Šiuolaikiniame pasaulyje informacija, ypač mokslinė, yra toks pat būtinas ekonomikos ir visuomenės vystymosi išteklius, kaip ir kiti – žaliavų ar finansiniai. Daugeliui verslo sričių žinios yra pagrindinis vystymosi variklis. Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dėl šalyje susidariusių ekonominių sunkumų išlaidos informaciniam aprūpinimui sumažėjo kelis kartus. Nuo 1996 m. Rusijos fundamentinių tyrimų fondas pradėjo skirti lėšas didžiausioms šalies bibliotekoms, kad jos galėtų įsigyti mokslinius žurnalus. Pastaraisiais metais, augant universitetų, mokslinių organizacijų ir bibliotekų biudžetams, atsirado galimybė įsigyti informacinius resursus.
Naujųjų technologijų vystymasis lėmė tai, kad atsirado nauja galimybė pristatyti, saugoti ir perduoti informaciją. Dabar beveik visi leidiniai leidžiami elektronine forma. O Interneto egzitavimas leidžia pasiekti šią informaciją, būnant bet kurioje pasaulio vietoje.
Jums pateikiama Nacionalinio komiteto “Rusijos intelektualiniai resursai” parengta programos ”Nacionaliniai moksliniai informaciniai resursai (Nacionalinė mokslinė elektroninė biblioteka)” koncepcija. Mūsų nuomone, šios programos įgyvendinimas leis žymiai pagerinti Rusijos specialistų informacinio aprūpinimo lygį.
Programos tikslas – Rusijos intelektualinės bendruomenės – mokslininkų, inžinierių, vadybininkų, gydytojų, dėstytojų, studentų – aprūpinimas elektroniniais informaciniais resursais, siekiant mobilizuoti nacionalinį intelektualinį potencialą, sukurti palankią informacinę erdvę, pereinant prie šalies inovatyvaus vystymosi kelio ir didinant mokslo ir gamybos konkurencingumą.
Daliniai programos tikslai yra šie:
• Mokslinės informacijos prieinamumas;
• Priėjimo prie informacijos lygių galimybių visiems regionams sukūrimas;
• Rusijos elektroninių resursų vystymasis;
• Šiuolaikinių telekomunikacinių technologijų naudojimas;
• Statistinės ir analitinės informacijos gavimas;
• "Protų nutekėjimo" problemos sprendimas;
• Nacionalinės švietimo sistemos, aukštųjų technologijų ir medicinos tobulinimas.
Įgyvendinimo būdai :
Programos įgyvendinimui planuojama suformuoti sistemą, aprūpinančią švietimą, mokslą, valdymo struktūras ir gamybos įmones informaciniais resursais. Sistema suskirstyta į posistemes:
• užsakymų posistemė, atsakinga už resursų analizę ir jų paklausą, išlaidų optimizavimą ir užsakymų priėmimą;
• priėjimo per specializuotus paslaugų centrus prie informacinių resursų galimybių posistemė;
• posistemė, atsakinga už Rusijos elektroninių informacinių resursų kūrimą;
• visų sistemos dalyvių mokymo posistemė.
Sistema formavimuojama iš elementų, atstovaujančių įvairias sritis, valstybinį ir privatų ekonomikos sektorius bei įvairias visuomenines struktūras.
Programos uždaviniai :
Siekiant įgyvendinti programą, vykdomi šie uždaviniai:
• valdžios struktūrų, verslo ir visuomenės skatinimas susidomėti informacinio aprūpinimo problema;
• rekomendacijų valdžiai, verslui ir visuomenei parengimas;
• proceso dalyvių veiklos koordinavimas.
Kuo pagrįstas mūsų įsitikinimas, jog būtina ir galima tai įgyvendinti Rusijoje. Neįmanoma kalbėti apie kokį nors specialistų, įmonių, organizacijų ir sričių konkurencingumą, jei jie nebus tinkamai aprūpinti informacija. Beprasmiška kalbėti ir apie inovacijų problemas.
Kitų šalių patirtis rodo šios problemos aktualumą šiuolaikinėje visuomenėje. Daugelyje šalių ši problema sprendžiama valstybiniu lygiu.
Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurtas nacionalinis informacinių technologijų komitetas, kuris teikia siūlymus vyriausybei, visuomenei ir verslui. Nacionalinio mokslo fondo (NSF) išlaidos elektroninių resursų įsigyjimui viršija 150 mln. dolerių per metus, o bet kurio JAV universiteto išlaidos šiam tikslui viršija visos Rusijos išlaidas.
Didžiojoje Britanijoje priimta nacionalinė programa, kuria remiantis išleidžiama daugiau nei 20 mln. svarų sterlingų per metus kofinansuoti elektroninių resursų įsigyjimą.
Islandijoje, remiantis valstybine programa, 0,1% šalies biudžeto išleidžiama aprūpinimui elektronine informacija. Šalies gyventojai gali pasiekti 7.5 tūkst. elektroninių žurnalų ir 350 tūkst. literatūros kūrinių.
Libija iškart po embargo pabaigos elektroninių resursų užsakymui išleido kelis kartus daugiau nei išleidžia visa Rusija.
Pastarųjų metų patirtis rodo, jog Rusijoje objektyviai susiformavo sąlygos aprūpinti gyventojus elektronine informacija.
Jau šiandien beveik kiekvienoje gyvenvietėje yra Interneto ryšys. O Susisiekimo ministerijos atstovų teigimu, greitai neliks nė vienos gyvenvietės, kur nebūtų Interneto ryšio.
