš titnago ir akmens bei keliolika aštrių šukių, kurios, manoma, buvo naudojamos sumedžiotų gyvūnų apdorojimui.
    Kasinėjimams vadovavęs Romos universiteto „La Sapienza“ׂpaleontologas Carmelo Petronio Italijos naujienų agentÅ«rai „Ansa“ sakė, kad Apulijoje rastos iÅ¡kasenos įrodo, jog prieÅ¡ daugiau nei 1,5 mln. metų Apeninų pusiasalis jau buvo apgyvendintas.
    Taip pat šis atradimas paneigia iki šiol vyravusią nuomonę, kad gyventojai po Europą pasklido iš šiaurės Afrikos. Paleontologo teigimu, Apulijoje rastos iškasenos verčia manyti, jog iš Afrikos žmonės migravo į Aziją, Kaukazą, o vėliau iš rytų per Viduržemio jūros šalis pasklido po Europą.
    Å altinis: eLIBRARY.LT
     
     
    2006-11-03    Baltymo blokavimas padeda iÅ¡saugoti raumenis
     
     Tikėtina, kad ateityje raumenų netekimo bus galima iÅ¡vengti vartojant vaistus, kurie blokuos veikimą svarbaus baltymo, kuris dalyvauja uždegiminiame procese, tvirtina mokslininkai. Su pelėmis atlikus tyrimą paaiÅ¡kėjo, kad Å¡iuo metodu galima pagreitinti raumenų gijimą. Mokslininkai tikisi, kad to paties baltymo blokavimas žmonių organizme galėtų padėti iÅ¡saugoti raumenų jėgą ilgą laiką negalintiems vaikščioti bei pagyvenusiems pacientams.
    Visą savo gyvavimo laiką raumenų ląstelėse vyksta nuolatinis kūrimosi ir skaidymo ciklas. Bet senatvėje raumenų regeneracijos procesas sulėtėja, todėl raumenų jėga mažėja. Panašus silpnėjimas vyksta ir tada, kai raumenimis nesinaudojama.
    Vienas iš galimų būdų išvengti raumenų masės ir jėgos netekimo – modifikuoti tam tikrų baltymų aktyvumą raumenų ląstelėse, tvirtina Europos molekulinės biologijos laboratorijos (Italija) mokslininkė Foteini Mourkioti.
    Ji su kolegomis išvedė genetiškai modifikuotas peles, kurių organizmuose nebuvo aktyvinamas baltymas, vadinamas NF-Kappa-B. Yra žinoma, kad šis baltymas dalyvauja uždegimo procese ir manoma, kad jis atlieka savo vaidmenį sergant tokiomis ligomis, kaip raumenų sklerozė.
    Blokuojant NF-Kappa-B veikimą žmonių raumenų ląstelėse galima būtų bandyti apsaugoti pacientus nuo raumenų atrofijos bei skatinti audinių gijimą, mano F.Mourkioti. „Tai gali padėti pacientams, kuriems atliekamos operacijos, po kurių gresia raumenų atrofija, nes jie ilgą laiką negali judėti“, - teigė mokslininkė.
    F.Mourkioti teigimu, būtų neišmintinga žmonių organizmuose blokuoti NF-Kappa-B veikimą paprasta tablete, nes baltymas atlieka svarbią funkciją skatinant imuninę sistemą kovoti su infekcijomis. Bet mokslininkai mano, kad šiuo atveju perspektyvi būtų genų terapija, jei įmanoma būtų blokuoti baltymą išskirtinai tik raumenų ląstelėse.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-11-02    Klimato permainos gali sukelti pasaulinę ekonomikos krizę
     
     Nestabdomas pasaulinis klimato atÅ¡ilimas gali sukelti pasaulio ekonomikos krizę, kuri prilygtų pasauliniams karams, teigia Didžiosios Britanijos vyriausybės užsakymu parengto tyrimo iÅ¡vados.
    Pranešimui, kurio autorius yra buvęs Pasaulio Banko vyriausiasis ekonomistas Nikolas Sternas, teikiama didelė reikšmė, nes jis yra laikomas nepriklausomu ekspertu ir remiasi svariais ekonomikos veiksniais.
    N. Sterno pranešime yra prognozuojami potvyniai, badas, masinė migracija ir daugybės gyvūnų rūšių išnykimas, jeigu nebus imtasi ryžtingai mažinti anglies dvideginio bei kitų žalingų dujų išmetimą ir vidutinė metų temperatūra Žemėje ir toliau didės.
    „Jeigu atidėliosime pastangas sumažinti dujų išmetimą 20 ar daugiau metų, prarasime galimybę pasiekti nežalingą ribą ir išlaidos smarkiai didės, o dabar tai kainuotų maždaug 1 proc. nuo to, ką perkame“, – tvirtina pranešimo autorius N. Sternas.
    Tačiau nežabojamos klimato permainos žmonijai kasmet kainuos nuo 5 iki 20 proc. bendrojo produkto, sakoma N. Sterno pranešime. Jeigu vidutinė metų temperatūra pakils 3 laipsniais, tirpstantys ledynai ir kylantis vandenų lygis kels pavojų vidutiniškai kas dvidešimtam planetos gyventojui.
    N. Sterno pranešime teigiama, kad siekiant išvengti krizės reikėtų pirmiausia sudrausminti didžiąsias teršėjas – JAV, Kiniją, Indiją, kurios atsisako pasirašyti Kioto protokolą, siekiantį sumažinti žalingų dujų išmetimą.
    Å altinis: eLIBRARY.LT