Rusijos fundamentinių tyrimų fondo (RFTF) veikla, aprūpinant elektroninės informacijos resursais, leido sušvelninti šią problemą ir, manau, netgi padėjo išlikti eilei mokslo krypčių ir kolektyvų. RFTF organizavo eilę konsorciumų priėjimui prie 12 leidyklų resursų. Apmokėjo akademijos priėjimą prie 2500 mokslinių žurnalų, iš kurių 1000 suteikiama teisė naudotis visoms nekomercinėms Rusijos organizacijoms.
Mokslinė elektroninė biblioteka eLibrary.ru, įsteigta RFTF iniciatyva ir besivysčiusi RFTF ir Sorošo fondo garantinio palaikymo dėka, yra didžiausia Europoje elektroninės mokslinės informacijos saugykla. Mokslinėje elektroninėje bibliotekoje eLibrary.ru (MEB) šiuo metu patalpinta apie 5 tūkst. užsienio mokslinių žurnalų, išleistų nuo 1989 m. Bendras pilnateksčių straipsnių skaičius bibliotekoje siekia 6 mln. Kartu su elektroniniais žurnalais bibliotekos serveryje patalpintos pačios autoritetingiausios matematikos, medicinos ir kitų mokslo sričių duomenų bazės, užsienio akademikų disertacijų duomenų bazės bei didžiausią viso pasaulio mokslininkų susidomėjimą kelianti Filadelfijos (JAV) Mokslinės informacijos instituto Citavimo duomenų bazė. Bendra resursų apimtis viršija 700 gigabaitų. Pagal savo apimtį MEB jau dabar yra viena iš didžiausių mokslinių elektroninių bibliotekų pasaulyje, ir jos fondai nuolat auga.
MEB skaitytojai – daugiau nei 160 tūkst. individualių skaitytojų ir 880 organizacijų. Tai Rusijos mokslų akademijos bibliotekos ir institutai (316 organizacijų), universitetai (237) ir kitos mokymo įstaigos. Kasmet bibliotekos skaitytojai gauna apie 1 mln. straipsnių. Elektroninę biblioteką aplanko apie 3 tūkst. skaitytojų kiekvieną dieną.
Siekiant padidinti priėjimo prie elektroninių žurnalų efektyvumą kartu su centriniu įsteigti trys veidrodiniai serveriai: Sankt-Peterburge (SPbVU Papildomo profesinio ruošimo tarpdisciplininis centras), Kazanėje (RMA Kazanės mokslinis centras) ir Novosibirske (RMA SO GPNTB). Planuojama įsteigti dar du serverius Rostove prie Dono ir Vladivostoke.
Skaitytojų priėjimą prie informacinių resursų apmoka RFTF (užsako 2500 žurnalų), Nacionalinis elektroninis-informacinis konsorciumas (užsako 1300 žurnalų) ir daug kitų organizacijų.
Nekomercinis partneris “Nacionalinis elektroninis-informacinis konsorciumas” (NP NEIKON) yra savanoriška savarankiška organizacija, veikianti Rusijos Federacijos teritorijoje. Jis įsteigtas didžiausių šalies bibliotekų iniciatyva ir šiuo metu vienija 170 organizacijų. NP NEIKON steigėjai yra:
• Rusijos valstybinė biblioteka;
• Rusijos nacionalinė biblioteka;
• Visos Rusijos valstybinė užsienio literatūros biblioteka;
• Mokslo informacinio aprūpinimo fondas;
• Nekomercinis fondas “Puškino biblioteka”.
Pagrindinis NP NEIKON uždavinys – suvienyti visus nekomercinius Rusijos elektroninių mokslinių resursų vartotojus.
NP NEIKON veikla šiuo metu apima beveik 200 organizacijų, iš kurių daugiau nei 100 yra iš aukštojo mokslo srities – universitetų ir kitų Rusijos aukštųjų mokyklų bibliotekos. Steigėjų sudėtis, jų darbo patirtis suteikia NP NEIKON stabilumą ir pastovumą bei garantuoja gerus rezultatus, nuspėjamumą ir veiklos suderinamumą.
NP NEIKON valdomas per Koordinacinę tarybą.
NP NEIKON yra tarptautinio konsorciumo eIFL.net, kurį sudaro 40 šalių, tarp jų ir buvusios TSRS valstybės, atstovai, narys ir aktyvus dalyvis.
Be to, NP NEIKON ir MEB užsiima ir aktyviu vartotojų apmokymu. Reguliariai vyksta konferencijos, seminarai, praktiniai mokymai.
NP NEIKON ir MEB darbo patirtis rodo, jog mūsų šalies sąlygomis galima organizuoti priėjimą prie elektroninių resursų ir pagal kofinansavimo principus.
Šių ir daugelio kitų organizacijų veikla gali būti traktuojama kaip pilotinis projektas, kurio visi informacinio aprūpinimo elektroniniais resursais sistemos elementai yra apgalvoti. Ir galima daryti išvadą, jog šie elementai gali būti skirstomi į smulkesnius elementus. Tolesniam vystymuisi būtina veiklos koordinacija ir administracinių sprendimų priėmimas, remiantis tiksliniu finansavimu (iš valstybinių ir kitų šaltinių).
«Vestnik NKIRR»
2004 Nr. 2
Mokslinė elektroninė biblioteka: išvados ir perspektyvos
